Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Per eksperimentą naujai įvertintas žiniasklaidos poveikis

 
2017 11 13 12:00
govtech.com nuotrauka

Daugelį metų tiriant žiniasklaidos įtaką diskursui reikėjo analizuoti pokalbius, vykstančius namuose, viešojoje erdvėje ar įstaigų koridoriuose, siekiant suprasti, kas paskatino juos, rašo „The New York Times“.

Praėjusį ketvirtadienį žurnale „Science“ paskelbtas naujas ir netradicinis metodas: autoriai pristatė žiniasklaidą įtraukiantį eksperimentą, kai daugiau nei 30 leidinių sutiko skelbti savo portaluose kai kurias istorijas, kad tyrėjai galėtų stebėti, kaip jos paveikė diskusiją internete.

Buvo nustatyta, kad ir kelios istorijos tokia tema kaip klimatas, paskelbtos daugiausia mažų leidinių, per savaitę gali padidinti „Twitterio“ lankytojų srautą 63 proc., palyginti su įprastu dienos srautu šiuo klausimu.

„Žurnalistai, net ir mažų leidinių, atrodo, turi gana didelę galią paveikti nacionalinį pokalbį apie politikus ir politiką“, – sakė tyrimui vadovavęs Harvardo universiteto Socialinių mokslų instituto direktorius Gary Kingas.

Norėdami ištirti žiniasklaidos įtaką, mokslininkai įtikino leidinius skelbti susijusias istorijas viena iš 11 aktualiausių politikos temų atsitiktinai parinktomis savaitėmis. Tada tyrinėjo „Twitterio“ pokalbius šia tema vėlesnėmis dienomis ir lygino savaitę prieš ir po publikacijos paskelbimo.

Dr. G. Kingas ir jo kolegos, Benjaminas Schneeris iš Floridos valstijos universiteto ir Arielis White'as iš Masačusetso technologijos instituto, vykdė tyrimus beveik penkerius metus, iš jų pirmieji treji metai buvo skirti stebėti, mokytis ir įgyti žurnalistų pasitikėjimo. Pasak tyrėjų, komandos įsitraukimą ribojo dažnai savavališka proceso dalis – publikacijos paskelbimo laikas.

„Tam tikra prasme buvo metama užkeikta moneta“, – sakė dr. G. Kingas ir pažymėjo, kad daugelio ne pačių karščiausių istorijų paskelbimo laikas priklausė nuo redaktorių ar naujienų srauto. Visais atvejais leidiniai pasiliko teisę atsisakyti eksperimento, atidėti istorijas arba skelbti jas, kai to nori.

Tyrimas sulaukė ir kritikos. Jis buvo kūrybiškas, kaip teigė Kathleen Hall Jamieson, Pensilvanijos universiteto Annenbergo viešosios politikos centro direktorė, bet išvados perdėtos.

„Ar tyrimas metodologiniu požiūriu išradingas? Taip. Ar žinome, kad jo išvados yra iš esmės reikšmingos ar ne? Nepagrįstos atskleista informacija „, – sakė prof. K. Jamieson.

„Twitteris“, pasak jos, yra tik viena socialinės žiniasklaidos platforma, o pati socialinė žiniasklaida – tik viena vieta, kurioje vyksta nacionalinis pokalbis. Ir vargu ar bendravimas „Twitteriu“ prilygsta diskusijai. Daugelis žmonių paprasčiausiai bendrina nuorodas ir geriausiu atveju parašo kelių eilučių komentarą.

Neperskaičius straipsnių ar pokalbių „Twitteriu“ sunku, kaip pabrėžė prof. K. Jamieson, įvertinti tyrimo išvadas. (Nors autoriai pateikė eksperimentuose dalyvavusių leidinių pavadinimus, reputacijai apsaugoti nenurodė straipsnių.)

Tačiau dalyviams eksperimentas suteikė galimybę geriau suprasti savo įtaką, o tai yra esminis klausimas žiniasklaidos organizacijoms.

„Iš tiesų labai džiaugiamės galimybe įvertinti savo poveikį nauju būdu. Tai mūsų misijos esmė“, – sakė Jo Ellen Green Kaiser, vadovaujanti nepriklausomų naujienų agentūrų tinklui „Media Consortium“, kurio nariai sudarė daugumą tyrimo dalyvių.

Nors mokslininkai dirbo daugiausia su mažais nepriklausomais leidiniais, tokiais kaip „Truthout“ ar „In These Times“, į tyrimą buvo įtraukti ir keli žinomi leidiniai, tarp jų – „The Nation“, „Progressive“, žurnalai „Ms.“ ir „Yes!“ Galutiniame eksperimente dalyvavo 33 leidiniai, tačiau ankstesniuose bandomuosiuose tyrimuose jų buvo tuzinu daugiau. Autoriai nenurodė, kurie leidiniai dalyvavo tuo eksperimento etapu.

Kiekvieną eksperimentą tyrėjai pradėdavo pasirinkdami vieną iš 11 aktualių politikos sričių, pavyzdžiui, maisto, imigracijos, reprodukcinių teisių ar darbo vietų, jau nustatė, kad jomis domisi naujienų organizacijos.

Tada mokslininkai paprašydavo kelius leidinius bendradarbiauti grupėmis nuo dviejų iki penkių, priklausomai nuo pasirinktų istorijų susijusia tema. Pavyzdžiui, technologijų tema grupė galėjo nuspręsti rašyti, ką „Uber“ vairuotojai mano apie automobilius be vairuotojų.

Vėliau mokslininkai dviejų savaičių laikotarpiu nagrinėjo diskusijas internete, paprašę, kad leidiniai savo svetainėse kas savaitę skelbtų istorijas pasirinkta atsitiktine tvarka. Tada palygintos diskusijos „Twitteryje“ susijusia tema, kai straipsnis buvo paskelbtas ir kai – ne.

Paprastai antradienį paskelbta publikacija galėjo būti bet kokios formos – tiesiog informacija, tyrimas, interviu, pareikšta nuomonė ar videofilmas. Apie eksperimentą kiekviename leidinyje buvo žinoma nevienodai, tačiau dažniausiai informuoti redaktoriai ir žurnalistai.

Nuo 2014 metų spalio tyrėjai atliko iš viso 35 eksperimentus. Vengtos savaitės, kai rezultatus galėjo paveikti reikšmingi pasaulio įvykiai. Pavyzdžiui, numatoma prezidento kalba apie imigraciją.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"