TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Po pirmų metų tėvai nusprendė keisti vaiko mokyklą

2014 08 29 11:30
Į naują mokyklą mergaitė eis vilkėdama uniformą. fotografas.co nuotraukos

Pirmą klasę baigusi vienoje mokykloje, į antrą mergaitė eis kitoje. Taip nusprendė tėvai. Vėl viskas iš pradžių - nauja aplinka ir žmonės. Martynos mama Jolita Babachinienė papasakojo apie priežastis. Tačiau pati patarė, kad prieš priimant sprendimą keisti vaiko mokyklą, tėvai turėtų gerai išsiaiškinti aplinkybes.

Būna įvairių situacijų, kai tėvams reikia nuspręsti, ar keisti vaiko lankomą mokyklą. Tarkime, kyla problemų dėl adaptacijos, sunkumų bendrauti su bendraklasiais bei mokytojais, prastų mokymosi rezultatų, nepakankamo, tėvų nuomone, ugdymo lygio ir taip toliau. Martynos tėvų sprendimą keisti mokyklą lėmė būtent pastaroji priežastis.

Nespaudė mokytis skaityti ir rašyti

Septynerių mergaitė praėjusių metų rugsėjo pirmąją su džiaugsmu žengė į mokyklą. Ji pradėjo lankyti pirmą klasę. Tėvai nusprendė rinktis privačią švietimo įstaigą. Prieš tai Martyna lankė darželį. Todėl leisti laiką su būriu bendraamžių jai buvo įprasta. Vis dėlto darželis ir mokykla skiriasi - nebe žaidimai, o pamokos, apskritai kitokia tvarka. Kaip tėvai ruošė dukrą pokyčiams? J. Babachinienė pasakojo, kad kai dar buvo likę metai iki pirmos klasės, su Martyna nuėjo į vieną mokyklą kaip į ekskursiją, kad mergaitė matytų, kokia aplinka, kuo ten užsiima vaikai. "Tai vyko natūraliai, ir dukra jau laukė, kada pradės mokytis", - sakė mergaitės mama. Būsimai pirmaklasei tėvai aiškino, kad mokymasis - tai tarsi vaikų darbas, lankyti mokyklą ir gerai mokytis yra pareiga. Kadangi mažyliai mėgsta žaisti į suaugusiuosius, toks aiškinimas motyvuoja stengtis.

"Tačiau išmokti skaityti ir rašyti nespaudėme, - sakė J. Babachinienė. - Būdama penkerių, dukrelė buvo pradėjusi po truputį skaityti ir rašyti. Vėliau tas noras šiek tiek išblėso. Supratome: ateis laikas, ir ji natūraliai to panorės. Nespaudėme dar todėl, kad vaikas norėtų eiti į mokyklą, jog neprapultų noras pažinti."

Pasirinko privačią mokyklą

Labai svarbus dalykas yra nuspręsti dėl švietimo įstaigos, kurią vaikas lankys. Martynos tėvai rinkosi privačią. Viena priežasčių buvo ta, kad negalėjo patekti pas dabar jau 17 metų sūnaus buvusią pradinių klasių mokytoją. Įsiminusi ir patikusi pedagogė pirmą klasę surinko metais anksčiau. Tada Martynos tėvai pradėjo klausinėti bičiulių ir pažįstamųjų, ir jiems buvo rekomenduota vieną privati švietimo įstaiga. Mama susipažino su būsima dukros mokytoja. Pedagogė patiko, tai pat padėjo priimti sprendimą. "Mokykla buvo nauja. Norėjome geresnės aplinkos dukrai, kad klasėje būtų mažiau vaikų, jog nedingtų noras mokytis, kaip kartais mažiesiems nutinka, - apie pasirinkimą aiškino J. Babachinienė. - Klasės sąraše buvo 15, o lankė 13 vaikų."

Liko nepatenkinti

Toje privačioje mokykloje mergaitė jautėsi gerai, jai buvo lengva bendrauti su mokytoja ir bendraklasiais, mokslas sekėsi. Tėvai buvo patenkinti. Tačiau mokslo metams einant į pabaigą, jie atkreipė dėmesį, kiek žinių dukra gavo mokykloje. J. Babachinienė sakė: "Norėjosi stipresnio ugdymo. Toje mokykloje laisvo laiko buvo daug, jis nebuvo išnaudojamas pagrindinei veiklai - mokymusi. Ilgos pertraukos, filmų peržiūros ir taip toliau. Metų pabaigoje pastebėjau, kad, mano supratimu, pirmoko lygio Martyna nepasiekė, nors yra gabi, stengiasi, mokosi." Dar ji palygino, kaip sekasi bendraamžiams bičiulių vaikams ir įsitikino, kad yra teisi, nes jie per pirmus metus išmoko daugiau, negu dukrelė. Martynos tėvai nusprendė ieškoti kitos mokyklos.

"Tėvams reikia stengtis objektyviai vertinti savo vaikus", - pataria J. Babachinienė.

Išgirdo tėvų pokalbį

Šią rugsėjo pirmąją J. Babachinienės dukra eis į valstybinės mokyklos antrą klasę. Viskas prasidės lyg iš naujo. Kai Martynos tėvai dar sprendė, į kurią mokyklą toliau leisti vaiką, jiems vėl rūpėjo pasirinkti ir gerą pedagogą. Tai taip pat buvo daroma su bičiulių rekomendacijomis. Dabar mergaitę mokys kita tėvams patikusi mokytoja. Dar viena naujovė: jei privačioje mokykloje uniformos nebuvo, dabar teko ją siūti. Martynos tėvai teigė, kad mergaitė tuo patenkinta ir nekantrauja greičiau pradėti vilkėti mokyklinius drabužius.

Kaip apskritai vaikas reagavo, kad tenka keisti švietimo įstaigą? Mergaitė išgirdo tėvų pokalbį, kad reikia ieškoti mokyklos arčiau namų ir šia idėja užsidegė. Taigi dėl to streso nepatyrė. Būdama komunikabili, ji džiaugėsi, kad bus nauja mokytoja, susiras naujų draugų. Dabar Martyna nekantraudama laukia rugsėjo pirmosios.

Objektyviai vertinti savo vaiką

J. Babachinienės nuomone, kai labai svarbi yra socializacija. Kai vaikas eina į pirmą klasę, svarbiau jį išmokyti ne tiek skaityti ir rašyti, nes tai padarys mokykla, kiek skatinti norą mokytis, pažinti, bendrauti, kad jis būtų kuo savarankiškesnis, mokėtų išsakyti savo nuomonę ir išklausyti kitokią, sugebėtų, esant reikalui, paprašyti pagalbos mokytojo ar kito suaugusio žmogaus. Tada visiems būtų lengviau susikalbėti, vieniems kitus suprasti. "Kiekvienas turi lūkesčių: pedagogas dėl vaiko ir jo tėvų, šie - dėl mokytojo. Visiems reikia būti lankstesniems", - įsitikinusi J. Babachinienė, pati vadovaujanti vaikų įstaigai.

Vis dėlto ne visada mokykloje būna taip, kaip tikimasi. Tarkime, tėvams nepatinka ne žemesnis lavinimo lygis, bet neramina atmosfera mokykloje, tarpusavio santykiai. "Keisti mokyklą reikėtų tik kraštutiniu atveju, jei akivaizdu, jei susikalbėti visiškai neįmanoma", - mano J. Babachinienė. Ką pirmiausia turėtų daryti, jei atsiranda problemų? J. Babachinienės teigimu, svarbu mokėti išklausyti vaiką, kas yra negerai. Reikia stengtis prakalbinti jį, jei yra užsisklendęs ir tyli, bet akivaizdu, kad iš mokyklos grįžta prastos nuotaikos, nelaimingas. Tada susitikti ir bendrauti su pedagogais, iš pradžių derėtų su jais kalbėtis be vaiko - akis į akį. J. Babachinienė teigė: "Tėvams reikia stengtis objektyviai vertinti savo vaikus. Jei atžala nenori eiti į mokyklą, kažkas yra negerai. Galbūt nemoka bendrauti. Tada vertėtų pasitelkti specialistus, pavyzdžiui, psichologus. Reikėtų išsiaiškinti, o gal mokyklos lygis vaikui per aukštas, klasės užduotys per sunkios. Arba per lengvos, ir jam neįdomu. Todėl vaikas darosi irzlus, piktas, nebenori eiti į mokyklą. Tokiais atvejais derėtų kalbėtis su mokytojais, kad lygį pažemintų ar paaukštintų, tai yra laviruotų."

Kad būtų socialus ir drąsus

Pati J. Babachinienė yra VšĮ "Jolitos darželis" direktorė. Tai vaikų dienos priežiūros centras. Apie savo vadovaujamą įstaigą pašnekovė pasakojo, kad ji turi savo programų, mokoma nuo muzikos iki keramikos, lankomas teatras ir taip toliau. "Svarbu, kad vaikas būtų imlus, socialus ir drąsus, galėtų bendrauti su bet kokiais žmonėmis", - tvirtino J. Babachinienė. Ji pasakojo, kad centro darbuotojai siekia, jog vaikai kuo daugiau būtų gryname ore, kuo daugiau keliautų, viską matytų savo akimis, o ne knygoje perskaitytų ar per televizorių pamatytų. Vienas itin įdomių sumanymų buvo įgyvendintas praėjusią žiemą, kai per Vasario 16-ąją šio centro vaikai iš pradžių dalyvavo ekskursijoje po Seimą, vėliau tiesiog gatvėje praeiviams dalijo trispalves širdutes, pačių padarytas, padedant auklėtojoms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"