TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Pilotinis nacionalinis tyrimas rodo realią absolventų karjerą ir atlyginimus

2015 10 01 17:37
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Spalio 1 dieną Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) subūrė tarptautinę ekspertų bendruomenę aptarti pirmą kartą Lietuvoje atliktam nacionalinio masto absolventų stebėsenos tyrimui. Konferencijoje „Absolventų stebėsena: taikymas ir perspektyvos“ tarptautiniai ekspertai patarė Lietuvai, kaip galima geriausiai pritaikyti tokių tyrimų rezultatus ir gauti didžiausią naudą.

„Mes norime užtikrinti aukštojo mokslo kokybę. Kiekvienais metais studijas Lietuvoje baigia daugiau nei trisdešimt tūkstančių absolventų. Turime būti tikri, kad mūsų švietimo politika atitinka tiek jų, tiek darbo rinkos, tiek visos Lietuvos poreikius. Lietuvos ateitis – išsilavinę žmonės, bet jų išsilavinimas turi atitikti šiandienos aktualijas“, - absolventų karjeros stebėsenos svarbą pabrėžė Švietimo ir mokslo viceministras dr. Rolandas Zuoza.

MOSTA dvejus metus vykdytas pilotinis absolventų karjeros stebėsenos tyrimas atspindi, kaip pirmaisiais metais po studijų baigimo darbo rinkoje sekasi absolventams.

„Tai – pirmas realus darbas, kuriant specialistų kvalifikacijų žemėlapį Lietuvoje. Pirmą kartą pažiūrėjome, kas vyksta absolventui gavus aukštojo mokslo diplomą – kaip jam sekasi prisitaikyti darbo rinkoje, ar jam pavyksta įsidarbinti, kiek jis uždirba, kaip pritaiko savo kompetencijas? Pavyzdžiui, lengviausiai į darbo rinką įsilieja tie absolventai, kurie labai gerai mokėsi aukštojoje mokykloje, kurie dar studijuodami įgijo daug praktinių žinių. Taip pat sklandi karjeros pradžia labiau būdinga techninių negu socialinių-humanitarinių specialybių studentams“, - pasakojo MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas dr. Rimantas Vaitkus pabrėžė, kad tai pirmasis Lietuvoje „tikras, realia situacija, o ne tik apklausų duomenimis, paremtas absolventų tyrimas. Iš įvairių duomenų bazių (Gyventojų registro, Sodros ir kitų) surinkta ir išanalizuota informacija kalba apie tikrą darbo rinką, tikrus atlyginimus ir tikras profesijas“.

Į konferenciją atvykę tarptautiniai ekspertai patarė Lietuvai eiti pasirinkti keliu ir vystyti vieningą stebėsenos sistemą, apimančią visą aukštojo mokslo sistemą, o ne lyginti tarpusavyje atskirų aukštojo mokslo įstaigų tyrimų rezultatus.

„Norvegijoje turėjome problemą, kai aukštosios mokyklos pačios stengėsi stebėti savo absolventų karjerą ir visų jų metodai skyrėsi. Tačiau tada neįmanoma palyginti duomenų, juos galima labai skirtingai interpretuoti. Tad svarbiausias mano patarimas Lietuvai – kurkite bendrą, nacionalinę stebėsenos sistemą, tik tada ji bus tikrai efektyvi“, - patarė Šiaurės Europos inovacijų studijų instituto (NIFU) vadovas dr. Sveinung Skule.

Prof. Jose-Gines Mora iš Londono universitetinio koledžo nuomone, tokiuose tyrimuose turėtų atsispindėti ne tik absolventų, bet ir darbdavių bei dėstytojų lūkesčiai. „Tačiau į darbdavių požiūrį reikia žiūrėti atsargiai. Jie sako, kad jiems reikia geriausių darbuotojų, bet tai ne visada tiesa. Dažnai jie nežiūri toli į priekį, o tiesiog nori įdarbinti žmones, kurie išspręstų problemas, su kuriomis jie susiduria dabar“, - sakė profesorius.

Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas įsitikinęs, kad svarbiausia universitetų užduotis – ruošti žmones, kurie mokėtų mąstyti, turėtų gerą vaizduotę ir niekada nenusiramintų. Jis neslėpė manantis, kad niekas negali pasakyti, kokių žmonių reikės ateityje.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas pabrėžė, kad verslas taip pat teikia pirmenybę mąstantiems žmonėms. „Tik mąstantys žmonės kuria pridėtinę vertę, robotus mes jau gaminame. Mokymo įstaigos visada sako, kad nori kurti protingą žmogų, kuris mokės prisitaikyti, bet verslui reikia žmogaus, kuris galėtų dirbti čia ir dabar. Mokymo įstaigose turėtų būti dėstoma tai, ko iš tikrųjų reikia paruošti tam protingam žmogui, kuris prisitaikys darbo rinkoje“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"