TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Po žydinčią Latviją. Vainikai rožių nuostabių

2012 07 23 8:58
Rožinės nuotakos Tukume, prie didžiausio Latvijoje, o gal ir pasaulyje rožių vainiko./Tukumo turizmo informacijos centro nuotrauka

Liepos pradžios karštis rožėms patiko ir jos sužydėjo visu puošnumu. Rožių šventė Tukumo mieste nuūžė jau anksčiau, paskui veiksmas persikėlė į Salaspilį, Latvijos nacionalinį botanikos sodą.

Praėjusią savaitę čia vyko Rožių dienos. Lankytojai, turintys rožinius vardus ir pavardes - Rozalijos, Ruozės, Ruozyčiai, Ruožkalniai, Rozenbergai ir panašiai - į sodą buvo įleidžiami nemokamai. Surengtas rožių turgus, o specialistai patarinėjo, kaip iš veislių gausybės išsirinkti tas trokštamąsias ir kaip jas paskui prižiūrėti.

Latvės Dz.Riekstos išvestos parko rožės: "Abelzieds"...

Vilko slyvos

"Ne visos veislės gerai auga ir pas mus, - LŽ prisipažino Nacionalinio botanikos sodo darbuotoja, rožių specialistė, knygos "Latvijos rožės" bendraautorė Ilma Nereta. Rožė - kaprizinga dama, ne kiekvienam prieinama, reikalaujanti atidos, rūpesčio, globos. "Vis dėlto jau galima sakyti, kad tai viena mėgstamiausių ir populiariausių gėlių Latvijoje", - tvirtina I.Nereta. Jos ir kolegų ūkis - apie 5 tūkstančiai rožių sodinukų: 302 veislės, iš jų 21 - latviška.

Kadaise erškėtrožės, vadintos ir vilko slyvomis, augo kone kiekvienoje Latvijos kaimo sodyboje, netoli tvartų, nes buvo tikima, kad spygliuotieji krūmai atbaido raganas ir neleidžia nužiūrėti blogai akiai. Manoma, kad žodis "rožė" atkeliavo drauge su įvairiomis šių gėlių veislėmis iš Vakarų Europos - Latvijoje tai galėjo būti XVII amžiuje: 1625 metais Jelgavoje, Kuržemės hercogo sode esą įsteigtas rožynas. Po pusantro šimtmečio rožės pradėtos auginti ir Rygos soduose.

"Bonica 82"

Prie rožių selekcijos savo darbščias rankas prikišo ir latvių gėlininkai. Pirmiausia minėtina Dzidra Rieksta, išvedusi ne vieną parko rožių veislę (parko rožės - dekoratyviniai erškėčiai ir jų hibridai). 2007 metais ji apdovanota aukštu valstybės apdovanojimu - Trijų Žvaigždžių ordinu, 2010 metais pirmoji gavo Rundalės pilies muziejaus Mėlynosios rožės ordiną. Šiuo metu 84 metų selekcininkė gyvena Saldaus mieste, bet nuolat atvažiuoja į Salaspilį pasižiūrėti, kaip gyvuoja jos "dukros": "Agnese", "Liga", "Raita" ir kitos.     

"Rožė tikrai ypatinga, - sutinka I.Nereta. - Juk tai viskas viename: forma, spalva ir kvapas. Kokia butonų formų įvairovė! Tačiau svarbiausia, mano manymu, aromatas. Naujosios rožių veislės tuo negali pasigirti, jei viena iš penkių kvepia, tai jau didelis laimėjimas. Selekcininkai dabar kaip tik "atsigręžė" į kvapą, siekia, kad rožė būtų kuo kvapnesnė."

"Rožės labai ilgai mus džiugina žiedais, - sako specialistė. - Mažai tokių gėlių, kurios žydėtų tris mėnesius. Paprastai tai būna vienmetės gėlės, o rožės žiedais puošiasi nuo birželio pabaigos iki spalio."

"Bremer Stadtmusikanten".

Kariškiai ir gėlės

Tačiau Salaspilio rožynas - ne didžiausias Latvijoje. Nepralenkiami yra Rundalės pilies rožininkai. Ne tik rinkinių gausa, bet ir sumanymų prašmatnumu. Toną diktuoja pilis - vienas prabangiausių istorijos ir architektūros objektų Latvijoje, italų architekto Francesco Bartolomeo Rastrelli kūrinys. Prancūziškas baroko sodas lygiuojasi į Versalį. Rožės čia augintos jau XVIII amžiuje, o 2005 metais pradėtas formuoti Rožių sodas, rozarijus, kuriam skirta net 10 hektarų.

Legenda pasakoja, kad Rundalėje buvusi išvesta mėlyna rožė. Jai prisiminti viena rožyno dalis taip ir vadinasi - "Mėlynoji rožė". Čia sodinamos violetinių atspalvių rožės. Rundalės rožynas didžiausias ir turtingiausias ne tik Latvijoje, bet ir Baltijos valstybėse, čia surinkta daugiau nei 2 600 veislių. Yra ir tokių, kurių ištakų reikėtų ieškoti "senajame pasaulyje" (iki XVIII amžiaus).

"Kate"

Yra prancūzų selekcininko Andre Eve'o dovana - rožė "Chateau de Rundale". Dz.Riekstos parko rožės. Latvių selekcininko Austrio Plaudžio geltona rožė "Rundales pils" (jos krikštynų iškilmės vyko 2006-aisiais). Ornamentinėse lysvėse puikuojasi angliškos rožės. Rokoko darželyje - žemaūgės smulkiažiedės rožytės...

Oranžiniai, geltoni, balti, rožiniai, raudoni, purpuriniai, violetiniai žiedai. Ne tik grožis, bet ir žinios apie rožių istoriją.

Rundalės rožininkai bendradarbiauja su įvairiomis Vokietijos, Danijos, Suomijos, Švedijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos rožių įmonėmis. Kad visa, kas sumanyta, būtų įgyvendinta, reikės dar daug paplušėti. Rundalė laukia talkininkų. Bene didžiausias šiuose baruose - Latvijos kariuomenės indėlis.      

Kasmet pilyje vyksta Senosios muzikos festivalis, Baroko sodo šventė, klasikinės muzikos koncertai, Tarptautinės muziejų dienos renginiai.      

"Leonardo da Vinci" Salaspilyje.

Rožinės vestuvės

O Tukumas, esantis apie 60 kilometrų nuo Rygos, apdainuotas poeto Imanto Zieduonio, dabar vėl vadinamas rožių miestu. Kažkada buvusią šlovę susigrąžinti padėjo Rožių šventė, šiemet vykusi jau trečią kartą. Buvo laikai, kai prie kiekvienų Tukumo, miesto teises gavusio 1795 metais Jekaterinos II įsakymu, namų augo bent po vieną rožių krūmą. Bet ir dabar miesto gėlynuose dominuoja rožės. Tukumo savivaldybės teritorijoje tebėra daug rožių augintojų.

Latvijos nacionalinio botanikos sodo rožyne.

Šiemetinės šventės pagrindinis akcentas - rožinės (rožių) vestuvės. Jas švęsti buvo kviečiamos prieš dešimt metų, 2002-aisiais, susituokusios poros. Tai pirma apskrita bendro gyvenimo sukaktis. Rožės, rožinis šampanas, keli šimtai floristų sukurtų kompozicijų, paveikslų ir skulptūrų, didžiausias Latvijoje, o gal ir pasaulyje rožių vainikas iš 3 700 žiedų (diametras - 2 m), rožių batelio konkursas, dailės paroda "Rožėm barsčiau kambarėlį" ir t. t.- štai tokie išmoningi tukumiečiai.         

Svarbus "rožinis" akcentas yra ir trečiame pagal dydį Latvijos mieste Liepojoje. Pagrindinė miesto aikštė - Rožių aikštė. Didžiulėje apskritoje lysvėje susodinti šimtai šių gėlių sodinukų.         

Rožių sodu savo miestą paversti svajoja Rėzeknės muziejininkai, šiemet jau antrą sykį Latgalos kultūros ir istorijos muziejuje surengę rožių parodą. Rėzeknė (vokiškas šio miesto vardas buvo Rositten) - karalaitės Ruozės (Rožės) miestas. Šiame krašte pasakojama legenda apie užburtą karalaitę, kurios prieglobstis - senasis piliakalnis. Kartkarčiais ji pasirodanti rėzekniečiams ir raginanti neprarasti drąsos savo laimės ieškoti čia...       

Rundalės pilies muziejaus nuotrauka/Rundalės pilies rožynas - didžiausias Baltijos valstybėse.

Imantas Zieduonis

*

Tik nenueik! Nuo savo rožės

Nenusisuk, kol ji žieduos.

Gal ryt šalna pakąs jos grožį,

Tik nenueik nuo savo rožės.

Per kalnus vėjai švilpia godžiai,

Užmerks akis jai, negaišuos.

Tik nenueik! Nuo savo rožės

Nenusisuk, kol ji žieduos.

Vertė Andrius Vaišnoras       

Salaspilio rožės. Prie jų - Nacionalinio botanikos sodo specialistė I.Nereta (tupi).

 

Rožių šventėje Tukume floristai parodė išmonę ir meistrystę.
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"