TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Permainos universitetuose neišvengiamos

2016 02 04 6:00
cityam.com nuotrauka

Aukščiau pakelta stojamojo balo kartelė, bent vienas išlaikytas valstybinis egzaminas pretenduojant ir į mokamas vietas universitetuose – tokie reikalavimai abiturientams keliami jau šiemet. Ateityje jie dar didės, kad į aukštąsias mokyklas ateitų kuo geriau pasirengę studentai.

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius prof. dr. Alfonsas Daniūnas neabejoja, kad mokymasis yra sunkus darbas. Ir reikia matyti jo rezultatus. Dabar rezultatai rodo, kad ne visi abiturientai pasirengę studijuoti.

LURK prezidentas, VGTU rektorius prof. dr. A. Daniūnas atsakė į „Lietuvos žinių“ klausimus.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Galbūt užtektų atestato

– Lietuvos abiturientų, stojančių į aukštąsias mokyklas, turbūt kasmet laukia kokios nors permainos. Kokių pokyčių reikėtų tikėtis šiemet?

– Taip, permainų vis būna, jas daryti verčia aplinkybės. Pernai lapkritį LURK priėmė sprendimą, kad 2016 metais stojant į universitetus, į visas studijų programas, konkursinis balas bus ne mažesnis kaip du. Šis apribojimas iš tikrųjų turės įtakos tik stojant į mokamas vietas, nes į valstybės finansuojamas vietas, pavyzdžiui, pernai, minimalus konkursinis balas buvo beveik keturi. Tokį balą turėjo paskutinis studento krepšelį gavęs abiturientas. Stojant į valstybės finansuojamas vietas konkursinis balas visada yra gerokai didesnis nei mūsų numatyti apribojimai. Siekiama, kad ir į mokamas vietas patektų gerai vidurinį mokslą baigę abiturientai. Jie taip pat turės būti išlaikę bent vieną valstybinį egzaminą. Manau, laikui bėgant šie reikalavimai dar didės.

Sutarėme visi – LURK atstovaujamų 14 valstybinių universitetų ir vienintelio privataus ISM universiteto rektoriai. Kiekviena mokykla gali nustatyti ir didesnį balą. Pavyzdžiui, stojant į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU) studijuoti medicinos du balai yra labai nedaug. Kolegijoms pasiūlėme, kad minimalus stojamasis balas galėtų būti 1,5, bet jų priimtas sprendimas laikytis 1,2 balo. Privatūs universitetai pagal dabartinę teisinę bazę taip pat gali patys nustatyti kartelę.

– Ar tų priemonių pakaks, kad į aukštąsias mokyklas ateitų geriau pasirengę jaunuoliai?

– Manau, jos yra laikinos. Sistema turbūt prisitaikys prie tų balų. Jeigu mokiniai būtų gerai parengti vidurinėse mokyklose, ir dabar, ko gero, užtektų atestato, kad abiturientas turėtų teisę stoti į aukštąją mokyklą. Tačiau šiandien taip nėra, ypač tiksliųjų mokslų srityje. Vidurinėse mokyklose įgyjamas išsilavinimas apima ne tik kalbas, istoriją, geografiją, bet ir matematiką, kitus dalykus. Šis bendrojo išsilavinimo stuburas turėtų būti tvirtesnis. Įvairiai diskutuojama, ar egzaminai jį pastiprintų. Tačiau egzaminais patikrinamos žinios. Kartais jie įsivaizduojami kaip kažin koks baisus, vos ne prievartos dalykas, bet juk gyvenime nuolat laikome egzaminus. Kažin kodėl manoma, kad nereikėtų apkrauti vaikų egzaminais iki pat dvyliktos klasės. Tačiau jie turi dirbti, toks yra gyvenimas. Mokymasis – sunkus darbas, reikia matyti jo rezultatus. Dabar rezultatai rodo, kad ne visi yra pasirengę studijuoti universitete.

Kas verta dėmesio

– O kas padėtų konkuruoti su užsienio universitetais dėl stojančiųjų?

– Į klausimą, ar verta studijuoti užsienyje, mano atsakymas vienas: turi pasirinkti aukšto reitingo universitetą, kad gautas išsilavinimas būtų ne žemesnis negu Lietuvoje. Tada yra prasmės. Ko važiuoti į bet kokį universitetą?! Anksčiau išmokdavome užsienio kalbų, bet dabar komunikacija – praėjęs etapas. Mūsų jaunimas šiuo požiūriu puikiai pasirengęs: moka kalbų ir komunikuoti. Todėl reikia rinktis tikrai dėmesio vertą universitetą. Tačiau dažnai jauni žmonės per lengvai patiki studijų užsienyje gerumu. Ypač tų, į kurias agituoti čia atvažiuoja. Ne tie atvyksta. Juk niekada Lietuvoje nematėme nei Oksfordo, nei Kembridžo atstovų.

Kita vertus, mūsų universitetuose studijuoja vis daugiau užsienio studentų. Pavyzdžiui, VGTU mokosi 9,5 proc. atvykusiųjų iš įvairių šalių – nuo Pietų Amerikos iki Azijos. Jų atsiliepimai tikrai geri. Taip pat ir mūsų studentų, pagal įvairias programas išvažiuojančių į užsienio universitetus ir galinčių palyginti studijas ten bei čia.

– Tačiau aukštojo mokslo sistema Lietuvoje kritikuojama, ir turbūt reikėtų pripažinti, kad problemų yra. Kaip vertinate dabartinę aukštojo mokslo padėtį Lietuvoje ir studijų kokybę?

– Sakyčiau taip: jei nėra problemų, sistema nebegali tobulėti. Aukštojo mokslo srityje jų yra, tik padėtis ne tokia prasta, kaip kartais vaizduojama. Pavyzdžiui, į QS pasaulio geriausiųjų reitingą įtraukti keturi Lietuvos universitetai. Vilniaus universitetas pateko į 501–550 vietų kategoriją, kiti trys – VGTU, Kauno technologijos (KTU) ir Vytauto Didžiojo universitetai – į 701+ kategoriją.

Tačiau Lietuvoje iš viso yra 45 aukštosios mokyklos: valstybiniai ir privatūs universitetai bei kolegijos. Kai kurios jų negali garantuoti geros studijų kokybės, o universitetai – ir tinkamų mokslinių tyrimų. Tokie atsisijotų nustačius aiškius kriterijus, kas tinka būti universitetu, kas – kolegija.

Studijų programų taip pat per daug. Kai kurios kuriamos galbūt nepagrįstai, nes rinkoje yra nereikalingos. Kai kurios surenka labai mažai studentų. Tada labai sunku garantuoti tinkamą studijų kokybę ir jos brangiau atsieina.

Kita problema, kad net ir atskiros aukštosios mokyklos viduje studijų kokybė labai skiriasi – tai priklauso nuo srities ar specialybės. Garantuoti gerą personalą trukdo palyginti nedideli dėstytojų atlyginimai. Jie neskatina jaunų žmonių atsiduoti darbui, juo labiau kad karjera aukštojo mokslo srityje nėra greita.

Išvengiant kraštutinumų

– Kai kurie universitetai jau pradeda jungtis. Koks jūsų požiūris į šį procesą: ar jis turėtų apimti daugiau universitetų, ar reikėtų vis dėlto eiti kita kryptimi?

– Šaliai, turinčiai 3 mln. gyventojų, tiek aukštųjų mokyklų iš tikrųjų per daug. Kelias į sumažinimą yra ne vienas: arba uždarant kai kurias, arba sujungiant vienodo pajėgumo aukštąsias mokyklas ir gaunant geresnį sinergetinį efektą, arba prie stipresnių prijungiant silpnesnes. Aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo procesas paprastai vyksta politine valia, kai sprendžia valstybė, bet neretai mokyklos ir pačios parodo iniciatyvą. Tokių procesų dabar pasaulyje daugiau, nors jie irgi nevyksta be poveikio iš išorės. Pavyzdžiui, Europoje esama įvairaus aukštųjų mokyklų jungimosi, tačiau galutiniu etapu tam tikros įtakos vis dėlto turi valstybė. Ypač dėl valstybinių mokslo įstaigų, nes valstybė yra jų steigėja.

Lietuvoje pirmasis universitetų susijungimas įvyko prieš kelerius metus. Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija tapo LSMU. Dabar iniciatyvą jungtis parodė KTU ir LSMU. Be to, KTU įsigijo ISM universitetą.

Matyt, tas procesas judės toliau, apie tai kalba ir politikai. Kiek turėtų būti aukštųjų mokyklų, labai sunku pasakyti. Universitetai turi jungtis ir duoti rezultatą. Pasaulyje monstrų universitetų, turinčių 100–300 tūkst. studentų, reitinguose nematyti. Paprastai labai aukštas vietas užima universitetai, kuriuose mokosi 10–20 tūkst. studentų. Kai kurie jų turi tik 5 tūkstančius, bet yra šimtuke. Lemia ne studentų skaičius, o studijų kokybė ir atliekami moksliniai tyrimai. Todėl ir į jungimąsi reikia žiūrėti racionaliai – per mokslo prizmę. Be abejo, demografinė padėtis verčia imtis veiksmų, nes kai kuriose Lietuvos aukštosiose mokyklose yra tik po kelis šimtus studentų. Nieko gero – reikia sutikti. Tačiau sprendimas turi būti kompleksinis, kad mokslo potencialas smarkiai sustiprėtų ir galėtume konkuruoti Europoje bei pasaulyje. Mokslo projektai darosi vis didesni pagal savo apimtį ir reikalavimais, tad smulkios institucijos nebegali, nepajėgia jų laimėti.

– Kiek universitetai gali prisidėti sprendžiant darbo rinkos problemas, kai trūksta specialistų arba jie neranda darbo?

– Universitetai turi labai prisidėti. Aišku, sudėtinga numatyti, kiek ir kokių specialistų reikės laisvojoje rinkoje. Specialistams parengti būtinas laikas, o jų poreikis rinkoje kartais gali atsirasti staiga. Prognozuoti leidžia ilgametė patirtis. Turėtume žiūrėti ir į valstybės ilgalaikę strategiją – kuria kryptimi eis šalis, daugiau reikės ir tokios srities specialistų. Tačiau tai nujausti pagal mūsų valstybės strategiją ne taip paprasta. Vis dėlto po truputį padėtis gerėja. Vienu metu buvo tiesiog rinkos neatitinkančių poreikių. Turbūt natūralu – perėjome prie kitos sistemos, reikėjo vadybininkų ir kitokių specialistų, tik ne tiek daug. Arba buvo manoma, kad galima apsieiti be inžinerijos. Vėliau pradėta šnekėti, jog inžinierių trūksta, nes padaryta pauzė. Pažiūrėkime į tokias turtingas šalis kaip Vokietija. Visada reikia turėti specialistų, kurių dėka laikosi ekonomika. Dabar Lietuvos pramonė gana gerai persitvarkiusi, atsirado daug naujų, pažangių technologijų. Tai padės mūsų šaliai. Tačiau nesakau, jog nereikia ir humanitarų, kitų specialistų, kad būtų garantuota stipri valstybės raida. Kartais Lietuvoje mėgstame atsimušti tai į vieną, tai į kitą kraštutinumą.

Laisvumo rėžiai

Seimui pateiktas balsuoti naujasis Mokslo ir studijų įstatymas. LURK dalyvavo jį svarstant. Kokius lūkesčius su naujuoju įstatymu gali sieti studentai ir universitetai?

– Įstatymas turės svarbios įtakos mūsų visuomenei. Jeigu jis bus priimtas, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) su aukštosiomis mokyklomis sudarys sutartis, kuriomis bus apibrėžtas užsakymas, kiek ir kokių specialistų reikia parengti, kokius mokslinius tyrimus vykdyti. Taip pat su kiekviena aukštąja mokykla bus sutarta dėl finansavimo. Nors toks procesas vyksta ir dabar, stiprioji šios sutarties dalis yra tai, kad tam tikras garantas suteikiamas ne vieniems, o trejiems ar penkeriems metams į priekį. Žinant, kas laukia, galima planuoti ilgesniam laikui. Kita vertus, sutartis gali būti ir įrankis universitetams valdyti. Sakykim, aukštajai mokyklai nereikia užsakymų – nėra ir sutarties, nėra ką veikti. Šiuo požiūriu gali būti ir neigiamos įtakos universitetams iš išorės.

Kitas svarbus dalykas – naujos nuostatos dėl studijų apimties ir trukmės. Anksčiau buvo labai griežtai nustatyta, kiek reikia mokytis, kad gautum bakalauro ar magistro laipsnį. Dabar numatoma daugiau laisvumo: bakalauro studijos truks nuo trejų iki ketverių, magistro – nuo vienų iki dvejų metų. Taip pat atsiranda galimybė kai kurių programų abi pakopas baigti per penkerius metus.

Apskritai didelių revoliucijų įstatyme nėra. Lieka neišspręsta labai svarbi problema: už mokslą mokantys ir nemokantys studentai. Buvo kalbėta apie vieną kategoriją – arba visi moka, arba visi nemoka už studijas, tačiau sprendimo nėra. Žinoma, gali būti ir ne įstatymu priimta, kad visus pradeda finansuoti valstybė. Kalbama, jog tai būtų labai gerai, bet ar valstybė pajėgi šiuo metu?! Pasaulyje yra įvairių praktikų. Lietuvoje ir dabar kai kurių studijų krypčių studentų krepšelis beveik prilygsta moksleivių krepšeliui, nors įkainiai visai kiti.

– LURK taip pat bendradarbiavo teikdama pasiūlymus Valstybės pažangos tarybai, rengiančiai švietimo sistemos tobulinimo projektą. Kokie tie pasiūlymai?

– Po diskusijų Valstybės pažangos taryboje buvo nutarta, kad galutinius pasiūlymus turi pateikti ŠMM. Čia sudaryta darbo grupė dėl valstybinių universitetų studijų ir mokslinės veiklos stiprinimo konsoliduojant išteklius. Pastarajame posėdyje ji sutarė dėl gana radikalių pasiūlymų, susijusių su švietimo kokybe, aukštųjų mokyklų tinklu, atliekamu moksliniu darbu ir jo vertinimu. Kol kas yra tik pasiūlymų apmatai, jie bus dar tobulinami. Visų pirma norima apibrėžti, kokius kokybės kriterijus turi tenkinti universitetai ir kolegijos, taip pat svarstomas aukštojo mokslo žemėlapis – kur ir kas daroma gerai, ką galbūt reikėtų pertvarkyti. Labai svarbūs ir aiškesni, griežtesni vertinimo kriterijai. Norima viso aukštojo mokslo kokybės ir nuo aptakių frazių bandoma pereiti prie konkrečių reikalų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"