TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Po Kubiliaus ženklu

2015 04 29 6:00
Prof. Kęstutis Kubilius tėvų namuose. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Akademikas prof. Jonas Kubilius, naujos matematikos krypties - tikimybinės skaičių teorijos - kūrėjas, į Lietuvos mokslo istoriją įėjo ir kaip buvęs jauniausias bei ilgiausiai Vilniaus universitetui (VU) vadovavęs rektorius. Jo sūnus prof. Kęstutis Kubilius, taip pat matematikas, neslepia, kad buvo sunku išsivaduoti iš nuolatinio lyginimo su tėvu, turėjusiu didžiulį autoritetą. Ką reiškia būti Jonu Kubiliumi jaunesniuoju, ne toks paprastas klausimas ir akademiko vaikaičiui.

Šią savaitę J. Kubilius, 29 metų Liuveno universiteto Belgijoje doktorantas, gins psichologijos mokslų daktaro disertaciją. Užsienyje jaunasis mokslininkas dar planuoja tęsti podaktarines studijas, o po penkerių metų, kai ateis laikas dukrai Unei lankyti mokyklą, šeima grįš į Lietuvą. Taip sutarė su žmona Egle Merkyte, LRT korespondente Briuselyje, kad vaikas galėtų augti lietuviškoje aplinkoje.

Atvirų durų antradieniai

Jau ketvirti metai nebėra akademiko J. Kubiliaus (1921-2011), tačiau jo name sostinės Antakalnyje beveik niekas nepasikeitė, ir stengiamasi, pasak prof. K. Kubiliaus, kad niekas nesikeistų. Kol yra kas iš šeimos gyvena ir namą galima išlaikyti. Tvarkomas tėvo archyvas, sukaupta turtinga asmeninė biblioteka, jo paties pageidavimu, perduota VU bibliotekai.

Akademiko J. Kubiliaus name liko gyventi jaunėlė dukra Birutė Petrauskienė, VU Medicinos fakulteto docentė ir Santariškių klinikų Kardiologijos skyriaus vedėja. Čia yra jos namai ir neįsivaizduoja, kaip galėtų gyventi kitur.

Dar iš mokyklos laikų abu su broliu prisimena "atvirų durų" antradienius. Vakare po darbo susirinkdavo daug žmonių, o jiedu būdavo "durininkais". Ateidavo doktorantų - ir pasišnekėti, ir pasiskolinti knygų. Būdavo, tėvas ir egzaminuoja namie studentus, perlaikančius egzaminus. Mėgdavo pasikviesti į svečius draugų, pažįstamų.

Namuose visada buvo knygų, taip pat ir draustų sovietmečiu. Tėvas labai mėgo skaityti. Daug skaitė ir jiedu su broliu. Vasarą šeima su artimais draugais keliaudavo po Lietuvą, kitas Baltijos šalis, buvusias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes. Žiemą tėvą traukė slidėti ant Sapieginės kalvų.

"Abu su broliu buvome "tiksliukai". Pasirinkau studijuoti mediciną, nes tėtis manė, kad moterys - ne matematikės, o mama, pati ekonomistė, nepatarė studijuoti ekonomikos, - prisiminimais dalijosi dr. B. Petrauskienė. - Studijuoti VU, kai tėtis - rektorius, buvo labai sudėtinga. Mokykloje visą laiką gerai mokiausi, tačiau universitete, gavusi gerą pažymį, ne kartą girdėjau, esą už tai, jog esu rektoriaus dukra. Kai pradėjau dirbti universitete, - nesvarbu, ar esi gabus ir iš tikrųjų moki, nori dirbti, - turėjo praeiti nemažai laiko, kol tapau savimi. Ne rektoriaus dukra. Tačiau iš tėčio paveldėjau užsispyrimą ir charakterio tvirtumą."

Matematikų šeima

Prof. K. Kubilius su žmona baigė taikomosios matematikos studijas VU. Susipažino studijuodami. Buvo antroji taikomosios matematikos laida.

"Patraukė žodis "taikomoji", tačiau tai buvo absoliuti apgaulė, - juokėsi mokslininkas. - Esu grynas teoretikas. Tėčiui artimesnė buvo skaičių teorija, ten taikė tikimybių metodus. Mano vadovas buvo akademikas prof. Bronius Grigelionis, procesų teorijos pradininkas Lietuvoje. Buvo dalykų, kuriuos dėstė tėtis, bet jis neegzaminavo manęs. Egzaminavo kiti, dauguma - buvę jo mokiniai. Ne taip ir smagu, kaip galėtų atrodyti."

Akademikas J. Kubilius dėstė iki 88 metų. Tiesiog jautė poreikį. Sūnus prisipažino, kad jam ir dvidešimties metų užteko Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU). Baigęs studijas negalėjo likti VU. Tokia buvo tėvo nuostata. Nors turėjo savo kryptį, abu - matematikai, o tėvas vadovavo VU Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos katedrai. Pradėjo dirbti tuometiniame Fizikos ir matematikos institute (dabartinis Matematikos ir informatikos institutas - MII), priklaususiame Lietuvos mokslų akademijos sistemai. 1993 metais buvo pakviestas dėstyti VGTU. Tačiau šiemet liks dirbti tik MII, 2010 metais prisijungusiame prie VU.

Prof. K. Kubilius yra VU MII Tikimybių teorijos ir statistikos skyriaus vedėjas, MII Tarybos pirmininkas, VU Senato narys. Jo žmona Milda Kubilienė anksčiau dirbo ENIMS (Eksperimentinis metalo pjovimo staklių mokslinio tyrimo institutas) filiale, dabar - VGTU Matematinės statistikos katedroje.

Matematikų dukra Eglė - odontologė, kaip ir močiutė iš mamos pusės. Dirba Londone, Jungtinėje Karalystėje. Sūnus Jonas studijavo matematiką ir fiziką prestižiniame Masačusetso technologijos institute JAV. 2008 metais baigė bakalauro studijas, dar metus dirbo Neuromokslų laboratorijoje. Nuo 2009 metų - Liuveno universiteto doktorantas.

Be specialaus statuso

J. Kubilius jaunesnysis atlieka žmogaus regos tyrimus. Įvairiais aspektais - nuo neuromokslų iki kompiuterinio modeliavimo - tyrinėja, kaip veikia žmogaus regos sistema. Jau mokykloje žinojo, kad matematikas nebus. Pačiam neatrodė, kad turi gabumų šiai sričiai. Gal ir ne taip įdomu buvo: matematika labiau abstraktus mokslas. Įdomiau rasti kokį nors taikymą. Vis dėlto pasirinko matematiką kaip vieną iš dviejų bakalauro sričių studijuodamas Masačusetso technologijos institute. Tai buvo tarsi paskutinė ir vienintelė galimybė daugiau jos išmokti, turėti tikrosios matematikos pagrindus, nors ir nemanė, kad eis ta kryptimi toliau.

"Nepasakyčiau, kad buvome labai artimi su seneliu. Gyvenome atskirai. Kai kada matydavomės. Be to, senelis - svarbus, rimtas asmuo, negali būti su juo labai nuoširdus. Žinoma, senelio vertybės, pavyzdžiui, darbštumas ar dorumas, perėjo ir man. Nereikia nė aiškinti - matai, kaip žmogus elgiasi. Tokio buvo sukirpimo. Kitas dalykas, senelis buvo VU rektorius, Seimo narys. Kai matai šeimoje tokius pavyzdžius, ir paties kartelė pasidaro aukštesnė. Senelis - profesorius, tėtis - profesorius ir aš būsiu profesorius. Gal ir nebūsiu - esmė jausti, kad gali daug pasiekti, nes kiti šeimoje daug pasiekė. Ir ne tik senelis Kubilius."

Senelis iš mamos pusės Alfonsas Žaldokas buvo 1941 metų birželio sukilimo dalyvis. Sovietmečiu labai nukentėjęs. Nepriklausomybės metais vadovavo Lietuvos 1941 metų birželio 22-28 dienų sukilėlių sąjungai ir įspūdingiausia, pasak vaikaičio, kad sugebėjo daugelyje Lietuvos miestelių įamžinti sukilėlių atminimą.

"Ką reiškia būti J. Kubiliumi jaunesniuoju – plati tema. Vaikystėje, kai ateini į mokyklą, iš karto suteikiamas tau specialus statusas – gal geresnis, gal blogesnis. Viena vertus, jis įpareigoja. Turi geriau elgtis, negali dūkti, nes visi žino, kieno vaikaitis esi. Kita vertus, atsiranda šioks toks išskirtinumo jausmas. Tai nėra labai gerai, nes augi manydamas, kad esi išskirtinis, bet toks nesi. Nėra malonu būti vertinamam už tai, kas yra tavo šeima, o ne už tai, ką esi pats nuveikęs. Tada žmonės dažniausiai per daug iš tavęs tikisi arba nelabai palankiai žiūri į tave patį", - kalbėjo Liuveno universiteto doktorantas.

Vis dėlto kokių nors didelių sunkumų J. Kubiliui jaunesniajam šiuo atžvilgiu neteko patirti. Juo labiau kad gyvena užsienyje jau dešimt metų po mokyklos baigimo. Nežino, kaip galėtų būti sugrįžus į Lietuvą - lengviau ar sunkiau dėl pavardės. Akademiką J. Kubilių visi dar atsimena ir prof. K. Kubilius - aktyvus mokslininkas.

J.Kubilius: iš dviejų begalybių amžiaus

Svajojant perprasti žmogaus sąmonę

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"