Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Po plagiatų skandalų rektoriai rengs naują skaidrumo dokumentą

 
2017 09 29 15:53
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvos universitetų rektorių konferencija nutarė rengti naują dokumentą dėl akademinės etikos reikalavimų.

Penktadienį Šiauliuose posėdžiavę rektoriai apie akademinę etiką kalbėjo aptardami Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriui Petrui Baršauskui mestus kaltinimus dėl plagijavimo, tačiau konkrečiai dėl jo atvejo nepasisakė – bus laukiama akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus sprendimo.

Kontrolierius šiuo metu tiria skundą dėl galimų plagijavimo atvejų KTU rektoriaus habilitaciniame darbe.

„Sutarėme ir pavedėme mūsų Rektorių konferencijos Teisės komitetui sukurti bendrą etikos, akademinio skaidrumo dokumentą, gal kodeksą, kurį pirmiausia priimtų mūsų universitetai, sutartume jo laikytis, ir po to kviestumėme tą dokumentą ratifikuoti ir kitus aukštojo mokslo dalyvius: kolegijas, institutus“, – BNS sakė Rektorių konferencijai šiuo metu vadovaujantis Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis.

„Universitetai turi etikos kodeksus, Lietuva turi Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybą, to kaip ir užtektų tiek užkardyti, tiek išnagrinėti visus atvejus, bet tokia kaip mūsų asociacija irgi turėtų turėti savo moralės, skaidrumo, sąžiningumo kodeksą dar papildomai, jis demonstruotų galbūt net aukštesnius reikalavimus“, – aiškino jis.

Pasak J.Augučio, rektoriai taip pat aptarė numatomą studentų skaičiaus mažėjimą ir keliamus reikalavimus stojantiesiems.

Kaip jau skelbta, švietimo ir mokslo ministrė nusprendė, kad 2019 metais stojant į universitetus visais atvejais bus atsižvelgiama ne tik į egzaminų rezultatus, bet ir į metinius mokinių įvertinimus. Durys į universitetus atsivers tik tuo atveju, jei lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos valstybinių egzaminų vidurkis sieks 40 balų, o penkių dalykų metinių įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis kaip 7 balai. Stojant į kolegijas minėtų egzaminų įvertinimų vidurkis turės siekti bent 25 balus, o penkių dalykų metinių įvertinimų vidurkis – 6 balus.

Stojantiesiems į menų studijas užteks būti išlaikius du egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos ir pasiekti nurodytus metinius vidurkius.

„Buvo pristatyti modeliavimo rezultatai, kaip atrodytų ateityje studentų skaičiai, priėmimas į universitetus 2018, 2019 metais, tai aiškiai matyti labai didelis studentų skaičiaus kritimas: 2009-aisiais priėmėme į universitetus 15 tūkst., 2019 metais prognozuojamas skaičius nukrinta iki 7 tūkstančių. Sutarėme su ministerija, kad organizuosime analitinę grupę, nes tai gali pradėti kelti pavojų apskritai ūkio raidai“, – sakė J.Augutis.

Nors įstatymas numato, kad būsimi studentai stojimo sąlygas turi sužinoti prieš dvejus metus, rektorius svarstė, kad reikalavimai stosiantiesiems 2019 metais dar galėtų būti sušvelninti.

„Į suvaržymų mažinimo pusę turbūt tvarką galima keisti. Prieš dvejus metus stojantieji turi turėti informaciją, kokios bus sąlygos, bet jeigu jos lengvinamos, galbūt tai nesudarytų kliūčių“, – kalbėjo J.Augutis.

Kaip vieną iš išeičių siekiant padidinti priimamų į universitetus asmenų skaičių jis minėjo galimybę po mokyklos prieš studijas papildomai mokytis ir pasirengti studijoms.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"