Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
MOKSLAS IR IT

Pratęsti giminę – nepaisant mirtino šalutinio poveikio

 
2017 07 17 6:00
selectrespiratoryservices.com nuotrauka

Kūdikiai yra mažieji širdžių daužytojai – tiesiogine žodžių prasme. Kaip atskleidė naujas tyrimas, genų variantai, susiję su vaisingumu, taip pat yra susiję su širdies vainikinių arterijų liga.

„Science News“ rašo, kad nėra neįprasta rasti genų, lemiančių daugiau nei vieną požymį, tačiau mokslininkai pirmą kartą aptiko genetinį ryšį tarp reprodukcijos ir širdies ligų. Straipsnis paskelbtas žurnale „PLOS Genetics“.

„Evoliucija vyksta pagal planą: „Įsigyk dabar, mokėk vėliau“, – sakė vienas straipsnio autorių evoliucinės biologijos atstovas Stephenas Stearnsas iš Jeilio universiteto. – Šis ryšys parodo mus kaip kompromisų rinkinį. Ir šiuo atveju genų reprodukcinė nauda akivaizdžiai nusveria net mirtiną šalutinį poveikį vėliau gyvenime.“

Vainikinių arterijų ligą – vieną mirtiniausių ligų visame pasaulyje – sukelia aterosklerozinės plokštelės, susidarančios arterijose, kuriomis teka kraujas į širdį. Šis procesas gali prasidėti dar paauglystėje, ir jau tūkstančius metų dėl jo kentėjo žmonės, todėl mokslininkams buvo įdomu, kodėl su šia liga susiję genų variantai iki šiol išliko.

„Jie turėjo turėti tam tikrų pranašumų, todėl buvo verti išlikti“, – teigė genetikė Sharon Grossman iš Kembridžo universiteto, pati nedalyvavusi atliekant tyrimą.

Mokslininkai ištyrė genų variantus, susijusius su vainikinių arterijų liga, ir nustatė, kad jie sparčiai išplito žmonių populiacijoje per pastaruosius maždaug 10 tūkst. metų. Vadinasi, palyginti neseniai žmonijos istorijoje šie pakoreguoti genai suteikė evoliucinį pranašumą.

Tada tyrėjai peržvelgė 143 ankstesnes studijas ir nustatė, kad daugelis tų genų buvo susiję su svarbiomis reprodukcinėmis funkcijomis, pavyzdžiui, vyrų ir moterų vaisingumu, vaisiaus raida ir išgyvenimu. Tai rodo, kad genai, susiję su vainikinių arterijų liga, išliko, nes žmonės, kurie juos turėjo, gimdė daugiau vaikų.

Pasak S. Stearnso, per pastaruosius keletą tūkstančių metų, pereinamuoju prie žemdirbystės laikotarpiu, vaisingumą lemiantys genai buvo ypač naudingi. Žemdirbystė paskatino žmones sėsliai gyventi ir galiausiai – keltis į miestus. Ten siaučiant užkrečiamoms ligoms padidėjo mirtingumas, ypač vaikų. Žmonės, turintys šiuos genų variantus, tikėtina, buvo labiau linkę pratęsti savo giminę, net jei ir teko vėliau kentėti dėl širdies sutrikimų.

„Šis tyrimas gali būti įspėjimas dėl genų terapijos, nes rodo, kad įvairios fizinės funkcijos turi daug genetinių sąsajų, kurių mokslininkai dar nesupranta, – sakė S. Stearnsas. – Jei gydytojai nori gydyti vainikinių arterijų ligą redaguodami asmens DNR, svarbu žinoti, kokie kiti požymiai gali būti paveikti.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"