TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Pinigai moksleivių būreliams sukėlė klausimų

2016 01 11 11:06
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Trims mėnesiams įvairius būrelis lankantiems vaikams paramą skyrus paramą valstybė neketina sustoti – pasiteisinęs projektas bus tęsiamas ir šįmet. Nors nemaža dalis valdiškų pinigų taip ir liko nepanaudota, neabejojama, jog naujoji moksleivių užimtumo sistema vis dėlto bus perprasta.

Švietimo ir mokslo ministerijos tarnautojai apsisprendė, kaip reikėtų patobulinti neformalaus ugdymo krepšelio skyrimo tvarką bei kokias rekomendacijas pateikti savivaldybėms. Patvirtintas pataisytas Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašas. Nauja tai, kad krepšelio suma – 15 eurų – galės svyruoti trečdaliu, t. y. vieno vaiko būreliui bus galima skirti nuo 10 iki 20 eurų. Krepšelio dydis galės kisti, atsižvelgus į būrelius lankančių mokinių skaičių savivaldybėje. Skaičiuojama, jog pasirinktus būrelius lankantiems vaikams visoje Lietuvoje bus skirta apie 9 mln. eurų.

Ne visi suprato

Trijų vaikų mama Angelė Kupstienė, gyvenanti Kaune, sakė, jog jai iki dabar nei žiniasklaidoje, nei iš būrelių vadovų nepavyko gauti pilnos informacijos kaip atžalai skiriamas neformalaus ugdymo krepšelis.

„Kadangi du vyresnieji mano vaikai lanko ne po vieną būrelį, bandžiau teirautis, ar gausiu tą 15 eurų vienai atžalai kompensaciją. Tačiau taip iki galo nieko ir nesupratau. Jokių dokumentų pildyti man nepasiūlyta, nes teigta, kad parama skiriama tik naujai sukurtiems būreliams“, – apie neteisingai paskleistą informaciją sakė moteris.

Ji įsitikinusi, jog iki galo suprasti sistemą pritrūko laiko ir patiems valdininkams, ir būrelių vadovams. Tuos pačius faktus visi suprato kitaip.

Pašnekovė prisiminė pyktelėjusi, kai išgirdo, kad, nepaisant to, jog valstybė skyrė paramą vaikams, kai kurių įstaigų vadovai atsisakė sumažinti užsiėmimų lankymo mokesčius ir nutarė už gautas lėšas pagerinti inventorių ar patalpas.

„Tvarkoje turėtų būti aiškiai nurodyta, kad pinigai skirti būrelį lankančio vaiko mokesčiui sumažinti, o ne kam nors kitam. Žinoma, situacija pasinaudoti noritys būrelių organizatoriai gali imti didinti narystės mokestį, bet tai programas akredituojantiems valdininkams turėtų daug ką pasakyti“, – sakė A. Kupstienė.

Be to, anot daugiavaikės mamos, turėtų būti aiškiai įvardinta, kad remiami ne naujai sukurti būreliai, bet tie, kurie veikia ne mokyklose ir jų programas yra patvirtunusi vietos savivaldybė. Pašnekovė pabrėžė, kad tik praėjus paraiškos pateikimo terminui jai šiaip ne taip pavyko sužinoti – remiami ir tie būreliai, kuriuos lanko jos vaikai.

„Augindama kūdikį namuose aš informacijai rinkti galėjau skirti laiko. Ir tai užtrukau ne vieną mėnesį. O ką kalbėti apie dirbančius tėvus? Jie suprasti to, kas vyksta, be geranoriškų specialistų pagalbos tikrai negalės“, – sakė kaunietė.

Ji neabejoja, jog į tėvų informavimo procesą galėtų būti įtrauktos ir mokytojos. Jei joms seminaruose būtų išaiškinta, kaip viskas vyksta, moksleivių auklėtojos svarbią informaciją galėtų perduoti tėvams.

„Juk jos yra arčiausiai vaikų ir jų tėvų. Galėtų tėvams išdalinti remiamų būrelių sąrašus, padėti išsiaiškinti, kuris iš jų kuriam vaikui labiausiai tiktų“, – neabejoja A. Kupstienė.

Panaudojo pusę lėšų

Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir kultūros įstaigų veiklos analizės skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika LŽ sakė, kad trims mėnesiams neformaliojo ugdymo krepšeliams miesto vaikams skirta 335 tūkst. eurų.

Rudens pradžioje laikinosios sostinės švietimo specialistams pateiktos vertinti 183 neformaliojo ugdymo programos. Tik trys pripažintos netinkamomis. Likusias sutikta finansuoti. Tačiau lemiamu momentu reikiamus dokumentus pridavė tik 85 neformaliojo ugdymo programų rengėjai.

„Vieno būrelio organizatoriai galėjo pateikti po keletą programų. Tarkim, gamtininkų būrelyje yra jaunesnių ir vyresnių moksleivių skyriai. O tai reiškia, jog yra paruoštos dvi skirtingos programos, pritaikytos konkrečioms amžiaus grupėms“, – paaiškino pašnekovas.

Paklaustas, kodėl mažiau nei pusė programų rengėjų pateikti prašymus skirti neformaliojo ugdymo krepšelius, V. Mažeika paaiškino, jog tai daugiausiai susiję su vaikų skaičiumi – per mažai jų pareiškė norą lankyti vieną ar kitą užsiėmimą. Be to, užsiėmimų rengėjai neturėjo pakankamai laiko pristatyti visus reikiamus dokumentus.

„Vertinome ne programos naujumą, o reikalavome, kad į ją būtų įtraukti nauji vaikai“, – sakė V. Mažeika, pripažindamas, jog vis dėlto tokie duomenys, kiek paramą gaunančių vaikų jau lankė būrelį, o kiek prisijungė naujai nebuvo gauta.

Iš viso Kauno įvairius savivaldybės organizuojamus neformalaus ugdymo užsiėmimus lanko apie 9000 moksleivių. Jiems užimtumą siūlo net 18 įstaigų.

Naujasis neformalaus ugdymo krepšelis skirtas 3650 moksleivių.

„Sistemą dar reikėtų tobulinti. Manau, jog remiami būreliai galėtų būti organizuojami ir mokyklose. Vaikams po pamokų niekur nereikėtų vykti, o jie lankytų tai, kas tikrai domina. Tarkim, tokius brangesnius būrelius kaip krepšinio, robotikos ar karybos“, – svarstė V. Mažeika.

Vaikų daugiau

Tris akredituotas Kauno „Karo paveldo centro“ programas šiuo metu lanko 87 vaikai. Pernai, kol nebuvo įgyvendinama neformalaus ugdymo krepšelio sistema, į užsiėmimus ateidavo 30 moksleivių.

„Augimas tikrai didelis“, – sakė „Karo paveldo centro“ direktorius Vladimiras Orlovas.

Jo teigimu, mėnesinis narystės mokestis yra 20 eurų. Kadangi parama buvo patvirtinta tik trims mėnesiams, kartu su vaikų tėvais nutarta mokesčio nemažinti, bet gautas lėšas investuoti į plėtrą. Tuo tarpu nuo šių metų pradžios užsiėmimai turėtų kainuoti 5 eurais pigiau.

Ebru meno vaikus mokesčios įstaigos atstovai LŽ pasakojo, jog dabar gana brangūs užsiėmimai yra prieinami daugiau vaikų. 38 moksleiviai keturis kartus per mėnesį mokosi piešti ant vandens. Anksčiau būrelį lankyti buvo galima už 40 eurų. Dabar narystės mokestis siekia 25 eurus per mėnesį.

Krepšeliai pasiteisino

Švietimo ir mokslo ministerijos Neformalaus švietimo skyriaus vedėjas Tomas Pūtys sakė, jog neabejojama – naujoji neformalaus ugdymo skatinimo sistema pasiteisino.

„Registruotasi aktyviai, pasiūlyta didelė programų įvairovė. Į įvairius neformalaus vaikų švietimo būrelius savivaldybėse užregistruota 63 000 mokinių, gausiančių neformaliojo švietimo krepšelio – valstybės tikslines lėšas. Savivaldybės pačios buvo nustebintos neformaliojo vaikų švietimo teikėjų aktyvumu ir pasiūla. Teikėjai programas įgyvendinti siūlė net kaimuose, ėmė bendradarbiauti skirtingose savivaldybėse“, – sakė pašnekovas.

Neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui iš valstybės biudžeto 2015 – ųjų metų trims mėnesiams skirta 3 mln. 240 tūkst. eurų. Daugiau kaip 1000 neformalaus švietimo programų teikėjų pasiūlė ir užregistravo per 2000 programų, įgyvendinamų visoje Lietuvoje.

T.Pūtys patikino – parama skirta ne naujiems būreliams kurti, o į užsiėmimus pritraukti naujų vaikų. Jo teigimu, apraše nėra nurodyta, kad būtent naujiems būreliams. Savivaldybės pačios sprendė, kokius būrelius finansuoti, o joms buvo keliama užduotis – plėsti veiklų pasiūlą, prieinamumą ir kokybę.

Paklaustas, ar naujoji sistema tikrai visų gerai suprasta, ministerijos atstovas tvirtino: „Buvo savivaldybių, kuriose metodika įdiegta itin sklandžiai, jokių neaiškumų tai nesukėlė. Galbūt buvo mažokai laiko prisitaikyti prie naujų reikalavimų tiems programų tiekėjams, kurie nebuvo iš švietimo srities“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"