TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Pirmieji lietuviški: du geriau nei vienas

2013 12 11 6:00
Pirmasis lietuviškas palydovas "LitSat-1" savo misiją skiria S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio 80-mečiui. KTU archyvo nuotraukos

Naujausiais duomenimis, gruodžio 17-20 dienomis iš JAV pakils raketa nešėja su trimis dešimtimis palydovų, tarp kurių - du iš Lietuvos: „LituanicaSAT-1 ir „LitSat-1“. Tikslesnė skrydžio data dar nenurodoma, nes priklausys nuo oro sąlygų. Raketai kylant viršutiniuose atmosferos sluoksniuose turi būti palyginti ramu.

Pirmųjų lietuviškų nanopalydovų kūrėjai - Vilniaus universiteto (VU) ir Kauno technologijos universiteto (KTU) jaunieji mokslininkai - šią misiją skiria lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečiui ir tikisi, kad ji bus sėkminga tolesnių kosmoso tyrimų pradžia. Jau seniai svajota, kad Lietuva taptų kosmoso valstybe. Dabar artėja galimybė parodyti, kad esame kurianti, mokslą ir pramonę plėtojanti, kosminių technologijų inovacijų siekianti šalis.

"Net ir geriau, kai iš Lietuvos bus du palydovai, nes naudinga vieniems iš kitų pasimokyti geresnių sprendimų. Be to, visi kosmoso tyrimai susiję su tam tikra technine rizika, ypač kai tai daroma pirmą kartą. Mes, galima sakyti, išskaidome savo riziką ir sėkmės galimybė didesnė", - įsitikinęs vienas KTU projekto vadovų Mechanikos ir mechatronikos fakulteto dekanas dr. Andrius Vilkauskas.

Lietuvos kosmoso asociacijos prezidentas Vidmantas Tomkus (centre) su jaunaisiais KTU mokslininkais, "LitSat-1" palydovo kūrėjais.

Dėl didesnių tikslų

"LitSat-1" palydovą kūrė KTU Mechanikos ir mechatronikos fakulteto bei KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto studentai, vadovaujami dr. A.Vilkausko ir prof. Algimanto Valinevičiaus. Jungtiniame KTU ir Lietuvos kosmoso asociacijos projekte bendradarbiavo per 20 žmonių iš KTU, Kosmoso mokslų ir technologijų instituto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Taip pat sulaukta didelės kosmoso entuziastų ir radijo mėgėjų paramos.

"Dar prieš ketverius penkerius metus mūsų idėjinis kolega Vladas Lašas pradėjo garsiai kalbėti, kad Lietuva gali tapti kosmoso valstybe, o maždaug prieš trejus metus Lietuvos kosmoso asociacija ėmė rengti pirmuosius vadinamųjų "cubesat" standarto mažųjų palydovų seminarus, - prisiminė KTU Mechanikos ir mechatronikos fakulteto dekanas A.Vilkauskas. - KTU turi nemažą patirtį mikropavarų kūrimo ir tolesnės produktų, susijusių su tomis pavaromis, plėtros srityje, todėl kilo mintis sukurti tokią sistemą palydovui, kad orientuotų jį erdvėje. Visų mažųjų palydovų problema - labai netiksli erdvinė orientacija. Pradėjome kurti „LitSat-1“ palydovą, kad turėtume bandomąją platformą. Išbandyti palydovui tinkančią pavarą reikia vis dėlto kosmose – ar ji veikia, ar šis produktas turi komercializavimo potencialą."

Projektas išskaidytas į kelis mažesnius. Pirmiausia sukuriama ir išbandoma pati platforma, taip pat visa operacinė sistema, kad palydovas galėtų komunikuoti su Žeme ir perduoti duomenis, turėtų savo energetinę sistemą. Kitas žingsnis būtų susijęs su palydovo orientavimo sistema. Dideliuose palydovuose, kosmoso stotyse naudojama įranga netinka mažiesiems palydovams. Novatoriškas sprendimas grįstas akademiko Ramučio Petro Bansevičiaus, pjezomechanikos pradininko Lietuvoje, tyrimais. Sukurta vadinamoji pjezoreakcijos sfera turėtų būti išbandyta 2015 metais paleidžiant kitą, jau išplėstinį palydovą, turintį daugiau funkcijų ir įrenginių. Sėkmės atveju eksperimentiniai gaminiai būtų komercializuojami. Taip pat tikimasi, kad jie būtų tinkami parduoti pasaulinėje rinkoje kaip kosmoso pramonės produktai. Įrangos patikrinimas realiomis sąlygomis gerokai padidina jos vertę.

Į savarankišką kelionę

Vienas "LitSat-1" palydovo kūrėjų KTU Mechanikos ir mechatronikos fakulteto doktorantas Darius Eidukynas į projektą įsitraukė šiemet gegužę. Jam teko palydovo mechaninės dalies projektavimas nuo erdvinio modelio sukūrimo kompiuterine projektavimo programa iki gamybos brėžinių. Įsitikinus, kad visi komponentai tilps ir jokie varžtai netrukdys vienas kitam, pradėta korpuso gamyba. Vėliau, kaip pasakojo D.Eidukynas, KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakultete buvo surinkta visa elektronika, patikrintas ryšys ir automatikos programa. Galiausiai paskutiniai vibraciniai bandymai atlikti KTU Mechanikos ir mechatronikos fakultete, o tada KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakultete vėl patikrintas palydovo ryšys.

Spalio viduryje "LitSat-1" jau buvo parengtas keliauti į JAV. Iš ten raketos nešėjos kartu su kitais 33 palydovais bus pakeltas į Tarptautinę kosmoso stotį. Joje dirbantys žmonės perkels palydovus į specialų įrenginį, kuris išstums juos į atvirą kosmosą. Visa tai turėtų įvykti maždaug po poros mėnesių, kai raketa pakils. Tada ir palydovas „LitSat-1“ pradės savarankišką kelionę - 400 km aukštyje 8 km/s greičiu skries aplink Žemę, kaip tikimasi, šešis mėnesius.

Standartinio "cubesat" tipo palydovas yra 10 kubinių centimetrų dydžio. Galutinis "LitSat-1" svoris, pasak D.Eidukyno, – maždaug 900 gramų. KTU komanda nusprendė neapkrauti palydovo papildomomis funkcijomis, kad tikrai užtektų energijos išbandyti radijo ryšį ir pažiūrėti, kaip palydovas „jaučiasi“ erdvėje, todėl atsisakyta fotokameros. Juo labiau kad bus mažai laiko nuotraukai padaryti ir parsiųsti į Žemę. Tik devynias minutes palydovas bus matomas mums horizonte nuo vieno krašto iki kito, skriedamas aplink Žemės rutulį 45 minutes.

"Iš kitų šalių patirties žinojome, kad pirmajame palydove naudoti kameras ar panašius dalykus nėra labai sveika ir dažnai nepasiteisina. Kurdami šį palydovą žvalgėmės į būsimą 2015 metų projektą ir norėjome išbandyti visas sistemas, kurios ten bus reikalingos, - sakė už visos palydovo sistemos integravimą atsakingas KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto magistrantas Algis Karpavičius. - Mūsų palydovas turi du galios modulius, kurie renka energiją ir garantuoja jos panaudojimą kitiems moduliams. Vienas iš dviejų ryšio modulių - linijinis radijo transporteris - labai domina visus, kurie išmano apie radijo bangas, nes atveria lengvą priėjimą prie palydovo. Kiekvienas radijo mėgėjas galės susisiekti su juo. Ryšys su palydovu bus palaikomas iš KTU radijo stoties, taip pat bus partnerių ir kitose pasaulio šalyse, kad būtų galima keistis gautais duomenimis".

Lietuviškas kraujas

KTU magistrantas A.Karpavičius pabrėžė, kad "LitSat-1" turi daug lietuviško kraujo. Lietuvos radijo mėgėjai sukonstravo radijo atsakiklį. Lietuvoje integruotas palydovinės navigacijos imtuvas, iki šiol nebandytas mažuosiuose palydovuose. Lietuvoje sukurta ir pagaminta pagrindinė palydovo plokštė, valdoma originalia programine įranga. Lietuvoje surinktos saulės baterijos bei dalis saulės elementų pagaminti Lietuvoje ir dar nebandyti kosmose.

Pirmasis lietuviškas palydovas "LituanicaSAT-1" iš kosmoso perduos Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžius: "Linkėjimai visiems lietuviams visame pasaulyje". Pirmasis lietuviškas palydovas „LitSat-1“ ištransliuos į kosmosą tris tautos išrinktus žodžius. Internetinėje svetainėje "Misija Lituanica-80" juos dar gali siūlyti visi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"