TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Planetos pokyčių metas

2016 06 08 6:00
see-change.org.au nuotrauka

Klimato kaita rimčiau susirūpinta praėjusio amžiaus septinto dešimtmečio pradžioje. Nuo to laiko vidutinė metinė temperatūra pamažu kilo. Skaičiuojama, kad šiuo metu ji Lietuvoje yra maždaug 1 laipsniu C aukštesnė nei nustatyta norma – 6,2 laipsnio Celsijaus.

„Kai manęs klausia, ar 1 laipsnis yra daug, ar mažai, visuomet patariu pagalvoti apie save. Jeigu kiekvieną dieną pasimatavę kūno temperatūrą pamatysite, kad ji yra laipsniu aukštesnė, tai jau po keleto dienų keliausite į polikliniką ir ieškosite ligos. Būsite pikti, nelaimingi, būsite tiesiog nesveiki. Tas pats yra ir gamtai. Ji karščiuoja. Mes ją išbalansavome. Ji nebesugeba nuo mūsų gintis ir yra labai pikta“, – teigia meteorologė dr. Audronė Galvonaitė.

2016 metų birželio temperatūra prognozuojama artima klimato vidurkiui, tačiau praėję 2015-ieji buvo rekordiniai – vidutinė metinė temperatūra Lietuvoje buvo net 2,1 laipsnio C aukštesnė nei klimato norma ir pasiekė 8,3 laipsnio Celsijaus. Nemėgstantys žiemos džiūgauja. Tik ne meteorologė dr. A. Galvonaitė. Ji negailėdama jėgų ir laiko keliauja į atokiausius Lietuvos kampelius, rengia susitikimus, kuriuose kalba apie spartėjantį klimato atšilimą ir jo padarinius.

Meteorologė dr. Audronė Galvonaitė sako, kad sustabdyti klimato šiltėjimo jau negalime, įmanoma jį tik pristabdyti.Alinos Ožič nuotrauka

Temperatūrų kraštutinumai

Gamtos pyktį – jos siunčiamus ekstremalius reiškinius – pajutome ne kartą. Ryškius temperatūrų svyravimus, kai dviejų parų oro temperatūra skiriasi 15–20 laipsnių, jau pastebi net tik matavimus bei skaičiavimus atliekantys meteorologai, bet ir visuomenė. Pasak Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjo prof. Arūno Bukančio, aukščiausios ir žemiausios temperatūrų amplitudė ypač ryški žiemos ir vasaros mėnesiais. Be to, ji didėja.

„Į Lietuvą dažniau atkeliauja tropinės oro masės, kurios Lietuvoje kiekvieną vasarą bent 10–20 dienų formuoja orus. Tuomet turime karščio bangas, kai keletą dienų oro temperatūra viršija 30 laipsnių karščio. Tačiau kol kas niekur nedingo ir arktinis klimatas, lėmęs keletą itin šaltų savaičių šių metų sausį“, – paaiškina profesorius.

Daugėja ir tokių stichinių nelaimių kaip audros ar škvalai, liūtys, perkūnijos, o pernai dalį Lietuvos – Šiaulių ir Biržų rajonus – užklupo rimta sausra, kai šuliniuose neliko geriamojo vandens. „Niekuomet nebuvome sausrų kraštas, netaupėme vandens“, – pabrėžia dr. A. Galvonaitė.

Nors ateityje Lietuvai prognozuojami netgi didesni kritulių kiekiai, tačiau sausringų laikotarpių turėtume turėti daugiau. Temperatūra kyla. Prognozuojama, kad Lietuvoje iki amžiaus pabaigos vidutinė metinė temperatūra pagal optimistines prognozes pakils iki 9 laipsnių C, pagal pesimistines – net iki 11. Akivaizdu, kad ir padidėjęs kritulių kiekis neišgelbės nuo sausrų. „Pakilus temperatūrai, vyks intensyvesnis vandens garavimas, todėl drėgmės trūks. Be to, planuojama, kad krituliai pasiskirstys netolygiai – daugės žiemą, o vasarą gali netgi sumažėti. Tuomet ir pajusime, kas yra sausra“, – tvirtina prof. A. Bukantis.

Ar Homo sapiens pateisins vardą

Apskritai, tendencijos tokios, kad vasaros karštėja, o žiemos sezonas (juo vadinamas laikotarpis, kai vidutinė paros temperatūra nukrinta žemiau 0 laipsnių C) trumpėja, mažėja sniego danga arba jo išvis nebūna (taip nutiko 2008 metais). Skaičiuojama, kad žiema nuo XX amžiaus vidurio Lietuvoje sutrumpėjo maždaug 3 savaitėmis – jos vietą užėmė pavasaris. Tačiau tai nėra gerai. Kintantis klimatas keičia gamtą – plinta ligos, atsiranda invazinių augalų ir gyvūnų rūšių, kurios išstumia nuo seno Lietuvoje gerai augusią vietinę augaliją ir gyvūniją. Keičiasi kraštovaizdis. Didelė grėsmė kyla ir šalies pajūriui – pakrantėms tenka kovoti su didesne erozija. Negana to, kyla ir Baltijos jūros lygis – per šimtmetį pakilo maždaug 16 centimetrų.

„Sustabdyti klimato šiltėjimo jau negalime, jis įgavo pernelyg didelį pagreitį ir skatina pats save. Mes galime jį tik pristabdyti. Nebesugrąžinsime ir gamtos – tokios, kokia ji buvo. Tačiau noriu tikėti, kad žmogus įgaus proto ir pateisins savo kaip Homo sapiens vardą“, – viliasi dr. A. Galvonaitė.

Vilties yra. Nojaus arka turėtų tapti 2015 metų pabaigoje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje Paryžiuje priimti nutarimai, dėl kurių pirmą kartą istorijoje, po 20 metų derybų, susitarė net 195 šalys. Tarp jų buvo ir Lietuva, kuri kartu su Europos Sąjunga (ES) siekė bendro visų šalių įsipareigojimo imtis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), atsakingų už klimato kaitą, kiekio mažinimo veiksmų.

Gerai, bet reikės geriau

„Tai pirmasis susitarimas, kuris, jei bus įgyvendintas, leis realiai suvaldyti klimato kaitą. Susitarimas pateikia aiškią ilgalaikę kryptį šalių vyriausybėms ir pramonei: investicijos į mažo anglies dioksido kiekio technologijas, laipsniškas iškastinio kuro naudojimo atsisakymas, energijos efektyvumo didinimas ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas“, – vardija šalies Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė.

ES ir jos valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, iki 2030 metų įsipareigojo išmetamą ŠESD kiekį sumažinti ne mažiau kaip 40 proc., palyginti su 1990 metų lygiu. Iki 27 proc. turėtų didėti ir atsinaujinančių išteklių energijos dalis, taip pat turėtų būti pasiekta ir 27 proc. energinio efektyvumo riba.

Šiuo metu Lietuvos padėtis nėra bloga. Šalies ūkio plėtra atitinka darnaus ekonomikos vystymosi principus: 2013 metais šalies išmetamųjų ŠESD kiekis sumažėjo 58 proc., palyginti su 1990 metų lygiu, o BVP augo 29 procentais. ŠESD Lietuva išmeta mažiau nei ES vidurkis, neviršija ir nustatyto taršos kvotų kiekio – dalis leidimų netgi parduodama. Tačiau siekiant ir ateityje išlaikyti tokias pozicijas finansiniai bei ekonominiai ištekliai turės būti nukreipti į modernias ir klimatui nekenksmingas technologijas bei atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą. Skaičiuojama, kad ES 2030 metų klimato kaitos ir energetikos tikslų įgyvendinimas Lietuvai gali kainuoti 1–2 proc. BVP kasmet ir siekti 22 mlrd. eurų per 2021–2030 metų laikotarpį. Dalis lėšų bus gauta iš Europos struktūrinių ir investavimo fondų.

„Įvertinant tai, kad 65 proc. Lietuvoje išmetamo ŠESD kiekio tenka ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujantiems sektoriams (38 proc. – žemės ūkiui, 35 proc. – transportui), jie pareikalaus daugiausia dėmesio ir viešojo sektoriaus investicijų, mokestinės politikos keitimo“, – pažymi S. Znutienė. Būtent žemės ūkio ir transporto sektoriams gali tekti susidurti su rimtesniais iššūkiais – siekiant šiuose sektoriuose sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį būtinos didelės investicijos, sektoriams būdinga sudėtinga apskaitos sistema, galiausiai būtina keisti juose dirbančių žmonių įsisenėjusius įpročius.

Virtualūs eksperimentai ir klimato kaita

Ir čia yra ambicingų planų. Lietuvoje ketinama steigti vienintelį visoje Europoje Klimato kaitos poveikio švelninimo demonstracinį centrą, kuris ne tik plėtotų mokslinius tyrimus, bet ir klimato kaitos klausimais šviestų visuomenę. „Pagrindinė tokio praktinio centro idėja būtų, pasinaudojant Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) ir visos Lietuvos mokslininkų sukaupta patirtimi bei žiniomis, skirtingoms auditorijoms praktiškai demonstruoti, kaip dėl žmogaus veiklos išsiskiria ŠESD, taip pat demonstruoti priemones, kuriomis kiekvienas galėtume prisidėti prie klimato kaitos poveikio švelninimo“, – planus atskleidžia ASU rektorius prof. Antanas Maziliauskas.

Planuojama, kad Klimato kaitos poveikio švelninimo demonstracinis centras duris galėtų atverti po 2–3 metų ir būtų ypač naudingas žemės ūkio sektoriui, labai svarbiai Lietuvos ūkio šakai. „Žmonės, atlikdami virtualius eksperimentus, patys įsitikintų, kokią įtaką rezultatui turi vienas ar kitas sprendimas, kaip jis lemia ŠESD išsiskyrimą. Kartu jie mokytųsi diegti technologiškai pažangius sprendimus. Pavyzdžiui, Vyriausybė yra patvirtinusi gyvulininkystės plėtros strategiją, tačiau prieš pradėdami vystyti šią sritį turime ją apginti nuo kaltinimų, kad ji stipriai prisideda prie ŠESD išskyrimo ir klimato kaitos skatinimo. Klimato kaitos centras mums padėtų problemą išspręsti ar bent sušvelninti“, – įsitikinęs prof. A. Maziliauskas.

Išties, šalies ūkiai pasirengę permainoms, skatinančioms aplinkai nekenksmingus sprendimus. Štai, tarkime, keli dideli šalies ūkiai jau domisi nauja ASU mokslininkų pašarų ruošimo technologija – vertikaliu ūkininkavimu, kai gyvuliai šeriami specialiu būdu daigintais grūdais. Tokiam pašarui paruošti beveik nereikia vandens ir visiškai nereikia dirvožemio – šį galima panaudoti didesnę pridėtinę vertę kuriantiems javams ar kitoms kultūroms auginti.

ASU rektorius įsitikinęs: „Norėdami išlikti, privalome plėtoti technologijas, ieškoti alternatyvių energetikos sprendimų, iš kurių didžiausio potencialo Lietuvoje turi saulės energija ir biomasė, vis plačiau naudojama biokurui gaminti.“

Biodumblius – į degalų baką

Transporto sektoriuje vienas svarbiausių ŠESD emisijos mažinimo sprendimų yra biodegalų naudojimas. Lietuvoje degalų pardavimo vietose jau yra privaloma prekiauti ES ir Lietuvos standartus atitinkančiu benzinu, kuriame yra 5–10 proc. bioetanolio, ir dyzelinu, kuriame yra ne mažiau kaip 7 proc. biodyzelino. Kol kas Lietuvoje gaminami ir į degalus maišomi vadinamieji pirmos kartos biodegalai, t. y. biodegalai, pagaminti iš kvietrugių, rapsų. Iš užsienio į šalį taip pat įvežamas dažniausiai iš palmių aliejaus gaminamas biodyzelinas.

Tai padeda gerokai mažinti ŠESD emisijas – skaičiuojama, kad, palyginti su įprastu dyzelinu, biodegalai padeda apie 60 proc. sumažinti CO2 dujų išmetimą į atmosferą. Tad vien Klaipėdoje įsikūrusios vienos moderniausių Baltijos šalyse biodyzelino gamintojos UAB „Mestila“ gaminamas biodyzelinas kasmet anglies dioksido išmetimą į atmosferą sumažina apie 200 tūkst. tonų.

Tačiau šylant klimatui mokslininkai turi ieškoti naujų sprendimų. 2015 metais ES priimta direktyva, kuria siekiama pagal galimybes didinti antros kartos biodegalų, kuriems gaminti naudojama maistui netinkama biomasė – medienos atliekos, šiaudai, dumbliai, – gamybą. Tačiau kol kas rinkoje antros kartos biodegalų už ekonomiškai efektyvią kainą nėra, nes biomasės perdirbimas reikalauja didelių energijos sąnaudų. Tad vienintelė priemonė šiandien kovoti su klimato atšilimu ir mažinti šiltnamio efektą keliančių dujų išmetimą transporto sistemoje yra pirmos kartos biodegalų naudojimas.

Kaip toli bus pažengta ateityje vartojant biodegalus ir Lietuvoje, ir visoje ES, priklauso nuo technologijų pažangos. ASU universiteto mokslininkų komanda intensyviai dirba jau prie ketvirtosios kartos biodyzelino, gaminamo iš mikrodumblių, dirbtinėmis sąlygomis užaugintų laboratorijoje. Jei tokie eksperimentai pasitvirtintų, ateityje jie galėtų prisidėti sprendžiant klimato atšilimo problemą. Bet kuriuo atveju, jei norime išlikti šioje planetoje, žmonijos laukia dideli pokyčiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"