Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Perspektyviausias kelias į „psichikos supergalias“

 
cultbranding.com nuotrauka

Kai žmonėms suteikiama galimybė pamatyti, kas vyksta jų galvoje realiu laiku, jie gali greitai išmokti nuslopinti skausmą, sustiprinti savikontrolę ir pagerinti protinius gebėjimus. Jei šis metodas būtų prieinamas kuo daugiau žmonių, galimi lemiami pokyčiai.

Kaip rašo „BBC Future“, daugelis turime savitų būdų tvarkytis su savo jausmais ir pojūčiais. Pavyzdžiui, kai patiriame stresą, galime nusiraminti sutelkdami dėmesį į kvėpavimą. Jei suskaudo dantį, galime pamėginti palengvinti skausmą meditacija. Ir kai jaučiamės prislėgti, galime pradžiuginti save įsivaizduodami „laimingas vietas“. Tie, kurie jau išmėgino panašias strategijas, žino, kad dažnai jos padeda – vienos daugiau, kitos mažiau.

Dabar įsivaizduokite, kad galite matyti, kas vyksta jūsų smegenyse, kai patiriate įvairias emocijas ir pojūčius – tokius kaip skausmas, nerimas, depresija, baimė, malonumas, – realiu laiku. Ir netikėtai tai, kodėl jaučiatės taip, kaip jaučiatės, gali nebebūti jokia paslaptis, ir visų tų psichologinių gudrybių, kurių padedami tvarkotės kasdieniame gyvenime, veiksmingumas aiškiai matyti.

Tokia yra naujojo metodo, žinomo kaip realaus laiko funkcinio magnetinio rezonanso tyrimai (fMRT), idėja. Matydami konkretų vizualų smegenų atsaką į mūsų strategijas, galime išmokti sąmoningai valdyti savo emocijas, pojūčius ir potraukius. Sustiprinti proto kontrolę panašiai, kaip stiprinama konkreti raumenų grupė. Tai žada viliojančią galimybę ateityje ištobulinti dabar turimus protinius gebėjimus.

Kad realaus laiko fMRI gali būti galingas įrankis, pirmą kartą pademonstruota per 2005 metų tyrimą, kai mokslininkai mokė žmones, kaip kontroliuoti skausmą. Aštuoni tiriamieji, gulėdami skeneryje, oda patyrė skausmingą karščio pojūtį. Mokslininkai jiems demonstravo virtualią liepsną, kad perteiktų priekinės juostinės galvos smegenų žievės, dalyvaujančios skausmo apdorojimo procesuose, suaktyvėjimą. Per įvairias kognityvines strategijas, pavyzdžiui, „priartėk arba atsitolink nuo skausmingo dirgiklio“, „pamėgink suvokti didelio ir mažo intensyvumo dirgiklį“, tyrimo dalyviai greitai išmoko kontroliuoti liepsnos dydį, taip tiesiogiai keisdami ir į skausmą reaguojančios smegenų srities aktyvumą.

Dar svarbiau, kad šių neuronų signalų mažėjimas ar didėjimas susijęs su subjektyviai jaučiamu skausmu, kaip nustatyta klausimynu ir 10 punktų skausmo skale. Neįtikėtina, kad tik per vieną 13 minučių seansą tyrimo dalyviai išmoko lengvai valdyti liepsnos dydį ir galėjo sumažinti skausmą daugiau nei 50 procentų.

Nuo tada prasidėjo realaus laiko fMRI proveržis ir beveik kas mėnesį pristatomas naujas klinikinis ar eksperimentinis taikymo būdas. Smegenų veiklos vizualizavimo būdai dabar papildyti grįžtamojo ryšio girdimais garsais arba „termometro ekranu“ per virtualios realybės akinius.

2017 metais žurnale „Appetite“ paskelbtas tyrimas atskleidė, kad šis metodas galėtų padėti kovoti su nutukimu. Per keturias dienas antsvorio turintys vyrai išmoko sustiprinti smegenų sričių, susijusių su vykdomosiomis funkcijomis ir atlygio sistema, sąveiką, todėl pagerėjo savikontrolė ir sveikesnio maisto pasirinkimas.

Per kitą šiemet paskelbtą tyrimą nustatyta, kad išmokę kontroliuoti dešinę apatinę priekaktinę žievę, smegenų sritį, pakitusią sergant aktyvumo ir dėmesio sutrikimu (ADHD), paaugliai galėjo sumažinti ADHD simptomus ir sustiprinti ilgalaikį dėmesį. Šie privalumai išliko ir po 11 mėnesių. Tai rodo, kad galimi pokyčiai smegenyse, turintys ilgalaikį poveikį.

Per 2016 metais atliktą tyrimą nustatyta, kad senyvo amžiaus žmonės šiuo metodu pagerino savo pažintines funkcijas. Gali būti, kad jaunesni asmenys taip pat galėtų pagerinti smegenų veiklą tokiu būdu. Iš tikrųjų 2015 metais atliktas sveikų suaugusiųjų tyrimas parodė, kad galima išmokti šio metodo grįžtamuoju ryšiu pagerinti dėmesio sutelktumą ir sumažinti išsiblaškymą.

Kiti naujausi tyrimai atskleidė, kad šis metodas gali būti taikomas gydyti karo veteranų potrauminį stresą, depresiją, nerimą ir net cigarečių priklausomybę. Pavyzdžiui, Jameso Sulzerio su kolegomis iš Teksaso universiteto tyrimas parodė, kad galima išmokti reguliuoti ir neuromediatoriaus dopamino lygį. Tai rimta paraiška, kad realaus laiko fMRI metodas galėtų būti taikomas gydyti Parkinsono ligą.

Tyrimai aiškiai patvirtina, kad ši technologija gali būti taikoma daugybe būdų, tačiau ar ilgai ji gali būti veiksminga ir ar yra praktiška, dar turės būti įvertinta. Realaus laiko fMRI reikia brangios įrangos, todėl šis metodas gali būti taikomas tik sunkiais atvejais, kai nėra kito prieinamo gydymo. Tačiau kaip ir bet kuri kita nauja technologija, fMRI skeneriai laikui bėgant pigs, bus mažesni ir prieinamesni.

Ir tai atveria visiškai naują galimybių pasaulį. Kad suvoktumėte neišnaudojamas galimybes, įsivaizduokite, kas būtų, pavyzdžiui, jei sportininkas ar kultūristas treniruotųsi neturėdami galimybės pamatyti savo kūną ar pasisverti. Būtų neįmanomai sunku nustatyti, kurie pratimai veiksmingi, o kurie ne. Bet kurių gebėjimų naudai įvertinti reikia matomo grįžtamojo ryšio. Tą patį galima pasakyti ir apie smegenis.

Koks būtų galutinis realaus laiko fMRI potencialas, jei kiekvienam šis metodas būtų lengvai prieinamas mokytis kontroliuoti smegenis kas savaitę arba net kasdien daugelį metų? Jei per kelis 10 minučių trukmės seansus galima pasiekti statistiškai reikšmingų rezultatų, kas galėtų laukti po 10 tūkst. valandų praktikos? Nėra būdo sužinoti, bet neatmestina kai kas panašaus į „psichikos supergalias“.

Šis metodas galėtų būti nuoroda į kai kurių vienuolių gebėjimus, pavyzdžiui, visiškai blokuoti nepakeliamą skausmą ar pakeisti savo fiziologiją taip, kad vėsiame kambaryje ant nugaros išdžiūtų šlapias rankšluostis.

Taigi nors galutinis technologijos potencialas dar turi būti įvertintas, nėra neprotinga manyti, kad tokie nuostabūs protiniai gebėjimai, medituojančiųjų įgyjami praktikuojant ne vienerius metus, gali būti išmokstami kiekvieno per tam tikrą laiko tarpą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"