TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Politikas prisijaukino laukinius augalus

2011 06 13 0:00
Himalajinė pušis - vienas gražiausių medžių pasaulyje.
Felikso Žemulio nuotrauka

Kas bendro tarp politikos ir botanikos? "Tai nelyginami dalykai. Politika - tai pareiga, o botanika - malonumas", - taip į šį klausimą atsako Anykščių rajono meras, gamtininkas Sigutis Obelevičius, sielos ramybę randantis tarp augalų.

Anykščių rajono Traupio miestelio žmonės jau seniai įprato matyti savo kaimyną S.Obelevičių besidarbuojantį botanikos sode prie mokyklos ar renkantį žoles apylinkių miškuose ir pievose. 1988 metais atvykęs dirbti į Traupio pagrindinę mokyklą biologijos mokytojas S.Obelevičius tuoj pradėjo prie jos veisti botanikos daržą ir sodą, įsitraukė į politiką, vietos žmonių buvo išrinktas į rajono savivaldybės tarybą. Prieš devynerius metus tapo vicemeru, paskui meru, šiemet perrinktas antrajai mero kadencijai.

Tapęs politiku S.Obelevičius neatsisakė nei savo aistros botanikai, nei gyvenimo Traupyje - kasdien grįžta iš Anykščių į šį mažą miestuką, kur kartu su žmona, pradinių klasių mokytoja Alyte, kadaise nusipirko sovietinės statybos vadinamąjį Alytaus namuką. Meras tvirtina nenorįs kraustytis iš Traupio, kur užaugo jo ir Alytės vaikai - dvi dukterys ir du sūnūs. Miestelio mokykla jau skendi jo pasodintų augalų sode.

Ką mindome kojomis

Neseniai knygyne aptikau naują, bene dvyliktąją S.Obelevičiaus knygą apie augalus - žinyną "Kas po kojomis žaliuoja". "Kasdien abejingai praeiname pro šimtus augalų rūšių, kurias kartais net paniekinamai ar iš nežinojimo vadiname tiesiog žole ir nesusimąstome apie mūsų žaliuosius draugus. Stabtelėkite, pažvelkite po kojomis ir pamatysite kasdien vykstančius gamtos stebuklus", - ragina šioje knygoje gamtininkas ir politikas.

Tad ir paieškokime šių stebuklų vis labiau garsėjančiame jo retenybių sode, kurį pats įkūrėjas vadina kukliai - Traupio botanikos daržu.

Ne mano, o miestelio

"Kai atsikraustėme į Traupį, žmonės žiūrėjo į mane kaip į trenktą: nelengva jiems buvo suprasti, kodėl sodinu ne bulves, o laukines žoles. Bet dabar, kai mato, kiek daug atvažiuoja ekskursijų, net iš užsienio, - jau pradėjo didžiuotis. To ir norėjau - kad sodas būtų ne mano, o miestelio bendruomenės. Tada galima kad ir numirti, sodas išliks. O kai jis rūpi tik vienam žmogui - negerai", - svarstė S.Obelevičius pakeliui į sodą.

Ši vienintelė Lietuvoje mokyklinė botanikos kolekcija nėra aptverta, ateiti čia gali kas tik nori. Maždaug 2 ha plote tarpsta apie 6000 rūšių augalai, tarp jų keli šimtai - retų ir labai retų, įrašytų į Lietuvos ir kitų šalių raudonąsias knygas.

"Čia - visi mūsų vandens augalai", - rodė suskirstytą akmenų sienelėmis prūdelį botanikas. Ajerai, meldai, švendrai, nendrės ir daug kitų. Tarp jų yra retų, pavyzdžiui, vandeninė plaumuonė, kuri auga tik Nemuno žemupyje. Jos lapai kaip vandens lelijos, o žiedai - kaip agurko. Netoliese veša nuodingoji nuokana, alavijinis aštrys, tik pajūryje aptinkamas pajūrinis liūnmeldis, Aukštaitijos pelkes pamėgusi šakotoji ratainytė ir daug kitų. Tai gausiausia Baltijos šalyse vandens augalų kolekcija.

Greta jos - gabaliukai aukštapelkės ir žemapelkės su joms būdingais augalais - gegūnėmis, pupalaiškiais, purienomis, kiminais, net laplandiniu gluosniu ir, žinoma, švyliais. Kaip pavyksta išsaugoti drėgmę? "Paklojau ant žemės polietileno plėvelę, o ant jos supyliau gruntą ir prisodinau augalų", - atskleidė paslaptį S.Obelevičius.

Toliau stūkso alpinariumai. Ne mažos žemės ir akmenų krūsnelės, kokių tenka daug kur matyti, o - dirbtinai supiltos kalvos, ant kurių kūpso rieduliai ir veši augalai. Per šias kalvas vingiuoja takai, kad būtų galima prieiti prie augalų. Paklaustas, kas supylė kalvas ir sunešė akmenis, S.Obelevičius prisipažįsta: "Aš pats karučiais suvežiau. Bet nesiskundžiu. Juk tai mano hobis."

Tie alpinariumai - išsigelbėjimas daugeliui augalų, mat supylus kalveles tapo įmanoma juos "prisipratinti", sudaryti beveik natūralias gyvenimo sąlygas. Iš pradžių S.Obelevičius augino retenybes paprastose lysvėse mokyklos darže prie mokyklos, bet netrukus įsitikino, kad kiekvienai reikia kitokios aplinkos - vienai pavėsio, kitai Saulės ir t.t.

"Čia - trys opuncijų rūšys, daug kas jas kaktusais vadina. Peržiemojo puikiai. O čia - stepių ašuotės. Labai gražiai žydi, o ir sėklos įdomios - turi grąžtelį ir per sausrą pamažu įsigręžia į žemę", - pasakojo botanikas.

Greta žaliuoja kalnarūtė - jau labai retas Lietuvoje augalas. S.Obelevičius prieš keletą metų aptiko jį ant Traupio kapinių tvoros. Dabar kalnarūtė - oficialiame Traupio miestelio herbe.

Netoliese kitas Raudonosios knygos augalas - aukštoji našlaitė. "Tik kartą gamtoje ją mačiau", - sakė S.Obelevičius. Ne mažiau retos ir siūlinė vyrskydė, kryžminė kimbara, jautrioji kartenė, miškinė žiomenė, tik senuose parkuose aptinkamos plačialapė miglė bei paprastoji kartuolė. Pastaroji būdavo auginama vaistams.

Retenybės prigijo

O čia - pajūrio augalų plotelis. Smėlio S.Obelevičius jiems atgabeno maišais iš pajūrio. Atrodo, tai patiko kalniniam laibeniui, pajūrinei gvaizdei, zundai ir kitiems čia įkurdintiems pajūrio augalams.

Alpinariume gera ir šalmuotajai gegužraibei - šis vienas gražiausių Lietuvos augalų išskleidė puikų žiedyną. "Pastebėjau, kad ji mėgsta šlaitus, tad ir pasodinau čia", - rodė S.Obelevičius. Čia pat auga mažoji gegužraibė, dvilapė blandis ir kitos orchidėjos. Gamtininkai žino - "prikalbinti" jas augti ne laukinėje gamtoje be galo sunku, visi gėlių mėgėjų bandymai išsikasti jas pievose ir pasisodinti savo darželiuose baigiasi nesėkme.

Čia pat auga ir kitos mūsų šalies floros retenybės - menturlapė baltašaknė, pražangiažiedė plunksnalapė, mažalapė lūgnė, gauruotasis gvazdikas, ratainytė, iečialapė kalpokė. Jos aptinkamos tik vienoje kitoje vietoje.

Alpinariume vietos atsirado ir vaistiniams augalams. Greta sachalininės vingiorykštės auga ženšenis, beje, toks panašus į mūsiškę garšvą, kad galima palaikyti ja ir išravėti, pietinė baptisija, himalajinis pėdlapis, žolinė aralija, eleuterokokas, akantopanaksas, virgininis hamamelis, vaistinė šunvyšnė, dėmėtoji mauda. Pastarieji augalai labai nuodingi, vartojami tik vaistams. S.Obelevičiaus kolekcijoje yra ir rodiolė, kurią daug kas vadina auksine šaknimi. "Turėjau ir dovanotą mandragorą. Deja, nušalo", - apgailestavo sodo kūrėjas.

Beje, apie hamamelius. Pasak S.Obelevičiaus, pirmasis tarp sodo augalų pražysta japoninis hamamelis - neretai dar vasarį. O vienas vėliausiai, spalį-lapkritį žydinčių, būna irgi hamamelis - minėtasis virgininis.

"O čia alūnių kolekcija. Labai mėgstu tas gėles", - rodė S.Obelevičius. Netoliese įkurdinti kalnų augalai - edelveisai, tianšaninis šlamutis, kvepiantis kaip džiovintas baravykas.

"Šitos retenybės ilgai ieškojau visoje Lietuvoje. Radau Prienų rajone, javų lauke. Tai dirvinė šerardija. Nedidukė, bet žiedai įdomūs", - rodo gėlelę S.Obelevičius. Greta - iš Amerikos kilusi dvylikadeivė, magelaninė sidabražolė, keletas rūšių flioksų. "Man ypač patinka šis ylalapis flioksas. Nuostabus - gražiai ir ilgai žydi", - aiškino botanikas.

Nykštukinis bambukas, kelios dešimtys rūšių perkūnropių, šlaitinė čiužutė, kamparinė katžolė, plaukuotojo ir karpotojo beržo hibridas (kamienas plaukuotojo beržo, o lapai karpuotojo), apie 100 rūšių ir veislių melsvės taip pat auga alpinariume.

Dabar - pats žydėjimas, tad Traupio botanikos sodas spindi įvairiomis spalvomis. Jo įkūrėjas "Žurnale apie gamtą" yra išspausdinęs ciklą pasakojimų apie raudoną, geltoną, žalią ir kitas augalų spalvas. "Beveik parašiau ir knygą "Lietuvos gamtos spalvos", belieka tik iliustruoti", - prisipažino knygų "Miesto medžiai", "Uogos", "Nuostabus augalų pasaulis", "Aš, Anykščių šilelis", "Lietuvos giriose", "Broli žaliašaki" ir kitų autorius, už gamtosaugą apdovanotas Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus premija. Jo planai - ir daugiau knygų apie gamtą, Lietuvos augalus bei grybus.

Oponentai sodo neniokoja

Greta alpinariumo - arboretumas, medžių ir krūmų karalystė. Vos pradėjęs dirbti Traupio mokykloje S.Obelevičius prie jos pasodino visų rūšių Lietuvoje augančių medžių. Dabar jie jau dideli ir jų draugiją papildė daugelis kitų, pavyzdžiui, Lausono puskiparisis, lizdinė eglaitė, korėjinis kėnis, uosialapis klevas "Flamingo", japoninis klevas ir dar keliolika klevo rūšių, virgininė ieva, vengrinė ir margalapė alyvos, totorinis sausmedis, tibetinė neilija, kolchidinis lekėčius ir daug kitų.

Medžių paunksnėje įkurdinta retoji mūsų miškų puošmena - plačialapė klumpaitė, kurią jau nedažnai galima pamatyti mūsų krašto miškuose. Ji žydi po sachalinine klumpele - daug didesniu, net 3 metrų aukštį galinčiu pasiekti svetimžemiu augalu. Sutapimas? "Kai parsinešu ar gaunu naują augalą, ilgai vaikštau su juo po sodą ir svarstau, kur sodinti, kad jaustųsi kaip namie. Kiekvienas turi savo norų - vienam reikia rūgščios žemės, kitam - priešingai", - sakė S.Obelevičius.

Viskas valgoma

Darže greta sodo, nuo kurio kadaise ir prasidėjo ši kolekcija - senovinių prieskoninių augalų kolekcija. Jų čia apie 300 rūšių. "Viskas valgoma", - šypsojosi botanikas. Didysis, meškinis ir plačialapis (Sibire vadinamas čeremša) česnakai, raudonlapės rūgštynės, baltosios ir juodosios garstyčios, mėlynoji ir paprastoji ožragės, Reichenbacho, kamparinė, citrininė ir vengrinė katžolės, vaistinė balzamita.

"Kadaise balzamita būdavo auginama kiekviename darželyje, močiutės jų lapus dėdavo į madalknyges - kvepėdavo bažnyčios", - priminė S.Obelevičius. Auga čia ir monardos - Lietuvoje gėlės, o anglai verda iš jų arbatą. Agurkais kvepia žemaičių mėgstamos kraujalakės. Be abejo, kolekcijoje yra nemažai ir mėtų rūšių. Gamtininkas nuskynė vienos jų lapelį ir patrynė - pasklido ananaso aromatas.

"O čia - gumbuotasis gurgždis. Kol Europoje nebuvo bulvių, mūsų protėviai augino ir valgė tuos augalus. Lietuvoje gurgždį radau tik dvarvietėje Pakruojo rajone. Matyt, kažkada buvo ten pasodintas", - rodė išrovęs vieną šių augalų S.Obelevičius.

Prieskoninių augalų kolekcijoje auga ir egzotų - tundrų salota, bolivinė balanda bei kiti.

Teiraujuosi, ar dažnai šiame sode ir darže apsilanko vagilių? "Nei Traupio vaikai, nei suaugusieji nesiaubia sodo. O pamėginkit kur nors kitur prisodinti retų augalų ir neaptverti! Čia niekas nieko neskina, nerauna. Tiesa, kartą po ekskursijos pasigedau vištapienės, kurią buvau parsinešęs iš miško ir pasodinęs darže. Paprastas augalas, miške nedidelis, o mano darže suvešėjo, matyt, todėl ką nors ir sudomino", - teigė S.Obelevičius.

Sunkiausia - per sausrą

Šitaip apžiūrinėdami vis kitokius augalus apėjome aplink Traupio mokyklą, tapusią sodo oaze. Jos pabaigoje - egzotiškų medžių ir krūmų kolekcija: per žiemą žaliuojanti ugniadyglė, karčioji karija, kaukazinė pterokarija, Armando pušis ir net metasekvoja. Pastarąjį medį S.Obelevičius pasodino užpernai. Metasekvoja auga maždaug 1000 metų ir pasiekia įspūdingą storį, tad jei išgyvens - ilgai puoš Traupį.

"O čia, ko gero, gražiausia pušis pasaulyje - himalajinė. Jos kamienas žalias ir lygus, o spygliai švelnūs", - glostė juos S.Obelevičius.

Japonijai skirtame kampelyje - japoniškas puošmedis, keleto rūšių magnolijos, kriptomerija, kerija, japoninis apynys, katalpa ir, žinoma, sakura - japoniška vyšnia.

Netoliese S.Obelevičius ketina veisti Amerikos ir Kaukazo augalų kolekcijas. Padaugės ir alpinariumų. "Kai kurių augalų galbūt niekas ir neaugintų, pavyzdžiui, juosvavarpio pašiaušėlio. Iš pirmo žvilgsnio tai paprasta žolė, tačiau - retenybė, draugas prie Žagarės aptiko ir sėklų atvežė. Neišvaizdžių, bet retų augalų čia yra daug. Pavyzdžiui, smulkiažiedė neužmirštuolė. Lietuvos florai negaliu atsispirti", - neslėpė S.Obelevičius.

Patenka čia augalai įvairiais būdais. Vienus aptinka pats sodo įkūrėjas, turįs gamtos dovaną tarsi iš tolo pajusti retenybes ir tiesiai prie jų nužygiuoti. Šitaip jis rado musinį ofrį, kalnarūtę ir kai kuriuos kitus augalus, apie kuriuos manyta, kad jų Lietuvoje nėra. Parsineša sėklų ar augalo dalį ir įkurdina savo sode. Kai kuriuos jam dovanoja draugai botanikai, dalį parsisiunčia iš įvairių botanikos sodų, kolekcininkų.

Tačiau tiesiog mistiška, kad tos retenybės paklūsta sodo įkūrėjui - prigija ir veši. Juk dauguma jų itin įnoringos ir lepios. Tarsi šio sodo šeimininkas turėtų magiškos galios.

S.Obelevičius tikino, kad yra kur kas paprasčiau. Esą darbas sode jo nevargina. "Čia atsipalaiduoju, pailsiu nuo rūpesčių. Sode niekas nesiginčija kaip savivaldybės taryboje... Sunku tik tuomet, kai stoja sausra. Tada net nežinai, kurio augalo gyvybę gelbėti pirmiausia", - tvirtino Anykščių rajono vadovas.

Vis dėlto, ko gero, tokiame sode net ravėti reikia specialisto - kai kuriuos augalus nesunku palaikyti piktžole ir išrauti.

Sodui ir rašymui - vakarai

Kaip šis gamtininkas, pedagogas ir politikas suspėja vadovauti rajonui, prižiūrėti retenybių sodą bei rašyti straipsnius ir knygas apie gamtą? "Sodui ir rašymui lieka tik vakarai ir dalis savaitgalių, kai nevyksta renginiai, kuriuose man tenka dalyvauti kaip merui. Tačiau tokių savaitgalių būna mažai", - apgailestavo S.Obelevičius. Vis dėlto jis kasdien ne tik skuba į sodą, bent ir bent trumpam prisėda prie rankraščių.

Ko gero, bent kai kurių S.Obelevičiaus laimėjimų nebūtų, jei ne jo žmona Alytė. Ši kantri moteris ne tik moko Traupio pradinukus, bet ir neša didžiąją šeimos rūpesčių naštą, kai vyras politikuoja, posėdžiauja, triūsia savame sode ar sėdi prie raštų. Juk auga keturi vaikai... Laimė, jie jau dideli, tad gyventi tapo kiek lengviau.

Mokytoja A.Obelevičienė neslepia - teko ir tenka pavargti. "Man kai kurios vietinės moterys pavydi, sako - tu dabar merienė, pirmoji rajono ponia. Na tai kas? Pamatytų jos, kiek dirbu", - guodėsi moteris. Ji jau seniai susitaikė su vyro pomėgiais, iškeliavusi į kokią nors ekskursiją dairosi, kokio augalo sėklų jam parvežti.

S.Obelevičius tvirtino, kad darbas sode politikui praverčia labiausiai tuo, jog išmoko kantrybės. Jos politikoje neretai prireikia.

"Kita vertus, botanikoje viskas vyksta lėtai, o politikoje dažnai reikia greitų sprendimų. Kuo jie greitesni, tuo efektyvesni, priešingu atveju įsiveliama į bevaises diskusijas, apninka abejonės. Antai pernai nusprendėme padaryti mūsų rajone vienintelę Lietuvoje rogučių trasą - viens du padarėme. Labai greitai pas mus buvo įkurtas ir Angelų muziejus - irgi vienintelis toks Lietuvoje", - pasakojo S.Obelevičius.

Dabartiniai ekologiniai Anykščių savivaldybės planai - įrengti dviratininkų ir pėsčiųjų takus mieste prie Šventosios, taip pat unikalų medžių lajų taką Anykščių šilelyje, kuriuo einant būtų galima pasižvalgyti po gamtą iš aukštai.

Pašnekovo nuomone, žmonės iš augalijos pasaulio galėtų pasimokyti sutarimo, harmonijos: "Antai kiek daug kvadratiniame metre sutelpa augalų ir kaip jie pasiskirsto bei sutaria - vienam reikia daugiau šviesos, kitam mažiau ir t.t. Gamtos harmoniją sutrikdo tik žmogus."

O ar galima būtų papirkti Anykščių merą, tarkim, labai retais augalais? "Bijau, kad tam neatsispirčiau", - nusišypsojo politikas.

Anot jo, ir gamtoje, ir žmonėse pilna lobių, tik reikia noro juos pastebėti ir įvertinti.

Atradimai nesibaigia

"Anksčiau vapsvavoris mūsų šalyje negyveno, o pernai mano sūnus Žygimantas fotografavo jį sode. Retųjų augalų pažinimo ir globos klubo "Medumėlė", kuriam ir aš priklausau, narė Eimutė neseniai man pranešė radusi naujos formos plukę. Lėksiu parsivežti ir padauginsiu sode. Pernai buvo šilta ir drėgna vasara - kiek retų grybų Anykščių miškuose radau! Kai prasideda grybų metas, pasiimu atostogų ir su jauniausiuoju sūnumi Žygimantu traukiame grybauti. Jis svajoja apie biologijos studijas, - džiaugėsi pašnekovas ir toliau mintyse keliavo po augalų pasaulį. - Kai pagalvoji - argi ne stebuklas yra augalas?

Tarsi iš nieko, tik iš oro ir vandens, jis pagamina stiebą, lapus, žiedus, sėklas. Ir tokie stebuklai vyksta kiekvieną sekundę aplink mus."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"