TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Pažangiausių technologijų šalis naudoja fakso aparatus

2015 11 03 16:34

Japonija – šalis, plačiai naudojanti robotus, naujausias ir pažangiausias technologijas – inovacijų srityje nuolat yra žingsniu priekyje. Tai taip pat šalis, kuri verčia žmones atlikti šviesoforų darbą, o kai kuriose įmonėse naudojama ir dešimties metų senumo programinė įranga. Vis dėlto, technologinė realybė biuruose skirtinga.

Japonijoje vis dar egzistuoja parduotuvės, parduodančios kasetes fakso aparatams, kurie naudojami biuruose atliekant kasdienius darbus, teigia straipsnio autorius Michaelas Fitzpatrickas, BBC verslo korespondentas.

„Japonijos bendrovės paprastai atsilieka nuo užsienio įmonių maždaug 5–10 metų pagal IT naujovių naudojimą versle. Plėtros tempai primena po truputį tirpstantį ledyną – iš lėto, neskubant“, – sako Patrickas McKenzie“is, programinės įrangos kompanijos „Starfighter“, turinčios padalinius Tokijuje ir Čikagoje, vadovas.

Nors Japonijoje buvo sukurtas visame pasaulyje populiarumo sulaukęs Sony Walkman, bekontaktė mokėjimo sistema bei greitasis traukinys, bet elektroninę piniginę (angl. – e-wallet) ar paskyrą Dropbox „debesyse“ turi vos vienas kitas japonas.

Ranka rašyti faksai

Yoji Otokozawa, IT konsultacinės įmonės prezidentas Tokijuje, teigia, jog Japonija negali pasigirti skaitmeniniu raštingumu, nes šalies ekonomiką valdo ne didelės tarptautinės, o mažos vietinės įmonės.

„Reikia suprasti, kad smulkus ir vidutinis verslas (SVV) dominuoja Japonijoje. Tai pagrindinė verslo aplinka, kuri dažniausiai yra konservatyvi. Kai kurios įmonės neturi net „Word“ programos, o naudojasi faksogramomis, laiškus siunčia paprastu, bet ne elektroniniu paštu.“ – sako Y. Otokozawa.

SVV sudaro 99,7 proc. Japonijos verslo rinkos, o tai yra 4,2 mln. bendrovių. Šią statistiką pateikia Japonijos Ūkio, prekybos ir pramonės ministerija. Taigi, trečios pagal dydį ekonomikos pasaulyje varomoji jėga yra nedidelių įstaigos, o ne gigantai, žinomi už Japonijos ribų.

Biurokratizmas

Netgi didelės užsienio kompanijos atrodo įklimpusios į biurokratizmo aparatą, programinį atsilikimą. Japonijoje gajos tradicijos, atsidavimas darbdaviui, pagarba vyresniam ir baimė prieštarauti, tai labai dažnai ir sukuria technologinį atsilikimą.

„Visgi įmonėje, kuri didžiuojasi savo pažangiausiomis technologijomis, tenka naudotis 1997 m. kurtu elektroniniu paštu.“ – anonimiškai dalinosi žinomos IT įmonės darbuotojas.

Anonimiškai kalbėdamas su BBC žurnalistu, jis atkleidė ir daugiau technologinių faktų: „Komunikavimui įmonės viduje naudojame Cyboz, kur galimas tik tekstas tam, kad serveryje užimtų kuo mažiau vietos. Dėl tos pačios priežasties elektroniniai laiškai yra saugomi tik mėnesį, o po to ištrinami. Todėl dauguma darbuotojų reikalingą informaciją kaupia atskirai ir įsirašo į kompaktinius diskus (CD). O įmonei gavus pasiūlymą iš Basecamp ir Dropbox dėl duomenų saugojimo, bendrovė juos ne tik atmetė, bet ir uždraudė bet kokios naujos programos įdiegimą.“

Sąžinę graužiantys konservatoriai

„Jei toks tariamas elgesys yra tipiškas, jis galėtų paaiškinti Japonijos kompanijos produktyvumo krizę,“ – sako Rochelle Kopp, Japonijos tarpkultūrinės kompanijos, orientuotos į Japonijos verslo rinkos mokymus ir konsultavimą, įkūrėja ir konsultantė.

Būdama viena koja Tokijuje, kita – Silicio slėnyje, ji gali tai lengvai palyginti. „JAV darbuotojai dirba našiau, jie turi visas prieigas prie naujausių technologijų ir jas išnaudoja. Japonai praranda produktyvumą per savo konservatyvumą ir neišprusimą. Japonijos IT specialistai yra sąžinę graužiantys konservatoriai, pilni neapykantos, kompiuteriu sujungti su išoriniu pasauliu. Jie bijo bet kokios duomenų vagystės ar įsilaužimo.“

Vienos pasaulinės logistikos kompanijos Tokijuje darbuotoja sutiko kalbėti anonimiškai. „Japonijos įmonės nesiryžta naudoti nieko naujo. Vadovų požiūriu, geriau ignoruoti ar nežinoti, nes tiesiog taip patogiau, nesinori to daryti.“

Japonijos paslaugų, ne gamybinių įmonių produktyvumas, nepaisant ilgų darbo valandų, atsižvelgus į EBPO pateiktas išvadas yra vienas prasčiausių pasaulyje.

Žmonės – ne robotai

Martinas Fordas, knygos „Rise of Robots“ autorius, nurodo, jog kuo daugiau pažengęs IT supratimas, tuo labiau tikėtina yra pakeisti save ir lengviau žengti į priekį.

Taigi, nepaisant technologijas mylintį viešąjį įvaizdį, daug Japonijos įmonių darbuotojų tiesiog gyvena iš inercijos ir vietoj to, kad progresuotų technologijos, toliau atlieka mašinų darbus.

Verslininkas Williamas Saito turi misiją padaryti Japoniją verslia valstybe. Toks pernelyg didelis darbuotojų skaičius padeda išlaikyti šalies žemą 3,4 proc. nedarbo lygį. Visgi, tai įtakoja ir mažą produktyvumą, jau nekalbant apie verslumą.

Tačiau mažai tikėtina, jog toks požiūris atitolins dirbtinio intelekto, robotų ir automatikos kilimą pasaulyje, pereinant nuo prekėmis grįstos ekonomikos link intelektinio kapitalo. Japonija bando diegti naujoves ir ketina įgyvendinti pokyčius.

Parengta pagal bbc.com.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"