TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Penktadaliui pasaulio augalų gresia pavojus išnykti

2016 05 10 16:30
pixabay.com nuotrauka

Penktadaliui pasaulio augalų rūšių iškilęs pavojus išnykti, antradienį perspėjo Didžiosios Britanijos tyrėjai, paskelbę precedento neturinčią studiją apie pasaulio augalijos padėtį.

Studijoje, parengtoje Londone įsikūrusio Kju karališkojo botanikos sodo mokslininkų, sakoma, kad pavojuje atsidūrė 21 proc. augalų rūšių. Ši ataskaita yra pirmasis tokio pobūdžio dokumentas, kuris turėtų tapti pasauliniu atskaitos tašku augalijos tyrimuose.

Studijoje, kuri grindžiama prielaida, jog šiuo metu mokslui žinoma iš viso apie 391 tūkst. induočių augalų (pataisų, asiūklių, paparčių, plikasėklių ir gaubtasėklių) rūšių, daroma išvada, kad didžiausią pavojų rūšims kelia žemės ūkis. Nustatyta, kad šis veiksnys yra susijęs su 31 proc. pasaulyje nykstančių augalų rūšių.

Miškų kirtimas ir augalų rinkimas neigiamai veikia 21,3 proc., o statybų darbai – 12,8 proc. pavojuje atsidūrusių rūšių.

Nustatyta, kad klimato pokyčiai ir ekstremalūs orai neigiamai veikia iki 3,96 proc. nykstančių rūšių, nors mokslininkai perspėja, kad dar nesukaupta pakankamai duomenų šių veiksnių ilgalaikiam poveikiui įvertinti.

Augalų rūšys taip pat nyksta dėl invazinių rūšių, patvenkimo ir gaisrų.

„Dar niekada nebuvo parengta (ataskaita) „Pasaulio augalų būklės“, – sakė Kju botanikos sodo, turinčio vieną didžiausių pasaulyje augalų kolekcijų, mokslo direktorė Kathy Willis.

„Žinant, kad augalai yra absoliučiai būtini žmonių gerovei, maistui, kurui (ir) klimato reguliavimui, mums labai svarbu žinoti, kas dedasi“, – pridūrė ji.

„Jeigu nevertinsime šios informacijos – ir žinių spragų – jeigu nieko dėl to nesiimsime, atsidursime labai pavojingoje padėtyje, ignoruodami dalyką, kuris pagrindžia visą žmonių gerovę“, – perspėjo K.Willis.

Ataskaitoje sakoma, kad pasaulyje yra nustatyta apie 1 771 „augalams svarbi teritorija“, bet labai nedaugelyje jų vykdomos kokios nors augalijos apsaugos priemonės.

Studijos autoriai nurodė, kad vien per praeitus metus buvo atrastos 2 034 naujos induočių, prie kurių nepriskiriamos samanos ir dumbliai, rūšys. Tarp jų buvo vienas vabzdžiaėdis augalas – saulašarė Drosera magnifica, penkios česnakų ( Allium) rūšys ir iki 3 metrų aukščio užaugantis gegužraibinių šeimos augalas Selenipedium dodsonii.

Daugiausiai naujų rūšių aprašyta Australijoje, Brazilijoje ir Kinijoje.

Yra žinoma, kad 17 810 augalų rūšių yra naudojamos medicinoje, 5 538 – maistui, 3 649 – gyvulių pašarui, o 1 621 – kurui, sakoma dokumente.

Tyrėjai pabrėžė, kad svarbu rinkti „naudojamųjų augalų laukinių giminaičių“ kolekcijas, kurių genetinė medžiaga galėtų padidinti maistinių kultūrų atsparumą klimato pokyčiams, ligoms ir kenkėjams.

Pasak K.Willis, klimato pokyčių poveikis augalijai gali būti nuodugniai ištyrinėtas galbūt tik iki 2030 metų.

„Daugumoje didžiųjų augalų grupių, apie kurias kalbame, turi praeiti bent 10, 20 ar 30 metų, kol nauja karta pradeda žydėti ir subrandina žiedadulkes“, – sakė ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"