TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Planas praturtinti jaunąją kartą

2014 03 19 6:00
Dr. A.Laurinavičius už darbą „Turtu pagrįstos politikos įgyvendinimo modelis Lietuvoje“ šiemet įvertintas akad. K.Meškausko premija, skiriama jauniesiems mokslininkams ekonomistams. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Kiekvienam jaunuoliui, sulaukusiam pilnametystės, neabejotinai praverstų solidus startinis kapitalas. Ateinančiai kartai tokį sukaupti padėtų jauno ekonomisto dr. Algimanto Laurinavičiaus pasiūlytas originalus turtu pagrįstos politikos modelis. Valstybei tektų mažiau rūpesčių, kai jauni žmonės patys būtų pajėgūs pasirūpinti savimi. Kita vertus, nuo pat gimimo kiekvieno vaiko sąskaitoje pradėtos kaupti lėšos galėtų duoti apčiuopiamos naudos ir valstybei, pavyzdžiui, investuojamos į pažangų verslą, inovacijas, geras idėjas.

Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos fakulteto Finansų katedros lektorius dr. A.Laurinavičius už darbą „Turtu pagrįstos politikos įgyvendinimo modelis Lietuvoje“ šiemet įvertintas akad. Kazimiero Meškausko premija, skiriama jauniesiems mokslininkams ekonomistams. Tokia buvo VU Ekonomikos fakulteto absolvento daktaro disertacijos tema. Jaunasis mokslininkas turi ir Orleano universiteto (Prancūzija) teisės, ekonomikos ir vadybos magistro diplomą, o per bakalauro studijas finansų mokėsi pagal ERASMUS programą Strasbūro Louis Pasteuro universitete.

Prieš skurdą ir nelygybę

Turtu pagrįsta politika iki šiol lietuvių autorių mokslo darbuose beveik nebuvo tyrinėta. Palyginti nauja ši tema, pasak dr. A.Laurinavičiaus, ir pasaulyje, plačiau moksliniu teoriniu lygiu išplitusi tik XX amžiaus antroje pusėje. Dar vėliau turtu pagrįsta politika pradėta įgyvendinti praktiškai. Paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį jos modeliai daugiau ar mažiau pradėti taikyti keliose anglosaksiškose šalyse.

"Svarbiausias turtu pagrįstos politikos tikslas - mažinti skurdą ir socialinę nelygybę. Nuo įprastinės socialinės politikos ji skiriasi tuo, jog yra pagrįsta ne einamosiomis išmokomis, bet taupymu, investicijomis ir turto kaupimu, - aiškino ekonomistas. - Asmenys taip pat skatinami tobulėti, ugdyti savo žinias, įgūdžius ir galimybes, nes turtu pagrįsta politika orientuota ne tik į finansinį, bet ir į žmogiškąjį kapitalą, abiem aspektais siekianti mažinti skurdą ir socialinę nelygybę."

Nuo gimimo iki pilnametystės

2006 metais per studijas Orleano universitete, Prancūzijoje. / Asmeninio albumo nuotrauka

Pagrindinė turtu pagrįstos politikos įgyvendinimo priemonė - ilgalaikio taupymo investicinės sąskaitos. Jos atidaromos visiems šalies naujagimiams, ir lėšos kaupiamos, kol vaikas sulaukia pilnametystės. Tada visas sąskaitos turinys perduodamas valdyti pačiam aštuoniolikmečiui.

"Ši politika patraukli dviem aspektais. Pirmiausia, ji yra universali, t. y. sąskaitos privalomai atidaromos visiems naujagimiams, - pabrėžė dr. A.Laurinavičius. - Antras dalykas, finansuojama viešosiomis lėšomis. Pradinis indėlis gimus vaikui padedamas iš valstybės biudžeto ir dėl ilgos laikymo trukmės - 18 metų - tampa gana nemažu kapitalu. Sąskaitą kas mėnesį ar kitokio periodiškumo įmokomis per tą laikotarpį gali papildyti ir tėvai. Todėl iš esmės yra du finansavimo šaltiniai: viešasis ir privatusis."

Mokslininko siūlomame Lietuvoje įgyvendinti modelyje kiekvienam gimusiam vaikui būtų skiriama po 3 tūkst. litų iš valstybės biudžeto. Ilgalaikio taupymo investicinė sąskaita viešosiomis lėšomis dar būtų papildoma du kartus po 1 tūkst. litų: vaikui sulaukus šešerių ir 12 metų. Į kiekvieno vaiko sąskaitą būtų pervesta iš viso po 5 tūkst. litų viešųjų lėšų. O kokią sumą iki pilnametystės būtų galima sukaupti, priklausytų, pasak ekonomisto, nuo daugelio veiksnių. Vienas jų - ar tėvai investuotų ir kiek skirtų lėšų periodinėms investicijoms. Kitas svarbus veiksnys - kokią investicinę grąžą būtų galima gauti už 18 metų laikotarpį laikytas lėšas. Dr. A.Laurinavičiaus skaičiavimu, jei tėvai į vaiko sąskaitą kas mėnesį pervestų po 50 litų, kartu su valstybės išmokomis, esant vidutinei 5 proc. grąžai, per visą laikotarpį galėtų būti sukaupta maždaug 27 tūkst. litų.

Litas prie lito

"Vienas esminių turtu pagrįstos politikos bruožų, - priminė darbo autorius, - ji yra absoliučiai universali, taikoma be jokios atrankos kriterijų, nesvarbu, ar žmogus turtingas ar ne, iš socialiai remtinos ar neremtinos šeimos, gimęs kaime ar mieste. Panašiai kaip visiems garantuojamas švarus oras, geriamas vanduo ar saugumas."

Prognozuojama Fondo dydžio dinamika, mln. Lt

Vis dėlto dr. A.Laurinavičiaus modelyje papildomai numatyta, kad skurdžiau ar žemiau skurdo ribos gyvenantys žmonės turėtų kur kas mažesnes galimybes taupyti savo vaikams investicinėse sąskaitose arba iš viso neturėtų lėšų joms papildyti po 50 litų per mėnesį. Užsienio šalyse taip pat yra tokių pavyzdžių. Lietuvai skirtame modelyje įtrauktas siūlymas, kad valstybė remtų nepasiturinčių šeimų vaikų santaupas tokiu principu: kiekvieną tėvų sutaupytą litą papildytų dar vienu. Jei tėvai per mėnesį įmoka 10 litų į vaiko sąskaitą, atitinkamai perveda ir valstybė. Taip būtų skatinamas taupymas. Pasak ekonomisto, ši priemonė užsienio šalyse taikytose programose labai gerai veikia. Nustatomas tam tikras limitas. Pavyzdžiui, jei tėvai kas mėnesį įneš po 25 litus, tiek pat bus pridėta ir iš valstybės biudžeto. Iš tikrųjų didelė dalis tėvų stengiasi tokia suma, kuri nustatyta kaip remtina, papildyti kas mėnesį vaiko santaupas sąskaitoje. Tačiau rėmimo koeficientas įvairiose šalyse skiriasi - 1:1, 1:2 , 1:3.

Mokslui, verslui, būstui

Per atliktą reprezentatyvią gyventojų apklausą Lietuvoje mokslininką maloniai nustebino, kad absoliuti dauguma respondentų būtų pasiryžę įnešti ne tik po 50, bet ir po 100 litų per mėnesį kiekvienam savo vaikui. Sąskaitoje sukauptus pinigus jie galėtų panaudoti tik sulaukę pilnametystės. Iki to laiko sąskaitos būtų užblokuotos.

Užsienio šalyse sukauptų lėšų panaudojimas sulaukus pilnametystės, kaip parodė dr. A.Laurinavičiaus išnagrinėta praktika, gana įvairus: vienur būna visiškai laisvas, kitur - apribotas. Lietuvai siūlomame modelyje sukaupto kapitalo panaudojimas apribotas trimis pagrindinėmis skirtimis: aukštajam išsilavinimui įgyti, nuosavam verslui pradėti arba sumokėti pradinę įmoką už būstą.

Tinkamai investuotas startinis kapitalas kiekvienam jaunuoliui būtų didelė parama savarankiško gyvenimo pradžioje. Palengvėtų ir tėvų našta. Viena vertus, turtu pagrįsta politika Lietuvoje padėtų mažinti skurdą ir socialinę nelygybę, kita vertus, prisidėtų sprendžiant ir tokias aktualias kaip mažas gimstamumas problemas. Ekonomisto manymu, kaupiamos lėšos leistų tėvams drąsiau priimti sprendimus dėl šeimos pagausėjimo. Užsienio valstybių mokslininkų atlikti tyrimai taip pat rodo, kad turtu pagrįsta politika gali padėti skatinti gimstamumo didėjimą šalyje.

Prevencinė strategija

Tačiau dabar mūsų valstybė išgyvena gana sudėtingą finansiniu požiūriu laikotarpį. Reikia atkurti pensijas, finansuoti kitas socialines programas. Įgyvendinant turtu pagrįstos politikos modelį, dr. A.Laurinavičiaus skaičiavimu, pirmaisiais metais viešųjų išlaidų poreikis būtų apie 130 mln. litų, o vėliau, kai reikėtų mokėti išmokas ir šešiamečiams, ir dvylikamečiams, - apie 250 mln. litų kasmet. Kad valstybei nebūtų užkrauta dar papildoma finansinė našta, mokslininkas pasiūlė autonominius finansavimo šaltinius. Išanalizavęs kelis galimus, nustatė du tinkamiausius. Pirmasis - gyventojų pajamų mokesčio tarifo padidinimas vienu procentiniu punktu (dabar galioja 15 proc., būtų 16 proc.), konkrečiai numatant, kad jis skiriamas turtu pagrįstai politikai finansuoti. Antrasis šaltinis - nekilnojamojo turto mokestis.

Prognozuojamas vieno jaunuolio sukaupto kapitalo kiekis atitinkamu laikotarpiu, Lt

"Lietuvoje jis taip ir nebuvo įvestas. Dabar gera proga suteikiant tam tikrą prasmę apmokestinti iš praeities kartų sukauptą kapitalą, kad būtų suteiktos geresnės starto galimybės ateinančiai kartai", - sakė akad. K.Meškausko premijos laureatas.

Ne mažiau įdomu, kas numatyta daryti su kaupiamomis per 18 metų gyventojų lėšomis. Laikotarpis labai ilgas ir lėšų prisikauptų nemažai. Pasak mokslininko, maždaug 9 mlrd. litų, jei būtų laikomasi esminių numatytų prielaidų - valstybės finansavimo, tėvų investicijų ir modeliuojamos 5 proc. investicinės grąžos. Pasiūlytos kelios alternatyvos pradedant nuo konservatyviausių ir saugiausių valstybės obligacijų, nors investicinė grąža nėra didelė. Antras variantas - būtų galima investuoti ir į komercinių įmonių vertybinius popierius, akcijas. Trečioji alternatyva ypač originali, užsienyje niekur netaikyta, tiesiog hipotetiškai, pasak darbo autoriaus, modeliuojama, - investuoti į lietuvišką valstybinį rizikos kapitalo fondą. Būtų galima skatinti inovacijas, pažangų verslą. Viena vertus, naudinga šalies investicinei, inovacinei aplinkai. Atsirastų daug lėšų, kurias būtų galima investuoti į geras idėjas, moderniąsias technologijas. Kita vertus, garantuota net geresnė investicinė grąža visiems fondo dalyviams. Būtent jais tapusiems vaikams. Visai jaunajai kartai.

"Turtu pagrįsta politika - prevencinė strategija, galimybių kūrimas ateičiai, - įsitikinęs dr. A.Laurinavičius. - Suteiktume geresnes starto galimybes visai ateinančiai kartai, ir jauni žmonės patys būtų pajėgūs pasirūpinti savimi. Valstybei rūpesčių sumažėtų."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"