TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Po NASA stažuotės viskas atrodo įmanoma

2016 01 13 6:00
Mikalojus Brazdžiūnas ir Jonas Narkeliūnas pirmieji stažavosi NASA. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vilniaus universiteto (VU) studentus 24 metų Mikalojų Brazdžiūną ir bendraamžį Joną Narkeliūną, prieš Kalėdas grįžusius iš JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) stažuotės, iš karto užgriuvo žiemos sesija. Tačiau dabar ir egzaminai studentams pernelyg nekelia streso, nes jau sugebėjo kai ko pasiekti. Prisidėjo prie kosmoso tyrimų.

Per stažuotę NASA Ameso mokslinių tyrimų centre biofizikos bakalauro ketvirtakursis M. Brazdžiūnas kūrė biojutiklį, padėsiantį nustatyti astronautų sveikatos būklę kosmose. Teorinės fizikos ir astrofizikos magistrantūrą šiemet baigiantis J. Narkeliūnas tobulino kompiuterinę programą, leisiančią sumažinti kosminių šiukšlių susidūrimų skaičių pasitelkiant antžeminius lazerius.

„Vykau į NASA nežinodamas, ko tikėtis. Dar ilgai abejojau, ar viskas iš tiesų taip yra. Tačiau kai atėjau į patį centrą ir pradėjau susipažinti su žmonėmis, apėmė džiaugsmas, kad man iš tiesų pavyko. Dabar, po stažuotės, viskas atrodo įmanoma“, – įspūdžiais dalijosi Jonas.

„Stengiausi neturėti išankstinių nuostatų ir vykdamas į NASA pernelyg nesvarsčiau, kas ten bus, – sakė Mikalojus. – NASA labai patiko. Tačiau labiausiai įsiminė ir didžiausią įspūdį padarė mokslininkų bendravimas – toks žmogiškas, be susikaustymo, kai visi dirba, atrodo, savo malonumui, o ne tik, kad gautų algą ar patiktų vadovui. Matyti, kad žmonės domisi ir gyvena tuo, ką daro. Tikiuosi, jog ir man pavyks rasti tokius tyrimus, kad būtų gera dirbti ir kiekvieną dieną eičiau į darbą kaip į šventę.“

NASA stažuotojai rado laiko ir pakeliauti. /Asmeninio archyvo nuotraukos

Per mažai laiko

Tarp 13 NASA stažuotojų studentų, be lietuvių, dar buvo trys švedai, keturi amerikiečiai, du meksikiečiai, viena puertorikietė ir vienas jordanietis. Kaip pasakojo Jonas ir Mikalojus, rudens semestrui surinkta labai maža grupė, o vasarą suvažiuoja apie 800 studentų, bet dauguma jų – iš Amerikos.

NASA tik pradeda tokių stažuočių programą, pagal kurią gali atvykti ir užsieniečių. Lietuvių dvejetas į NASA pateko jau su antrąja stažuotojų banga, todėl neišvengta ir šiokių tokių nesklandumų. Vietoj planuotų keturių mėnesių stažuotė truko du su puse mėnesio, nes vėluota sutvarkyti vizų dokumentus.

Atvykus pirma savaitė NASA buvo skirta susipažinti su Ameso mokslinių tyrimų centru, taip pat saugumo mokymams. Dar mėnesį stažuotojus visur lydėjo NASA atstovai, ir leidimai išduoti tik į tas patalpas, kuriose dirbo. Toks saugumas susijęs su valstybės paslaptimis. NASA taip pat labai griežtai tikrina visą skelbiamą informaciją, kad nebūtų atskleista kokių nors paslapčių, todėl likus mėnesiui iki stažuotės pabaigos jau reikėjo pateikti galutinius eksperimentinius duomenis, vizualiai su trumpu aprašymu pristatomus per mokslinių pranešimų sesiją.

„Tikram darbui liko šiek tiek daugiau nei mėnuo, – apgailestavo Mikalojus. – Per tą laiką nespėjau padaryti visko, ko norėjau. Tema gana sudėtinga, nėra tęstinumo, beveik viską reikia pradėti nuo nulio. Tai užtrunka, tačiau gavau gerų rezultatų, kurie optimistiškai nuteikia. Galima sakyti, kad biojutiklio kūrimas įpusėjo.“

Trumpesnė stažuotė ribojo ir Jono projekto temą, uždavinius bei tikslus. Todėl pasirinktas mažesnės apimties darbas, kad būtų galima spėti jį įgyvendinti per stažuotės laiką.

Vakarų pakrantėje - šilta ir saulėta.

Siekiant aukštesnio tikslo

„Dirbau misijų planavimo skyriuje, – pasakojo Jonas. – Ten sukurtas toks programų paketas – simuliacijų modelis, kuris atlieka skaičiavimus ir įvertina, kaip pritaikant antžeminius lazerius būtų galima sumažinti kosminių šiukšlių susidūrimų. Tikslumas nėra labai didelis, nes naudojami įvairūs neišmatuojami parametrai. Tačiau juos galima apskaičiuoti. Vienas tokių parametrų – balistinis koeficientas, nusakantis, kaip atmosfera veiks objekto trajektoriją. Anksčiau jis buvo apskaičiuojamas vienu būdu ir – ne itin tiksliai, palyginti su palydovais ar kai kuriais kitais objektais. Mano uždavinys buvo patobulinti balistinio koeficiento apskaičiavimo metodą. Tai ir padariau. Pradėjau nuo paprastos fizikos, pasinaudojau taip pat kitų patirtimi ir parašiau kodą, kuris veiktų gerai. Fizikos požiūriu metodas kaip ir baigtas, nebėra kaip labiau tobulinti. Galima nebent skaičiavimų, programavimo srityje ką nors geriau padaryti, kad rezultatai būtų dar tikslesni.“

Baigiantis stažuotei J. Narkeliūnas su darbo vadovu dr. Janu Stuplu kalbėjosi ir dėl tolesnio bendradarbiavimo galimybių. Pavyzdžiui, rašant magistro darbą.

„NASA – labai smagi vieta. Įkvepia siekti aukštesnio tikslo. Šiek tiek perorientavo ir mano būsimų mokslinių tyrimų kryptį. Galbūt labiau astrofizikos link, – sakė magistrantas. – Anksčiau buvau grynas teoretikas, dabar labiau traukia visa NASA tematika: astrodinamika, orbitinė mechanika, tie patys skaičiavimai.“

Iš tos tematikos Jonas ketina rinktis ir doktorantūros studijas. Tačiau kol kas nusprendė šiek tiek stabtelti po magistrantūros, kad susivoktų, ką nori toliau daryti. Doktorantūra – dar ketveri metai – ganėtinai ilgas laikotarpis, todėl turi tvirtai žinoti, ko nori, kad netektų šokinėti nuo vienos temos prie kitos, pamačius, kad ne tai darė, ką iš tiesų norėjo.

Didžiojo kanjono didybė ir grožis.

Platesnis horizontas

Mikalojus dirbo vienoje NASA laboratorijoje. Kūrė biojutiklį, kuris matuotų tam tikro baltymo, parodančio žmogaus širdies būklę, koncentraciją. Pavyzdžiui, jei žmogaus kraujyje ar šlapime tokio baltymo yra daugiau, gresia infarktas.

„Mano užduotis buvo optimizuoti biojutiklio elektrodą taip, kad jis būtų pakankamai jautrus širdies troponinų koncentracijai matuoti, – aiškino biofizikas. – Keičiant anglies nanovamzdelių kiekį, jų formą, dydį, koncentraciją ir paties elektrodo struktūrą man pavyko gauti jautrumą nuo vieno iki 10 mikromolių srityje. Mūsų norimas pasiekti jautrumas – bent 100 nanomolių, t. y. apie 10 kartų jautresnis jutiklis.“

Žengtas žingsnis į priekį, nes anksčiau buvo pasiektas tik šimtų mikromolių jautrumas. Mikalojui taip pat pavyko parodyti, kad matavimas gerokai jautresnis, kai kraujas sunkiasi kiaurai biojutiklį – popieriaus substratą, negu tais atvejais, kai teka palei paviršių. Naudojant skenuojantį elektroninį mikroskopą nuotraukose užfiksuota, kad kur kas daugiau baltymų susijungia tais atvejais, kai kraujas sunkiasi, nei tada, kai teka išilgai paviršiaus.

„Man galbūt šiek tiek ir pasisekė, – sakė Mikalojus. – Pradžioje didelė dalis eksperimentų buvo atlikti tiesiog bandymų ir klaidų metodu, kai bandai įvairius dalykus ir žiūri, kurie geriausiai veikia. Tada lieka išspręsti keletą problemų. Pavyzdžiui, laidumo. Popierius yra labai prastas laidininkas, net jei kaip kontaktą naudojame elektrai laidžią anglies pastą. Ji šiek tiek išsiplauna, kai įdedi į tirpalą, ir kontaktas prarandamas. Nebegalima labai patikimai išmatuoti daugelio koncentracijų mėginių. Buvo problemų ir dėl eksperimentų pakartojamumo, duomenų gavimo skirtingais jutikliais, bet kartu su vadove visas jas išsprendėme.“

Biojutiklį kurti baigs greičiausiai kitas stažuotojas. Darbo vadovė dr. Jessica E. Koehne pareiškė norą, kad Mikalojus grįžtų ir dirbtų toliau, bet tai ne taip paprasta padaryti, nes reikėtų gauti finansavimą.

„Dabar dar daug kas neaišku, nes šiemet baigiu bakalauro studijas ir dar nežinau, kur studijuosiu kitais metais, – sakė studentas. – NASA sudomino mane daugeliu tyrimų, atliekamų medicinos ir biotechnologijų srityse. Nežinau, ar su tuo siečiau savo ateitį, tačiau NASA atvėrė platesnį horizontą pasisemti idėjų tyrimų srityje.“

Arčiau žvaigždžių

Įgyta patirtis, užmegztos pažintys bus naudingos jaunųjų mokslininkų ateičiai, nebūtinai susijusiai su NASA ar galbūt Europos kosmoso agentūra. Praturtino ir bendravimas su išskirtiniais NASA žmonėmis. Pavyzdžiui, astronautas Stevenas Smithas, keturis kartus dalyvavęs misijose į Tarptautinę kosminę stotį ir buvęs vienas iš dviejų astronautų, remontavusių Hablo kosminį teleskopą, per susitikimą su stažuotojais daug pasakojo apie savo keliones ir gyvenimą kosmose.

SETI (Search for Extra-Terrestrial Intelligence – Nežemiško intelekto paieškos) instituto vadovas Billas Diamondas, labai įdomus ir charizmatiškas žmogus, supažindino su SETI plėtojama veikla ir ko būtent ieškoma.

Mikalojus bendravo su žymiu fiziku Chrisu McKay'umi dėl vieno jo pasiūlytų projektų. NASA Ameso tyrimų centre dirbantis planetologas buvo įsitraukęs beveik į visas misijas, susijusias su Marsu, taip pat į misiją, skirtą Europai, Jupiterio palydovui, domisi geologija, daug keliauja po pasaulį atlikdamas tyrimus vietovėse, primenančiose Marso sąlygas, ir dažnai atstovauja NASA įvairiose mokslo populiarinimo programose, kai reikia papasakoti apie gyvybę kitose planetose. Filmavosi, pavyzdžiui, ir dokumentikos seriale „Planetų gidas“.

„Buvo keista ir nuostabu kalbėtis su žmogumi, kurį esi pratęs matyti per televizorių ir kurį žino daugelis, kas domisi mokslu“, – sakė studentas.

Palei Vakarų pakrantę

Darbo dienomis Jonas ir Mikalojus nuo aštuonių iki penkių valandų atlikdavo tyrimus NASA Ameso mokslinių tyrimų centre, įsikūrusiame Palo Alte, Kalifornijos valstijoje. Vakare būdavo pernelyg nuvargę, kad norėtų dar kur nors eiti, o ir sutemdavo. Užtat savaitgaliais stengdavosi kuo daugiau pakeliauti ir pamatyti. Kelis kartus lankėsi San Franciske. Pasivažinėjo palei visą Vakarų pakrantę. Nuvyko ir į Didįjį kanjoną, buvo Las Vegase bei aplinkiniuose nacionaliniuose parkuose. Pamatė San Diegą, Los Andželą.

Kelionėms studentai galėjo skirti daugiau lėšų, nes stažuotė truko trumpiau. Be to, kambaryje gyveno dviese, todėl pigiau kainavo pragyvenimas.

NASA stažuotes finansuoja Lietuva. NASA pagal 2014 metais su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) pasirašytą dvišalio bendradarbiavimo sutartį sudaro sąlygas stažuotojams įgyti vertingų žinių ir patirties bendradarbiaujant su geriausiais savo tyrėjais. Lietuvoje jau prasidėjo atranka kitai NASA stažuotei.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"