TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Penkiems užsienio lietuviams skiriamos mokslo premijos

2015 10 27 17:59
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva Švietimo ir mokslo ministerija šiemet apdovanos penkis užsienio lietuvius. Premijomis siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus būti Lietuvos mokslo ambasadoriais ir su iškiliais lietuvių kilmės mokslininkais supažindinti Lietuvos visuomenę.

2015 m. užsienio lietuviams skiriamas mokslo premijas gaus Vokietijoje gyvenantis istorikas Vincas Bartusevičius, psichologas Linas A. Bieliauskas iš JAV bei trys fizikai – Ispanijoje dirbantis Kęstutis Staliūnas, Darius Čeburnis iš Airijos ir JAV gyvenantis Remigijus Gaška. Keturi iš penkių premijos laureatų gimė ir savo mokslinį kelią pradėjo Lietuvoje.

„Visuomet smagu sveikinti užsienyje dirbančius savo srityse pasižymėjusius lietuvius mokslininkus, aktyviai palaikančius ryšius su gimtine. Juos galima vadinti dvigubais ambasadoriais – jie ne tik reprezentuoja Lietuvą tarptautinei mokslo bendruomenei, bet ir padeda kolegoms įsijungti į tarptautinius mokslo tinklus“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Istorikas Vincas Bartusevičius 1981 m. Vokietijoje, Hiutenfelde įsteigė Lietuvių kultūros institutą su lituanistine biblioteka ir lietuvių archyvu. Institute sukaupta medžiaga sudaro pagrindą išeivijos istorijos tyrinėjimams. 1999 m. disertaciją apgynęs Vilniaus universitete, V. Bartusevičius 2012 m. išleistame veikale „Lietuviai DP stovyklose Vokietijoje 1945–1951“ pateikė išsamų vaizdą apie lietuvių pabėgėlių gyvenimą ir veiklą pokario Vokietijoje. Aktyviai dalyvauja Vokietijos lietuvių bendruomenės veikloje.

Puslaidininkių fizikos specialistas Remigijus Gaška 1988 m. Vilniaus universitete įgijo fizikos-matematikos mokslų kandidato laipsnį, o Veino valstybiniame universitete JAV 1996 m. apgynė elektros inžinerijos disertaciją. Nuo 1999 m. vadovauja savo įkurtai elektroninių technologijų įmonei. Aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos kolegomis, už puslaidininkių studiją kartu su Lietuvos bendraautoriais 2008 m. apdovanotas Lietuvos mokslo premija. Yra pirmosios pasaulyje monografijos apie kietakūnį apšvietimą bendraautoris. Įsteigė vardinę premiją už geriausius VU fizikos bakalauro darbus.

Katalonijos politechnikos universiteto profesorius Kęstutis Staliūnas 2001 m. įgijo habilituoto daktaro laipsnį taip pat Vilniaus universitete. Aktyviai propaguoja fizikos mokslo naujoves, su Lietuvos kolegomis vysto naujas idėjas, kartu vykdo tarptautinius projektus, konsultuoja jaunuosius Lietuvos mokslininkus, bendradarbiauja su Lietuvos aukštųjų technologijų pramone. Solidus K. Staliūno mokslinių publikacijų bagažas – jame apie 200 tarptautinio lygio mokslo straipsnių.

Mičigano universiteto psichologijos profesorius Linas A. Bieliauskas daktaro mokslo laipsnį įgijo Ohajo universitete. Aktyviai bendradarbiauja mokslo asociacijų veikloje, vadovauja Amerikos klinikinės neuropsichologijos akademijai. Daugiau nei 20 metų bendradarbiauja su Baltijos šalių psichologais. Lietuvoje tęsia savo tėvo – taip pat psichologijos profesoriaus, buvusio Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininko Vinco Bieliausko – tradiciją: skaito paskaitas, konsultuoja psichologinio įvertinimo priemonių kūrimo srityje, dalyvauja bendruose tyrimuose.

Fizikos disertaciją 1997 m. apsigynęs Lietuvoje, Fizikos institute, Darius Čeburnis nuo 2001 m. dirba Nacionaliniame Airijos universiteto Golvėjuje. Su Lietuvos bendraautoriais 2012 m. apdovanotas Lietuvos mokslo premija. Patenka į 1 procentą labiausiai pasaulyje cituojamų geomokslininkų. Aktyviai dalyvauja pasaulio lietuvių mokslininkus jungiančios asociacijoje Futura Scientia, propaguojančioje vakarietišką patirtį siekiant tarptautinio Lietuvos mokslo konkurencingumo Yra vienas iš Airijos lietuvių bendruomenės kūrėjų.

Iš viso mokslo premijoms šiemet pateikta 14 kandidatūrų iš 9 šalių. Keturis kandidatus pateikė JAV lietuviai, tris – Vokietijos, po vieną kandidatą pasiūlyta iš Australijos, Šveicarijos, Airijos, Ispanijos, Austrijos, Švedijos ir Čekijos.

Kandidatų paraiškas vertino Lietuvos mokslų akademijos ekspertai, laimėtojus atrinko komisija, sudaryta iš Švietimo ir mokslo ministerijos, Pasaulio lietuvių bendruomenės, JAV lietuvių bendruomenės, Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos mokslo tarybos, Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos atstovų.

Švietimo ir mokslo ministerija iškiliausiems užsienyje gyvenantiems lietuviams mokslo premijas skiria jau devinti metai. Iki šiol premijas yra gavę 29 mokslininkai.

Premijų tikslas – skatinti išeivijos mokslininkus puoselėti lietuvybę ir siekti, kad jie garsintų Lietuvą, palaikytų glaudžius ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene, aktyviai dalyvautų užsienio lietuvių bendruomenių veikloje. Mokslo premijos dydis – 3800 eurų.

Numatoma, kad premijų įteikimo ceremonija įvyks šių metų pabaigoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"