TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Po miesto kupolu: kai štilis ar vėjai

2015 09 07 6:00
Palankesnes mikroklimato sąlygas mieste palaiko žalieji plotai. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Miestas - didžiulio užterštumo židinys. Jei nusistovi anticiklono sąlygos, o tai, pasak klimatologo prof. Arūno Bukančio, kaip tik buvo būdinga rugpjūčio pabaigai, ir vyrauja silpni vėjai, teršalai neišsisklaido. Miestas nėra išvėdinamas. Jei dar reljefo sąlygos kaip Vilniaus, kai miestas nusidriekęs, galima sakyti, dauboje, teršalai kaupiasi priežeminiame, maždaug 200-300 metrų, sluoksnyje ir formuojasi panašus į smogą reiškinys, sumažinantis net matomumą.

„Kartais Vilniuje fiksuojame perpus mažesnį matomumo nuotolį nei užmiestyje, - pasakojo Vilniaus universiteto (VU) Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir meteorologijos katedros vedėjas prof. A. Bukantis. - Pavyzdžiui, užmiestyje būna apie 15-20 kilometrų horizontalus matomumas, o mieste jis kartais sumažėja iki aštuonių devynių kilometrų vien dėl kietųjų dalelių.“

Ore plūduriuojančios aerozolio dalelės taip pat neleidžia žemės paviršiui išspinduliuoti energijos į atmosferą, todėl ji tarsi sulaikoma teršalų kupole, po miesto dangčiu, kaip palygino klimatologas, ir čia formuojasi ne tik aukštesnė temperatūra, bet ir dar didesnio užterštumo židinys. Tačiau įsivyravus stipriems vėjams, pavyzdžiui, 10 metrų per sekundę ir daugiau, tokios miesto mikroklimato ypatybės beveik išnyksta. Lieka dažniausiai tik vėjo greičio, krypties mikroklimatiniai nuokrypiai, bet terminiai rodikliai jau suvienodėja su užmiesčiu.

„Tokie reiškiniai, ypač šilumos salos susidarymas, egzistuoja visais metų laikais. Žiemą papildomas antropogeninės šilumos šaltinis yra pastatų bei gamybos objektų šildymo sistemos, o bet kokios formos kuro deginimo atliekos patenka į aplinką. Taip formuojasi specifiniai miesto mikroklimato bruožai“, - sakė prof. A. Bukantis.

Šį rugsėjį vyksiančiame mokslo festivalyje "Erdvėlaivis Žemė" VU Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir meteorologijos katedros mokslininkai supažindins su miestų ir urbanizuotų teritorijų mikroklimato tyrimais ir jiems naudojama šiuolaikine meteorologine įranga. Renginio "Kaip tiriamas miestų mikroklimatas" dalyviai po trumpos įvadinės paskaitos galės apsilankyti keliose ekstremalaus mikroklimato Vilniaus mieste vietose ir stebėti, kaip atliekami matavimai įvairiais meteorologiniais prietaisais, palyginti, kaip skiriasi oro temperatūra ir drėgnis, vėjo kryptis ir greitis, saulės spinduliuotės intensyvumas, sužinoti, kokie galimi kontrastingi mikroklimato ypatumai mieste.

Prof. Arūnas Bukantis prie vienintelės Lietuvoje miesto centre įkurtos automatinės meteorologijos stoties VU Gamtos mokslų fakulteto kieme./Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Kur betonas ir asfaltas

„Šiuolaikiniame mieste susidaro labai kontrastingos mikroklimato sąlygos, nes paviršiai jame yra visai kitokie nei, tarkim, užmiestyje, natūralioje gamtoje, - aiškino klimatologas. - Mieste vyrauja betono ir asfalto dangos, labai daug vertikaliųjų paviršių, turinčių ir stiklinės, ir net veidrodinės dangos. Dėl to pasikeičia saulės spinduliuotės ir drėgmės balansas, taip pat aerodinaminės sąlygos, ir mikroklimato ypatumai mieste dažnai turi neigiamą atspalvį. Retai rasime tokią vietą mieste, kur mikroklimatas ir sveikatingumo, ir komfortiškumo požiūriu būtų palankesnis nei užmiestyje.“

Ekstremalios sąlygos dažniausiai susidaro tuose miesto kvartaluose, kuriuose vyrauja aukšti pastatai ir jų tankiai pristatyta. Didelės zonos, į kurias nepatenka tiesioginė spinduliuotė, beveik visą dieną, net ir šviečiant saulei, skendi šešėliuose. Tokiuose daugiaaukščių kvartaluose stiprių, gūsingų vėjų greitis gali net tris keturis kartus būti didesnis nei užmiestyje ir net 180 laipsnių pasikeisti vėjo kryptis. Kita vertus, mieste gali susidaryti ir labai šiltų zonų, kuriose net keliais laipsniai aukštesnė temperatūra nei užmiestyje.

„Beveik visas mikroklimato savybių kompleksas įgauna neigiamą atspalvį prie didelių sankryžų - dėl triukšmo, užterštumo, sustiprėjusio vėjo koridorių, kai tarp namų suspaudžiamas oro srautas įgauna didesnį judėjimo greitį ir jo kryptis gali būti visiškai kitokia nei užmiestyje vyraujanti vėjo kryptis. Esant saulėtai dienai, labai padidėja šilumos išspinduliavimas nuo paklotinio paviršiaus, asfalto ir betono dangų. Formuojasi vadinamoji šilumos sala“, - pasakojo klimatologas.

Temperatūra mieste gali būti net dviem trimis laipsniais aukštesnė nei užmiestyje, ypač saulėtą dieną, kai silpnas vėjas ar išvis štilis. Pati ryškiausia šilumos sala mieste, pasak prof. A. Bukančio, būna popietinėmis valandomis ir vakare, kai saulė jau leidžiasi ir ima intensyviai spinduliuoti dirbtiniai paviršiai. Betono ir asfalto dangos išskiria daug šilumos, ir miesto gyventojai, ypač karštomis dienomis, pajunta didelį diskomfortą. Tarkim, užmiestyje yra 30 laipsnių, o mieste gali būti net 34 laipsnių karštis. Susidaro net sveikatai pavojingos sąlygos.

Be to, oro drėgnis mieste yra apie 10-15 proc. mažesnis, palyginti su užmiesčiu. Priežastis, kaip sakė klimatologas, paprasta - mieste didžioji dalis kritulių nuteka. Jų nesugeria asfalto ar betono dangos. Paviršiai greitai išdžiūsta ir įkaista, sumažėja santykinis ir absoliutus oro drėgnis.

Tarp žaliųjų oazių

Atliekant meteorologinius tyrimus nustatyta ir daugiau įdomių dalykų. Pavyzdžiui, savotiški kritulių formavimosi dėsningumai mieste, nes įkaitęs oras kildamas į viršų skatina debesodarą. Tai gali būti viena priežasčių, kodėl mieste prapliumpa intensyvesnės liūtys esant palankioms sąlygoms debesims formuotis. Kita vertus, mieste maždaug 20 proc. sumažėja tiesioginės saulės spinduliuotės, bet padidėja išsklaidytosios.

Lietuvoje meteorologijos stotys įrengtos daugiausia priemiesčiuose ar net užmiesčiuose. Miestų centrai mikroklimato požiūriu buvo, pasak prof. A. Bukančio, kaip ir neištirta teritorija. Tačiau nuo 2012 metų veikia atnaujinta automatinė meteorologijos stotis Vilniaus miesto centre, VU Gamtos mokslų fakulteto kieme. Analizuojant kompiuterinių duomenų masyvą ir lyginant su užmiestyje veikiančių Oro uosto ir Trakų Vokės meteorologijos stočių duomenimis, galima daryti išvados, kuo ypatinga sostinė mikroklimato požiūriu, kuriuose miesto rajonuose susidaro itin nepalankios meteorologinės sąlygos. Konkretūs rodikliai labai reikalingi ne tik fizinį darbą lauke dirbantiems ar sportuojantiems žmonėms, bet ir pastatų eksploatacijai, kai reikia projektuoti ventiliavimo, vėdinimo, šildymo įrangos pajėgumus. Dar įvertinus oro užterštumo lygį, galima tiksliai žinoti, kokių sąlygų tikėtis įvairiais metų laikais.

Tyrimams naudojami ne tik stacionarių meteorologijos stočių duomenys. Mobiliosios automatinės stotelės gali būti įrengtos, pavyzdžiui, ir ant 10 ar 20 aukštų namo stogo, kad būtų nustatyti, pavyzdžiui, vėjo parametrai tokiame aukštyje. Kaip pabrėžė klimatologas, ne tik asfalto ir betono dangos, bet ir namų stogai, namų sienos dalyvauja formuojant miesto mikroklimatą. Tamsūs stogai gali sugerti daugybę saulės spinduliuotės ir, skleisdami ją į aplinką, pakelti temperatūrą viso miesto teritorijoje.

Miesto mikroklimato ypatumai didele dalimi priklauso nuo gyventojų skaičiaus, todėl Vilniaus mikroklimatas, palyginti su milijoniniais pasaulio miestais, nėra taip drastiškai pakeistas. Be to, Vilnius, palyginti su kitais pasaulio miestais, yra dar gana žalias. Išlikę žalieji plotai, galima sakyti, ir palaiko palankesnes sąlygas mieste. Juose oro temperatūra karštą vasaros dieną gali būti net penkiais šešiais laipsniais žemesnė nei, tarkim, asfaltuotoje aikštėje. Pasak prof. A. Bukančio, žalieji plotai yra palankesnio klimato oazės miestuose, todėl ir siekiama juos išlaikyti kuo didesnius, gyvybingesnius, kad žmogus rastų prieglobstį nuo betono ir asfalto džiunglių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"