TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Po ekstremalių išbandymų - šilti ir švelnūs Naujieji metai

2012 12 28 20:33
Klimatologas prof. A.Bukantis prognozuoja švelnius orus Naujųjų metų išvakarėse ir pirmomis ateinančių metų dienomis. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Žiema dar tik prasideda, tačiau tokie anomalūs reiškiniai kaip ilgai trunkanti pūga ir staigus atšilimas išskiria šį gruodį iš kitų. Gana intensyvią lijundrą, kuri buvo prieš kelias dienas, Vilniaus universiteto (VU) profesorius klimatologas Arūnas Bukantis taip pat priskiria prie ekstremalių, pavojingų reiškinių, sukeliančių komplikacijų visai infrastruktūrai, ūkiui, transportui, žmonių sveikatai. 

Senųjų metų liko visai nedaug, ir Naujųjų metų diena jau patenka į vadinamųjų patikimų prognozių laikotarpį, apimantį penkias-septynias dienas. Prognozės, kaip juokavo klimatologas, yra šiltos, nes numatoma teigiama temperatūra Naujųjų metų naktį, pirmąją ir, ko gero, antrąją ateinančių metų dieną. Aišku, temperatūra nebus aukšta. Pajūryje numatoma iki trijų laipsnių, o Vilniuje, Kaune ir kitur - vienas du laipsniai šilumos. Bus ir lietaus, kartais susimaišiusio su šlapdriba.

Pavojingos anomalijos

"Gruodžio pradžia buvo tipiška šiam metų laikui, be jokių didelių temperatūros anomalijų, - sakė VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas. - Jos prasidėjo tik nuo gruodžio vidurio, kai mūsų teritoriją iš Rytų Europos pasiekė labai šaltas anticiklonas. Jo vakarinis gūbrys kaip tik ir formavo neigiamos temperatūros anomaliją, stiprius pietryčių vėjus. Pūgos truko net kelias dienas. Tokia ilgalaikė pūga, ko gero, yra viena pavojingiausių meteorologinių situacijų per visą meteorologinių stebėjimų istoriją. Tikslių apibendrintų duomenų dar nėra, bet manoma, kad jos trukmė vietomis viršijo net dvi paras. Kartu su žema temperatūra tai jau labai pavojingas reiškinys."

Prieš Kalėdas prasidėjęs labai staigus atšilimas, pasak prof. A.Bukančio, antra labai ekstremali situacija - temperatūra vos ne per dvylika valandų pakilo apie 16-17 laipsnių. Dar vakare prieš Kūčias buvo 14-16 laipsnių šalčio, o Kalėdų dieną - jau iki dviejų laipsnių šilumos. Toks šuolis priskiriamas prie savijautą ir sveikatą dirginančių temperatūros pokyčių. Jis lėmė ir kitokių neigiamų padarinių, nes kartu su atšilimu prasidėjo lijundra. Slidūs keliai, apledėjimas kėlė daugybę nepatogumų vairuotojams ir visiems lauke dirbantiems žmonėms.

"Temperatūros anomalijos mūsų teritorijoje visuomet susijusios su atmosferos cirkuliacija, - aiškino klimatologas. - Iš pradžių buvo pernaša iš pietryčių ir orus formavo galingas anticiklonas, susidaręs sausumoje, jau atšalusioje žemyno Sibiro ir Rytų Europos dalyje. Iš ten kaip tik ir keliavo šis šaltis į Baltijos jūros regioną, Vidurio Europą, Ukrainą. O kai sustiprėjo ciklonų susidarymas Atlante, jie nustūmė tą aukšto slėgio sritį ir keliauja truputį šiauriau Lietuvos - per šiaurės Skandinaviją, Estiją, maždaug šešiasdešimta lygiagrete Sankt Peterburgo platumoje, nešdami šiltas oro mases. Jos nėra labai šiltos, tačiau vadinamoji šilumos advekcija, arba šilumos prietaka, iš Šiaurės Atlanto vandenyno vyksta intensyviai."

Vasara nuo Kalėdų

Vakarų Europoje kartu su Kalėdomis prasidėjo, galima sakyti, vasara. Ten, pasak prof. A.Bukančio, buvo ypač stiprus šilumos pliūpsnis, kai iš Azorų regiono pasiekė šiltas anticiklonas ir temperatūra Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje kai kur buvo pakilusi net iki 20 laipsnių šilumos. Nors vanduo šaltas, paplūdimiuose nemažai žmonių deginosi. Tiksliau, gal mėgavosi šiltu oru, nes saulė žemai ir dabar, ką tik po žiemos saulėgrįžos, yra mažiausias kiekis ultravioletinės spinduliuotės. Ji sugeriama atmosferoje. Saulės spinduliai turi įveikti labai ilgą kelią, todėl jos vonios dabar įmanomos galbūt tik pačioje Pietų Europoje ar Šiaurės Afrikoje.

Jokių sensacijų

Kol kas dar negalima palyginti šios žiemos su kitomis, nes praėjo nedaug laiko, o apibendrintiems skaičiavimams reikia turėti galutinius rezultatus. Tačiau jei dabar būtų išvestas laikotarpio iki Kalėdų vidurkis Lietuvoje, jis rodytų žemesnę temperatūrą už vidutinę daugiametę, nes buvo, kaip sakė klimatologas, ilgas periodas, kai paros vidutinė temperatūra laikėsi apie 10-13 laipsnių šalčio. Tokia temperatūra yra net aštuoniais devyniais laipsniais žemesnė už vidutinę daugiametę.

"Tačiau turėkime omenyje, kad jau tris dienas buvo ir dar kelias dienas bus gana aukšta temperatūra, - pabrėžė mokslininkas, - todėl gruodžio mėnesio temperatūra gali įgauti artimą vidutinei daugiametei temperatūrai reikšmę. Apskritai mėnesio vidutinė temperatūra nėra informatyvus rodiklis. Kaip matote, 10 dienų buvo labai šaltų, dabar 10 dienų - labai šiltų, o kai sudėsime viską į krūvą, vidutinė temperatūra bus visiškai nesensacinga."

Atšilimo paradoksas - šalčiai

Lietuvoje šį mėnesį nebuvo viršyti nei šalčio, nei šilumos rekordai, tačiau aplinkiniuose regionuose buvo įdomių ir tikrai su klimato atšilimu susijusių reiškinių. Pirmiausia - Arktyje. Tokia neįprasta situacija, kaip pasakojo prof. A.Bukantis, ten prasidėjo dar vasarą. Rugsėjo mėnesį buvo užfiksuotas mažiausias per visą matavimų laikotarpį ledo plotas. Beliko 3,5 mln. kvadratinių kilometrų, kai vasaros pabaigoje ir rugsėjo viduryje turėtų dar būti vidutiniškai apie septynis milijonus. Dabar ledo danga formuojasi intensyviai, jau yra užšalęs beveik visas Arkties vandenynas, išskyrus Barenco ir Karos jūrą.

"Šios jūros dar visiškai atviros - tai irgi gana anomalus reiškinys, - sakė klimatologas. - Šiame regione į šiaurę nuo Skandinavijos yra labai didelė teigiamos temperatūros anomalija. Temperatūra net šešiais laipsniai viršija normą, bet toliau rytuose, pavyzdžiui, Beringo jūroje, ledo danga jau pasiekė klimatinę normą ir, naujausiais duomenimis, yra net didesnė už ją. Tačiau apskritai visame Arkties regione ledo danga dar yra mažesnė už klimatinį vidurkį apie milijoną kvadratinių kilometrų. Ledynas netenka ledo ir vasarą, ir žiemą."

Kita anomalija jau trečia žiema iš eilės - Pietų Grenlandijoje. Šį gruodį taip pat susiklostė tokia paradoksali situacija, kai ten temperatūra keliais laipsniais buvo aukštesnė nei Baltijos regione, Vidurio ir Rytų Europoje. Šiluma plūdo iš Vidurio Atlanto į šiaurę ir pasiekė Grenlandiją, o į mūsų teritoriją, Baltijos regioną, plūdo šaltis iš šiaurės ir rytų. Manoma, kad meridianiniai procesai, garantuojantys oro masių judėjimą iš pietų į šiaurę arba iš šiaurės į pietus, yra susiję su ledo tirpimu ir ledo dangos nykimu Arktyje.

Ledo dangos nykimas susijęs su klimato atšilimu.

"Per tokias tarpines grandis, tokiais netiesiogiais ryšiais bendroji klimato atšilimo tendencija susijusi ir su vietinėmis anomalijomis, - sakė prof. A.Bukantis. - Atsiranda daug tokių tarpininkų, ir tie procesai, vykstantys Arktyje, Šiaurės Atlante, tiesiogiai veikia ir mūsų Baltijos regioną, Lietuvą. O tas poveikis yra toks. Arktyje formuojasi vadinamosios barinės depresijos. Arčiau žemės paviršiaus būna aukšta temperatūra, o vidurinėje stratosferoje - žemesnė. Susidarę tokie aukštumos šalto oro slėniai vidurinėje stratosferoje pasiekia Baltijos regioną ir neša į Europą šaltį. Čia ir yra visas paradoksas: vyksta atšilimas, bet Europoje žiemos visai nešiltos, kai kuriais laikotarpiais - net šaltos."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"