TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Pofesija atkakliam ir nebijančiam iššūkių jaunimui

2015 02 05 6:00
Protingam ir veržliam jaunimui LSMU atsiranda vis daugiau erdvės įgyvendinti drąsiausias savo idėjas, atskleisti medicinos mokslo paslaptis. LSMU nuotraukos

Daugelis profesijų išgyvena didžiulio populiarumo ir tam tikro nuosmukio laikotarpius, yra priklausomos nuo įvairių visuomenės gyvenimo pokyčių. Laiko svyravimams nepavaldi tik viena – gydytojo – profesija.

„Gydytojų visada reikėjo ir visada reikės, kaip ir pagalbos susirgusiems, į nelaimę patekusiems žmonėms", - sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sporto instituto doktorantas gydytojas ortopedas traumatologas Rokas Jurkonis. Jis prisipažįsta, kad būsimai profesijai rengėsi iš anksto, dar būdamas skautu noriai padėdavo susižalojusiems draugams. Medicinos studijos ypatingos: LSMU suteikia galimybę gilintis į labiausiai dominančią sritį, rinktis tik praktinę mediciną arba derinti ją su moksline veikla. Roko mokslinio darbo objektas – kryžminių kelio raiščių traumos, kurias neretai patiria sportininkai. „Mano mokslinio darbo vadovas profesorius Rimtautas Gudas – vienas geriausių sporto medicinos specialistų Lietuvoje. Jis artroskopiniu būdu operuoja kelio, peties, čiurnos ir alkūnės sąnarių traumas, pirmas atliko ne vieną sudėtingą ir novatorišką operaciją Lietuvoje, įdiegė naujų gydymo metodikų. Man labai pasisekė, kad esu jo doktorantas“, - patikina Rokas. Ir priduria, kad medicina - tai pašaukimas, reikalaujantis ryžto mokytis visą gyvenimą. „Rinktis ją turėtų darbštūs, smalsūs ir komunikabilūs žmonės, turintys aiškų tikslą. Nuo pat studijų pradžios žinojau, kad sieksiu tapti chirurgu. Tikslas skatina eiti į priekį ir įveikti visus sunkumus“, - pabrėžia doktorantas.

Kuo labiau užsiėmęs, tuo daugiau turi laiko

„Manau, esu gyvas pavyzdys, kad medicinos studentai nėra zombiai, kurie didžiąją dalį savo gyvenimo praleidžia palinkę prie storų knygų ir nematydami dienos šviesos. Tinkamai planuojant viską įmanoma suderinti. Iš pirmo žvilgsnio ilgos studijos prabėga greitai, o patirti įspūdžiai, emocijos ir gausus būrys naujų draugų atperka viską, – plačiai šypsodamasis tvirtina Akių ligų klinikos rezidentas Kirilas Zimarinas, besigilinantis į oftalmologijos studijas ir pasiryžęs perimti iš vyresniųjų kolegų, dėstytojų geriausią patirtį bei įminti akių chirurgijos paslaptis. - Nuo pat pradžių norėjau būti chirurgu. Akių operacijos reikalauja ypatingo chirurgo darbo preciziškumo, jį būtų galima palyginti nebent su juvelyro darbu.“

Kirilas Zimarinas.

LSMU ir Kauno klinikose dirba geriausi savo srities specialistai. Jų darbai skatina žavėtis ir stengtis nuolat tobulėti. Studijos ir darbas LSMU diktuoja jaunatvišką ir intensyvų gyvenimo būdą. Čia kiekvienas gali rasti save – gilindamasis į mokslą ar tobulindamas pomėgius sporto būreliuose, meno kolektyvuose. "Gyvenime pasitvirtina principas: kuo labiau esi užsiėmęs, tuo daugiau turi laiko. Studijų metais aktyviai dalyvavau studentų atstovybės veikloje, kaip studentų mokslinės draugijos narys žengiau pirmuosius žingsnius mokslinių tyrimų srityje, buvau LSMU komandos kapitonas Lietuvos televizijos organizuotoje universitetų žinių lygoje. Šiuo metu, be rezidentūros studijų ir darbo Akių ligų klinikoje, taip pat užsiimu visuomenine veikla – esu rezidentų tarybos pirmininkas, Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos narys, medicinos studentų ir jaunųjų gydytojų forumo narys, - pasakoja K. Zimarinas. - Džiaugiuosi savo profesija. Darbas sunkus, atsakingas, bet labai įdomus ir teikiantis didelį pasitenkinimą. Jį rinktis rekomenduočiau nebijantiems iššūkių, atkakliems, drąsiems ir kūrybingiems žmonėms.“

Daugiau erdvės drąsiausioms idėjoms

„Medicinos mokslas žavi savo įvairove ir sparčia pažanga. Studijų metais ėmiau domėtis kamieninių ląstelių taikymu audinių regeneracijai. Šios technologijos perspektyvumas lėmė mano tolesnį pasirinkimą studijuoti ortopedijos traumatologijos rezidentūroje. Labai tuo džiaugiuosi", - prisipažįsta gydytojas rezidentas Justinas Mačiulaitis. Justino, kaip ir Roko, mokslinio darbo vadovas - prof. R. Gudas - sąnarių kremzlės regeneracijos mokslinių tyrimų pradininkas Lietuvoje ir Baltijos šalyse. „Esu dėkingas profesoriui už galimybę prisidėti prie LSMU mokslininkų, tyrinėjančių modernios ortopedijos galimybes, - sako Justinas. - Kas antras žmogaus turi sąnarių kremzlės pažeidimų. Kol jie neryškūs, paprastai nieko nejaučiama, tačiau negydoma kremzlė ir toliau dyla, pleišėja. Kremzlės pažeidimų gydymas gana problemiškas, nes joje yra labai mažai kraujagyslių, kurios prisideda prie regeneracijos. Įvairūs dabartiniai gydymo metodai riboti ir nepadeda atsinaujinti natūraliai kremzlei. O žmonėms jau nebepakanka vien atsikratyti kelio skausmo, jie nori aktyviai gyventi, sportuoti ilgus metus. Dėl to ortopedijos mokslo pasaulis intensyviai ieško biologinio kremzlės regeneracijos sprendimo. Mokslininkai turi nemažai žinių apie tinkamas ląsteles, membranas, chirurginius metodus, kurie padeda sukurti audinį, panašų į natūralią kremzlę. Savo doktorantūros studijose planuoju gilintis į optimalius funkcionalaus audinio atkūrimo metodus, panaudojant kamienines ląsteles ir membranas. Drauge su Vilniaus lazerinių tyrimų centro specialistais mums pavyko sukurti membraną, kurią kartu su ląstelėmis implantavome triušiui į sąnarius. Kol kas tai – ikiklinikinis tyrimas, tačiau jis leidžia tikėtis, jog netrukus bus galima žengti pirmuosius žingsnius taikant šią technologiją ir pacientams gydyti. Kaip yra pasakęs rašytojas Ralphas W. Emersonas, svarbu ne tikslas, o kelionė iki jo. Įkūrus daug naujų mokslo tyrimų bazių LSMU ir kituose mūsų šalies didžiuosiuose miestuose protingam, veržliam jaunimui atsiranda vis daugiau erdvės įgyvendinti drąsiausias savo idėjas, kurios vieną dieną gali tapti svarbiais ir žmonėms naudingais išradimais. LSMU studentams, rezidentams sudaro galimybę stažuotis ir įgyti patirties geriausiose įvairių pasaulio kraštų klinikose bei mokslo centruose. Nors Lietuvos medicinos mokslas irgi aukšto lygio, užsienio ligoninėse galima pasisemti naujų žinių ir patirties, o grįžus pritaikyti Lietuvoje. Manau, visa tai labai patrauklu dabartiniams moksleiviams, kurie yra labai smalsūs ir imlūs naujoms technologijoms. Neabejoju, kad pasirinkusiuosius medicinos studijas tikrai sužavės spartus mokslo progresas, ir jie norės būti tų pokyčių dalimi. Genomo sekvenavimas, genų terapija kartu su nanotechonologijomis, kamieninių ląstelių ir regeneracinės medicinos atveriamos galimybės keičia mediciną iš esmės.“

„Sporto medicina tinka drąsiems, ryžtingiems ir iniciatyviems žmonėms“, – teigia gydytoja Aušra Piktuižytė.

Sporto medicina: prisiliesti prie žvaigždžių

Gydytojai Aušrai Piktuižytei mokykloje teko rinktis tarp polinkio tapybai ir medicinos. Patrauklesnė pasirodė biomedicina. Nors aplinkiniai abejojo, ar dailininkei seksis sunkios, daug laiko, jėgų ir susikaupimo reikalaujančios medicinos studijos, Aušra nusprendė ne tik studijuoti, bet ir gilintis į sporto medicinos mokslą. „Baigdama studijas rimtai susidomėjau kūno rengyba, ėmiau dalyvauti varžybose. Manau, tai mane pastūmėjo sporto medicinos mokslo link, - svarsto gydytoja. - Sporto medicinos gydytojų Lietuvoje labai trūksta, todėl LSMU ši studijų programa buvo praplėsta ir patobulinta. Sportuojančiųjų sveikata dažniausiai rūpinasi bendrosios praktikos gydytojai. Tačiau jiems trūksta žinių apie tam tikrai sporto šakai būdingus specifinius organizmo sutrikimus arba funkcinę būklę, galinčią lemti negrįžtamus sveikatos sutrikimus. Sporto medikui reikia turėti traumatologijos, dietologijos, kardiologijos, bendrosios medicinos praktikos žinių. Būtina nepamiršti, kad sportininkų fiziologija skiriasi nuo nesportuojančiųjų, todėl kitaip interpretuojami tyrimų duomenys, taikoma speciali gydymo taktika. Profesionalius sportininkus stengiamės kuo greičiau pastatyti ant kojų, skiriame jiems individualią reabilitacijos programą.“

Savo moksliniame darbe, kuriam vadovauja prof. R. Gudas, Aušra gilinasi į raktikaulio – peties sąnario gydymo problemas. „Galima sakyti, šią temą padiktavo garsaus krepšininko Manto Kalniečio, kurį operavo prof. R. Gudas, trauma, - teigia mokslininkė. – Artroskopinės operacijos, per kurias atliekama anatominė sąnario raiščių rekonstrukcija, užtikrina ne tik greitą ir sėkmingą sportininko sveikimą, bet ir galimybę po reabilitacijos grįžti į didįjį sportą. Man imponuoja asmenybės, atsidavusios savo profesijai, tikslui, siekiančios geriausių rezultatų. Toks yra mano mokslinio darbo vadovas, tokius pacientus dažniausiai tenka ir gydyti. Sporto medicina tinka drąsiems, ryžtingiems ir iniciatyviems asmenims. Sutinkami žmonės tikrai įkvepia šias savybes tobulinti.“

Marijus Leketas, vadovaujamas prof. Ričardo Kubiliaus, atliko pirmą Lietuvoje artroskopinę smilkininio apatinio žandikaulio sąnario operaciją.

Pirmos Lietuvoje operacijos

LSMU Veido ir žandikaulių klinikos doktorantas Marijus Leketas, iš pradžių planavęs tapti odontologu, nesigaili pasirinkęs chirurgiją. Jaunas specialistas netrukus buvo pastebėtas. Dar praėjusių metų pabaigoje jis, vadovaujamas šios klinikos vadovo prof. Ričardo Kubiliaus, atliko pirmą Lietuvoje artroskopinę smilkininio apatinio žandikaulio sąnario operaciją. Tokios operacijos dar ne taip seniai pradėtos daryti ir visame pasaulyje. Pašnekovas pabrėžia, kad karjeros pradžioje vyresnių ir labiau patyrusių kolegų pagalba, patarimai ir pripažinimas yra labai svarbūs. LSMU to nestinga, kaip ir galimybių stažuotis svečiose šalyse. Skirtingų operacijų technikos M. Leketas išmoko keliskart stažuodamasis Stokholmo Karolinskos universiteto ligoninėje (Švedija). „Medicinos mokslas kasdien atveria tiek daug galimybių, kad norisi išbandyti daugelį dalykų. Mažai invazinės operacijos labai perspektyvios, nes leidžia pasiekti greitesnį ir geresnį rezultatą“, - tvirtina jaunas gydytojas, būtent šiuose dalykuose įžvelgiantis gydytojo profesijos prasmę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"