TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Prestižinis išsilavinimas - dėl karjeros Lietuvoje

2013 04 03 6:00
T.Šidlauskas užsienyje įgijo prestižinį išsilavinimą, kad dirbtų Lietuvoje. /Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Dvidešimt penkerių metų Tomas Šidlauskas ir vidurinį, ir aukštąjį išsilavinimą įgijo Jungtinėje Karalystėje. Jaunasis sugrįžėlis nėra iš tų, kurie skundžiasi gyvenimu Lietuvoje. Nebent ambicingi karjeros siekiai jauną energetikos prekybos specialistą priverstų rinktis - likti ar dar kuriam laikui išvykti tobulintis užsienyje.

Iš Panevėžio kilęs T.Šidlauskas Jungtinėje Karalystėje baigė prestižinę Kembridžo Leyso mokyklą ir geriausių pasaulio universitetų penketukui priskiriamą Londono universiteto koledžą. Ekonomikos ir verslo bakalauro studijas su Rytų Europos pakraipa papildė metus Rusijoje Maskvos valstybiniame tarptautinių santykių institute lankytas lyginamosios politikos ir ekonomikos kursas.

Londono verslo mokykloje gautas energetikos, prekybos ir finansų magistro laipsnis. Nuo pernai rudens T.Šidlauskas dalyvauja jaunųjų profesionalų programoje "Kurk Lietuvai". Ja siekiama pritraukti užsienio universitetų absolventus dirbti Lietuvos viešajame sektoriuje, suteikiant galimybę prisidėti kuriant šalies gerovę. T.Šidlauskas tikino, kad visada norėjo grįžti ir pirmiausia su Lietuva siejo savo studijų kryptį bei karjeros planus.

Kitokia patirtis

- Kodėl pasirinkote baigti vidurinę mokyklą užsienyje, ir kokia buvo patirtis?

- Norėjau studijuoti užsienyje, Jungtinėje Karalystėje ar JAV, o ten baigus ir vidurinę mokyklą, buvo lengviau įstoti į universitetą. Studijas pradėjome planuoti su tėvais nuo 2002 metų, kai Lietuva dar nepriklausė Europos Sąjungai, ir įstoti į užsienio universitetus buvo sudėtinga. Amerika atrodė per toli, iki Jungtinės Karalystės - tik trys valandos. Išvažiavau, kai man sukako septyniolika, baigęs dešimt klasių. Kembridže toliau mokiausi vienuoliktoje klasėje. Panevėžyje lankiau sustiprintos anglų kalbos mokyklą, tačiau dar reikėjo nemažai papildomai mokytis, ruoštis dėstomiems dalykams.

Kembridžo mokykla uždara, joje gyvenome pagal labai griežtas taisykles. Iš pradžių buvo sunku, nes Lietuvoje jaučiausi visiškai nepriklausomas, o ten gyvenimas labai kontroliuojamas. Pavyzdžiui, keturis penkis kartus per dieną reikia atsiskaityti, kad esi mokyklos teritorijoje. Gali išeiti į miestą tik tam tikromis valandomis ir turi grįžti, tarkim, šeštadieniais ne vėliau kaip penkiolika minučių po dešimtos vakaro. Negali praleisti pamokų - mokytojai iš karto pastebi ir skiria nuobaudas. Viena bausmių - šeštadienis po pamokų ar/ir draudimas išeiti į miestą.  

- Ar Kembridžo mokykloje buvo daugiau lietuvių?

- Iš Panevėžio vykome dviese, su tėvų draugų sūnumi, kad būtų lengviau kartu adaptuotis. Mokykloje turbūt buvome pirmieji lietuviai, vėliau atsirado jų daugiau. Maždaug 80 proc. mokinių - britai. Daug užsieniečių buvo iš Honkongo, Kinijos, Artimųjų Rytų. Estų nebuvo, latvių keletas. Nors mokslas mokamas, atvažiavus reikia laikyti egzaminus pagal labai griežtas taisykles ir vidurkis turi būti aukštas, geros mokytojų rekomendacijos. Mokomi dalykai labai panašūs kaip universitete. Mažai laisvo laiko. Tokia rutina: mokslas, sportas, pamokos, poilsis.

Užsieniečiai daugiausia gyveno vadinamajame Rytiniame name. Mane paskyrė į Vakarinį, kuriame buvo suburti labiau į sportą orientuoti, aktyvūs mokiniai. Žaidžiau krepšinį, buvau mokyklos komandos kapitonas. Tai man suteikė nemažai privilegijų. Sulaukdavau ir mokytojų, ir trenerių papildomo skatinimo. Kiti mokiniai taip pat labiau gerbia, kai kitatautis gali būti dar ir komandinio sporto lyderis.

Studijuojant Rusijoje per krepšinio rungtynes žaidžiant tris prieš tris laimėta pirma vieta. /Asmeninio albumo nuotraukos

Kas svarbu kiekvienam

- Anglijoje likote ir studijuoti, tačiau Londono universiteto koledže pasirinkote ekonomikos ir verslo studijas su Rytų Europos pakraipa. Išvažiavote nusiteikęs grįžti į Lietuvą?

- Visada norėjau grįžti, todėl rinkausi bakalauro studijas, susijusias su Rytų Europos ekonomika, o studijuojant nemažai pavyzdžių buvo konkrečiai iš Lietuvos. Per vienus iš ketverių bakalauro metų buvo galimybė vykti studijuoti kitur. Daugelis studentų per ERASMUS mainų programą važiuoja į Italiją ar Ispaniją gerai praleisti laiko. Aš norėjau vykti ten, kur galėčiau palyginti skirtingas ekonomikas, sakysim, Jungtinės Karalystės ir Rusijos. Vienas dalykas, Rusija yra Lietuvos kaimynė, kitas - galėjau mokytis labai gerame universitete. Maskvos valstybiniame tarptautinių santykių institute lyginamosios politikos ir ekonomikos kursas vyko anglų kalba, bet aš dar lankiau paskaitas rusų kalba. Rusiškai moku gerai. Mokiausi Panevėžyje, Lietuvoje ir Anglijoje turėjau papildomų rusų kalbos pamokų, laikiau egzaminą. Per studijas Rusijoje nemažai dėmesio buvo skirta energetikai, nes ja ir dauguma kitų iš žemės išgaunamų išteklių pagrįsta šios šalies ekonomika. Gauti pagrindai lėmė tolesnę mano interesų kryptį. Supratau, kad energetika svarbu kiekvienam žmogui kiekvieną dieną, todėl magistro studijoms Londono verslo mokykloje pasirinkau energetiką, prekybą ir finansus.

Didesnė pridėtinė vertė

- Kodėl nusprendėte dalyvauti programoje "Kurk Lietuvai" ir ką jau spėjote nuveikti?

- Baigęs studijas ir gavęs pasiūlymą dalyvauti programoje "Kurk Lietuvai", ja labai susidomėjau, nes buvau garantuotas, kad galiu daugiau pasiekti. Darbas šioje programoje suteikia, sakyčiau, kur kas didesnę pridėtinę vertę ne tik man, bet ir Lietuvai. Mums buvo surengta nemažai mokymų, per kuriuos, be kita ko, visą laiką pabrėžta, kaip užsienyje įgyta patirtis galėtų pagerinti viešojo sektoriaus darbą.

Pirmasis mano projektas VšĮ "Investuok Lietuvoje" buvo skirtas Kauno gatvių apšvietimo galimybių studijai parengti. Kaip viena pagrindinių problemų Kaune įvardijamas šviestuvų ir prožektorių susidėvėjimas. Dėl netinkamo gatvių ir pėsčiųjų takų apšvietimo kyla pavojus Kauno gyventojams ir miesto svečiams, auga nusikalstamumas, didėja avaringumas. Kėlėme klausimą, kaip būtų galima maksimaliai ir kokybiškai atnaujinti susidėvėjusią miesto apšvietimo infrastruktūrą, kad savivaldybei tie darbai kainuotų kuo mažiau, o mokėjimus būtų galima išdalyti per ilgą laikotarpį. Susitikome su nemažai investuotojų, jau turėjusių tokių viešosios ir privačiosios partnerystės projektų patirties, taip pat - su Kauno savivaldybe. Mūsų tikslas buvo išsiaiškinti, kas būtų naudingiausia ir kaip tą projektą būtų galima įgyvendinti bei finansuoti. Viena programos "Kurk Lietuvai" rotacija trunka keturis mėnesius. Per šį laikotarpį parengiau konkrečias rekomendacijas projektui įgyvendinti, o mano pradėtus darbus iki galo pabaigs kolegos VšĮ "Investuok Lietuvoje".

Šį sausį pradėjau antrą projektą, skirtą Lietuvos degalų rinkos analizei. Jį inicijavo Konkurencijos taryba. Reikėjo atlikti vidinę analizę, kodėl dar neapmokestinti (akcizo mokesčiu ir PVM) degalai Lietuvoje brangesni nei Latvijoje ar Estijoje. Ar yra kokių nors trukdžių, kurie varžytų konkurenciją vidinėje rinkoje įsivežant ir saugant degalus. Tarkim, infrastruktūros problemos ar mažmeninių tinklų dominavimas. Iš pradžių turėjome įvardyti visus rinkos dalyvius, nustatyti, kokią padėtį jie rinkoje užima ir koks jų veiklos modelis, susitikti beveik su kiekvienu ir sužinoti, kokių problemų mato, kaip būtų galima jas spręsti ir kaip tokie sprendimai paveiktų degalų kainą degalinėse. Beveik baigėme surinkti informaciją ir turime visą problematiką, išankstinius vertinimus ir apskaičiavimus. Per mėnesį parengsime Konkurencijos tarybai vidinę analizę, leisiančią geriau suprasti degalų rinką Lietuvoje ir suteiksiančią galimybę Konkurencijos tarybai toliau planuoti veiklą šiuo klausimu.

Londono verslo mokyklos energetikos, prekybos ir finansų magistras.

Sprendžiant dilemą

- Programa "Kurk Lietuvai" baigsis rugsėjį. Kas toliau?

- Arba vyksiu į užsienį dar tobulintis ir įgyti daugiau patirties, arba liksiu Lietuvoje, jei atsiras įdomus darbo pasiūlymas, suteiksiantis pasitenkinimą tuo, ką darau, finansinę laisvę ir galimybes sparčiai tobulėti. Programa "Kurk Lietuvai" labai uždegė planuoti savo ateitį Lietuvoje. Man čia labai patinka. Tiesiog mano specialybė ir domėjimosi sritis tokios, kad labiau realizuoti save galėčiau vadinamosiose žaliavų prekybos kompanijose. Lietuvoje tokių kompanijų nedaug, jos nedidelės ir dažniausiai į komandą priima jau turinčius patirties specialistus. Taigi gali būti, kad kurį laiką papildomos darbo patirties dar semsiuosi užsienyje. Esu pasiryžęs daug ir atkakliai dirbti. Bet kuriuo atveju ilgalaikėje perspektyvoje savo ateitį matau namuose - Lietuvoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"