TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Pažemintųjų ir nuskriaustųjų kaltė

2010 08 17 0:00
B.Pajarskienė ypač pabrėžė psichologinio smurto prevencijos darbo vietose svarbą.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

"Konkrečiais skaičiais žaisti negalima, nes nėra užtektinai duomenų, tačiau matyti, kad tarp profesinių grupių mažiausiai psichologinio smurto patiria teisės aktų leidėjai ir vyresnieji valstybės pareigūnai, daugiausia - kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai", - sakė 2008-2010 metais įgyvendinto projekto "Psichologinio smurto darbo vietose paplitimas, pasireiškimo formos ir rizikos veiksniai" vadovė dr. Birutė Pajarskienė.

Kaip parodė ankstesnis Europos Sąjungos (ES) tyrimas, Lietuva pagal tokius stresą darbe sukeliančius veiksnius kaip skubėjimas ar net fizinio smurto dažnumas nuo bendro ES vidurkio nesiskiria. Išsišokame būtent psichologinio smurto darbe rodikliais, ypač ujimu ir priekabiavimu. Šių formų psichologinio smurto paplitimas Lietuvoje - 10 proc., kai ES vidurkis perpus mažesnis, Estijoje - 6,5, Latvijoje - 4,6 procento. Nepageidaujamo seksualinio elgesio darbe rodikliai pusantro karto didesni. Diskriminacija dėl amžiaus - dukart dažnesnė.

"Kai pamatėme tokius duomenis, nusprendėme išsamiau panagrinėti problemą. Norėjome išsiaiškinti ne tik psichologinio smurto ir keturių jo apraiškų - žeminimo, ujimo, grasinimo ir priekabiavimo - dažnį, bet ir rizikos veiksnius, kodėl psichologinis smurtas apskritai ir atskiros jo formos būna dažnesnės", - sakė Higienos instituto (HI) Sveikatos tyrimų centro Profesinės sveikatos tyrimų skyriaus vadovė B.Pajarskienė.

Norėta į problemą pažvelgti visais įmanomais pjūviais: nustatyti dažnį, palyginti įvairius miestus, pasižiūrėti, kuriose amžiaus, lyties, ekonominio aktyvumo, profesijos grupėse ji yra didžiausia, kokios sąsajos su rizikos veiksniais.

Užsisėdo kaip šunį

Įgyvendinant projektą HI internetinėje svetainėje taip pat buvo pateiktas klausimas apie patirtą kurios nors formos psichologinį smurtą. Tokia apklausa, žinoma, nėra rimtas mokslinis tyrimas. Atliekant projekto apklausas, kiekvienam žmogui buvo duoti griežti kiekvienos psichologinio smurto formos apibrėžimai. Internetinėje apklausoje jų nepateikta, nes norėta pažiūrėti, ar skirsis duomenys.

Pasirodo, kai kurių psichologinio smurto formų dažnis statistiškai patikimai nesiskyrė, bet, pavyzdžiui, ujimo paplitimas, Vilniuje atliktų apklausų duomenimis, buvo net 20 proc., o internetinės apklausos - tik 9 procentai. Tyrėjos manymu, internetiniams respondentams tikriausiai buvo neaišku, ką konkrečiai reiškia ši psichologinio smurto forma.

Psichologinis smurtas apskritai, kaip patikslino B.Pajarskienė, yra tyčinis valdžios prieš kitą asmenį ar darbuotojų grupę naudojimas, įskaitant ir grasinimą panaudoti fizinę jėgą, t. y. veiksmai, kurie gali pakenkti fizinei, protinei, dvasinei, moralinei ar socialinei gerovei. Tyrimo duomenimis, Vilniuje per 12 mėnesių darbe psichologinį smurtą patyrė 45 proc. apklaustųjų, iš jų 43 proc. vyrų ir 46 proc. moterų.

Žeminimas, t. y. žmogų menkinantis elgesys, dėl kurio darbuotojas gali pasijusti negerbiamas ir nevertinimas, Vilniaus įmonėse dažniausias - 31 proc. (28 proc. vyrų, 33 proc. moterų). Mažai atsilieka ir ujimas - pasikartojantis užgaulus elgesys siekiant kerštingai, piktybiškai pažeminti ar pakenkti darbuotojui arba darbuotojų grupei (atitinkamai 20, 19 ir 21 proc.)

"Būtent ši psichologinio smurto forma pasaulyje daugiausia tyrinėjama, - pabrėžė mokslininkė, - nes toks elgesys yra neatsitiktinis, o pasikartojantis, nuolat vykstantis. Užsisėdo ant žmogaus ir uja kaip šunį."

Priekabiavimas apima bet kokį darbe nepageidaujamą elgesį, žeidžiantį žmogaus orumą dėl amžiaus, negalios, šeiminės padėties, lyties, seksualinės orientacijos, rasės, religijos, kitos nuomonės ar įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės. Bendras jo paplitimas Vilniaus įmonėse - 13 proc. (11 proc. vyrų, 14 proc. moterų).

Ir paskutinė psichologinio smurto forma - grasinimas panaudoti fizinę jėgą ar valdžią prieš darbuotoją arba darbuotojų grupes, sukelta fizinės, seksualinės, psichologinės skriaudos baimė ir kiti neigiami padariniai - vienintelė, labiau paplitusi tarp vyrų - 17 proc. (bendras paplitimas - 16 proc., tarp moterų - 15 proc.).

Kas tie smurtautojai?

Kaip rodo dažniausios psichologinio smurto formos žeminimo ir labiausiai tyrėjus dominančio ujimo duomenys, tiek uja, tiek žemina dažniausiai vadovai - atitinkamai 47 ir 46 procentai. Kiti asmenys (pavyzdžiui, klientai, pacientai ir ypač jų giminės, vairuotojai policijos atžvilgiu, moksleiviai ir jų tėvai mokyklose, studentai aukštosiose mokyklose ir pan.) - 28 ir 27 proc., bendradarbiai - 25 ir 26 procentų. Grasina dažniausiai kiti asmenys - 45 proc., vadovai - 41 ir kolegos - 14 procentų. Didžiausi priekabiautojai taip pat kiti asmenys - 40 proc., vadovai - 33 ir kolegos - 23 procentai.

Vilniaus apklausų duomenimis, apie 50 proc. smurtautojų, imant visas psichologinio smurto formas, nesulaukė jokių padarinių. Daugiau kaip 5O proc. nebuvo mėginama išsiaiškinti smurto priežasčių ir aplinkybių.

"Smurtauja, ir tegu, - ironizavo tyrėja. - Nors vadovai tiesiogiai teisės aktų įpareigoti vertinti profesinę riziką, mūsų darbdaviai ir profesinės saugos specialistai nekreipia dėmesio į teisinius įpareigojimus, ir Lietuva, kaip rodo ES tyrimas, šiuo atžvilgiu atsiduria paskutinėje vietoje."

Vilniuje atliktų apklausų duomenimis, priekabiavimo atveju 76 proc. vadovų nesiūlė jokių priemonių prieš smurtą, grasinimo - 83, žeminimo - 84 ir ujimo - net 91 proc., nors šią psichologinio smurto formą taikantis asmuo psichologiškai visada dominuoja, tiesiog gniuždo, kankina kitą žmogų.

Kai neaišku ir neteisinga

Per tyrimą nagrinėtos tokios psichologinio smurto rizikos veiksnių grupės, kaip neaiškus darbinis vaidmuo, konfliktai darbe, blogas vadovavimas, teisingumo įmonėje nebuvimas ir netinkamas darbo krūvis. Dr. B.Pajarskienė ypač pabrėžė ujimo riziką. Vilniaus darbo vietose dėl neaiškaus darbinio vaidmens rizika patirti ujimą pakyla iki aštuonių kartų, dėl konfliktų - iki šešių su puse, dėl blogo vadovavimo stiliaus - iki penkių, dėl teisingumo įmonėje nebuvimo - iki keturių ir dėl netinkamo darbo krūvio - iki trijų kartų.

Kaip rodo apklausų duomenys, vilniečiams daugiausia problemų kelia neaiškus darbinis vaidmuo, kai nepakanka parengimo pavestam darbui atlikti, neaišku, kaip atlikti pavestą darbą ir ko tikimasi, darbas neaiškiai apibrėžtas ir jo reikalavimai prieštaringi. Pavyzdžiui, skiriasi žemesnio ir aukštesnio rango vadovų reikalavimai arba tas pats vadovas vieną dieną reikalauja vieno, o kitą - visai ko kito, tarkim, skubos ar svarbos požiūriu.

Nemaža rizika patirti ujimą ir dėl ydingo tiesioginio vadovavimo, kai vadovas, kuriam asmuo tiesiogiai pavaldus, siekia viską kontroliuoti, jam nerūpi darbuotojo savijauta, prieš priimdamas su darbuotojais susijusius sprendimus jų neaptaria, kai darbuotojai nepasitiki tiesioginio vadovo gebėjimais, o šis nevertina pagrįstos kritikos ir svarbiausia - naudojasi tarnybine padėtimi.

Ujimo rizika galima ir dėl konfliktų, kai jie dažni darbe, ir dėl darbo krūvio, kai trūkstant darbuotojų reikia dirbti už kitus, nenumatomas pavadavimas darbuotojui neatvykus į darbą, trūksta darbo dienos laiko darbui atlikti ir darbuotojas priverstas dirbti viršvalandžius, dėl įtampos darbe sunku atsiprašyti iš darbo esant reikalui.

Aido efektas

"Moksliniais tyrimais pagrįsta, kas darosi darbuotojui, kai jis patiria bet kokios formos psichologinį smurtą. Aišku, pirmiausia žmogus neišvengiamai patiria stresą, atsiranda miego sutrikimų, - vardijo B.Pajarskienė. - Smarkiai pagausėja miegą koreguojančių vaistų vartojimas. Kamuoja nerimas, dirglumas. Kaip rodo užsienyje atlikti moterų tyrimai, atsiranda aido efektas. Moteris darbe patirtą smurtą ir savo nuoskaudą perkelia į kitus asmenis, šeimą. Ji gali būti pikta, rėkti ant vyro, vaikų. Išsinešusi patirtą skriaudą ir pati gali tapti smurtautoja. Jai reikia iškrovos. Pažeidžiama pusiausvyra ne tik darbinėje aplinkoje, bet ir asmeniniame gyvenime."

HI atliktų tyrimų duomenimis, stresas darbe daro įtaką žmonių depresyvumui ir kliniškai patvirtintai depresijai. Nustatyta didžiulė rizika. Užsienio šalių atlikti tyrimai rodo, kad asmenims, kurie darbe patiria psichologinį smurtą, rizika susirgti depresija padidėja iki penkių kartų. Yra duomenų, kad žmonės, patyrę psichologinį smurtą, net nusižudo. Dažnai tyrėjas yra pirmas asmuo, išgirdęs apie žmogaus patirtą skriaudą. Ji slepiama, nes žmogus gėdijasi ir prisiima kaltę sau, kad su juo blogai elgiamasi.

"Vadovai labai neteisūs manydami, kad tik darbuotojai skriaudžiami, - pabrėžė mokslininkė. - Nukenčia pati įmonė, nes neišvengiamai krinta darbo našumas. Darbuotojas neturi motyvacijos gerai dirbti. Atsiranda nuostata: "Esu nepageidaujamas. Jei keliu problemų, mane skriaudžia, geriau išeisiu." Jei žmonės pradeda masiškai išeiti, apie tai sužino kiti, neišvengiamai krinta įmonės prestižas, patiriama materialinė žala."

Tik Vilnius ir Klaipėda

Projektas "Psichologinio smurto darbo vietose paplitimas, pasireiškimo formos ir rizikos veiksniai" turėjo apimti dešimt Lietuvos miestų, tačiau negavus finansavimo apsiribota Vilniumi. Vėliau dar Klaipėdos universitetas (KU) įsipareigojo surinkti duomenis uostamiestyje ir šių metų liepą baigė tyrimą.

"Kituose miestuose nebuvo jokios galimybės, - pasakojo tyrėja. - Mėginome gauti finansavimą ir iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, skirtų nelaimingiems atsitikimams darbe ir profesinių ligų prevencijai, tačiau sunkmečiu visur nurėžė pinigų. Neatsiliepė nė viena savivaldybė, nors siuntėme raštus, kad skirtų lėšų grynai to miesto padėčiai ištirti. Rašėme ir į regioninius visuomenės sveikatos biurus, įsteigtus prie savivaldybių. Siūlėme jiems patiems surinkti duomenis, tačiau kai sužinojo, kokia sudėtinga apklausa, nė vienas nesutiko dalyvauti."

Dar pavasarį kasmet KU organizuojamoje Vydūno konferencijoje buvo palyginti vilniečių ir klaipėdiečių darbe patirto psichologinio smurto paplitimo tarpiniai duomenys. Skirtumų beveik nerasta. Rudenį bus išsamiai išanalizuoti jau visi surinkti duomenys ir palyginta abiejų miestų padėtis. Jei projektas būtų apėmęs visą Lietuvą, psichologinio smurto dažnio įvairiuose regionuose palyginimas leistų matyti, pasak B.Pajarskienės, visą su juo susijusią problematiką, geriau atskleistų rizikos veiksnius.

Sunkmečio grimasos

Projekto apklausa iš tikrųjų buvo labai sudėtinga. Pats klausimynas - net 20 puslapių. Siekiant gauti kuo tikslesnius duomenis, žmonės apklausti ne darbo vietose, kai aplinkiniai ir darbdavys mato, o namie, po darbo, vakarais.

"Vilniečiai nelabai norėjo įsileisti. Matyt, ir atsibodusios tos apklausos, ir sąmoningumo trūksta. Net kvailiais išvadindavo, - prisiminė tyrėjų grupės vadovė. - Buvo suplanuota, kad visuose miestuose pagal turimą metodiką apklaustųjų svyruos nuo 300 iki 315. Atrodytų, labai mažai, tačiau kiek butų reikėjo apeiti, kad tinkami apklausai žmonės būtų surasti!"

Vilniuje mėginta aplankyti 4027 butus. Iš jų beveik pusėje (2060 butų) nieko nerasta namie. 718 asmenų neatitiko tyrimo kriterijų, t. y. buvo arba nedirbantys pensininkai, arba bedarbiai, arba dirbo mažiau nei metus paskutinėje įstaigoje. 892 asmenų, kviestų dalyvauti tyrime, atsisakė. Pagrindinis motyvas - nenoras arba laiko neturėjimas ir tik vienas asmuo nurodė, kad nėra patyręs jokio smurto darbe. Iš 357 apklaustų asmenų 42 anketos atmestos kaip ne visai teisingai užpildytos, nes ne visi klausimai atsakyti arba atsakymai prieštarauja vienas kitam. Galiausiai buvo analizuoti 315 Vilniaus miesto darbuotojų, 201 moters ir 114 vyrų, darbe patirto psichologinio smurto ir jo rizikos veiksnių duomenys.

Kaip patikino B.Pajarskienė, tokio skaičiaus anketų užtenka tyrimams atlikti, nes buvo daroma sudėtinga atsitiktinė atranka: kiekviename miesto mikrorajone atrinktos dvi gatvės, daugiabučių gatvėse - du namai ir juose kas trečias butas, o vienbučių namų rajonuose - kas antras namas. Kiekviename bute pildoma tik po vieną anketą.

Metų pabaigoje, kai bus apdoroti visi duomenys, įsipareigota parengti rekomendacijas darbdaviams ir darbuotojams. Jos greičiausiai bus paskelbtos HI internetinėje svetainėje, o atsiradus lėšų galbūt ir išleistos atskiru leidiniu.

Mokslininkė apgailestavo, kad tyrimą apribojo sunkmetis. Jis galėjo turėti įtakos ir tyrimo rezultatams. Dėl sunkmečio sunkiau buvo jį ir atlikti, nes atsirado labai daug bedarbių.

Ne tu esi kaltas

"Šis tyrimas buvo kiekybinis, pagrįstas skaičiais. Norėtume dar atlikti kokybinį tyrimą, kai būtų surinktos tikslinės grupės, parengtas pokalbis. Domintų pačių žmonių, patyrusių psichologinį smurtą, išgyvenimai, vertinimai ir siūlymai, ką reikėtų daryti darbo vietose, kad būtų išvengta smurto apraiškų, - kalbėjo B.Pajarskienė. - Kasdieniame gyvenime nelabai svarbu skirti psichologinio smurto formas. Svarbiau yra jį atpažinti ir neprisiimti kaltės. Ne tu esi kaltas, kad tave skriaudžia. Lietuviams būdinga jausti gėdą ir, manau, daugelis psichologinio smurto aukų pasakys, kad jie tylėjo, nes buvo gėda. Labai svarbu suteikti psichologinę pagalbą smurto aukoms, tačiau ne mažiau svarbi ir prevencija. Pagal ES ir Lietuvoje galiojančius teisės aktus darbuotojas privalo būti saugus visais aspektais ir už tai yra atsakingi darbdaviai."

Mokslininkės įsitikinimu, projektas sumanytas labai laiku. Juo labiau kad 2009 metais buvo atlikta 27 ES valstybių, taip pat Kroatijos, Turkijos, Šveicarijos ir Norvegijos įmonių vadovų bei darbo saugos specialistų apklausa dėl streso, smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos periodiškai keliant saugos ir sveikatos klausimus per aukšto lygio vadovybės posėdžius. "Europos įmonių apklausos apie naują ir kylančią riziką" duomenimis, Lietuva užima paskutinę vietą.

Kaip rodo 2005 metais atlikto ES tyrimo duomenys, tarp ekonominės veiklos sričių pažeidžiamiausi psichologinio smurto, konkrečiai ujimo ir priekabiavimo, darbe požiūriu yra sveikatos apsaugos (8,7 proc.), viešbučių (8,5), transporto (6,8) ir švietimo (6,6) darbuotojai. Smarkiai skiriasi vyrų (4,3) ir moterų (6,1) padėtis. Būtent moterys šiose ekonominės veiklos srityse, išskyrus transportą, ir dominuoja.

Jau laukiama paskelbiant 2009 metų ES tyrimo rezultatus. Apklausos buvo atliktos ir Lietuvoje. Nors neišeina jų lyginti su HI tyrimo rezultatais, tendencijos vis tiek bus matyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"