TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Prezidentė žada neskubėti teikti ACTA ratifikavimui (papildyta)

2012 02 13 10:14

Prezidentė Dalia Grybauskaitė žada neskubėti teikti ratifikavimui Tarptautinio prekybos susitarimo dėl kovos su klastojimu, kuris, anot kritikų, gali suvaržyti interneto laisvę. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis išreiškė abejonę, kad Lietuva greičiausiai paskubėjo pasirašyti šį dokumentą.

"Prezidentė neskubės teikti dokumento ratifikacijai, kol nebus dar kartą pateiktos teisininkų ir teikimą ACTA pasirašymui patvirtinusios Vyriausybės išvados dėl viešoje erdvėje keliamų abejonių", - BNS pirmadienį sakė prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė.

Ji atkreipė dėmesį, kad susitarimas, kurį jau pasirašė 22 Europos Sąjungos (ES) šalys, taip pat Australija, Kanada, Japonija, Pietų Korėja, Meksika, Marokas, Naujoji Zelandija, Singapūras, Šveicarija ir Jungtinės Valstijos, dar bus pateiktas pritarti Europos Parlamentui ir tik po to galės būti teikiamas šalių narių parlamentams ratifikuoti.

Penktadienį naujienų portale 15min.lt paskelbtame komentare prezidentės spaudos tarnyba teigė, kad ACTA susitarimu "nustatomi įpareigojimai yra švelnesni už nustatytus ES teisėje, kurios, gindamos intelektinės nuosavybės teises, laikosi ES šalys“.

"Jei susitarimas įsigaliotų, Lietuvos teisinei bazei, kuri yra suderinta su ES teise, įtakos neturėtų. Tuo tarpu kitoms ACTA pasirašiusioms šalims reikės intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo lygį priartinti prie šiuo metu jau veikiančio ES lygmens", – buvo rašoma prezidentės spaudos tarnybos atsiųstame atsakyme į 15min.lt klausimus.

Šeštadienį Vilniuje apie 600 žmonių susirinko į protesto akciją, nukreiptą prieš naują tarptautinį susitarimą kovoti su klastojimu prekyboje.

Susitarimo autoriai sako, kad jis leis geriau apsaugoti intelektinę nuosavybę. Pabrėžiama, kad klastotės daro žalą valstybių ekonominei raidai.

Tačiau kritikai teigia, kad siūlomos priemonės kovoti su neteisėtu medžiagos parsisiuntimu iš interneto autorių teisių turėtojams, tarp jų - didelėms korporacijoms, suteiks pernelyg daug įgaliojimų imtis tokių priemonių kaip interneto svetainių uždarymas.

Nuvilnijus pirmajai protestų bangai, kai kurios Europos šalys jau pareiškė, kad neskubės ratifikuoti susitarimo.

Nerimsta ir žalieji

Ministrų kabinetas diskusiją dėl ACTA numato trečiadienį. "Mes kaip tik trečiadienį ruošiamės atsižvelgdami ir į visuomenėje kilusias tam tikras (ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse) diskusijas, iš tikrųjų norime tam skirti papildomai dėmesio mūsų pasitarime ir iš tiesų geriau išsiaiškinti, dėl ko kyla nuogastavimų, ar jie pagrįsti, ar nepagrįsti, ir iš tikrųjų elgtis šituo klausimu visų pirma racionaliai", - pirmadienį žurnalistams sakė premjeras.

Reikšti savo asmeninės nuomonės dėl susitarimo jis sakė neskubėsiantis. "Tikrai neskubėčiau reikšti savo asmeninės nuomonės", - pažymėjo A.Kubilius.

Tuo metu žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius neigė viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, kad Žemės ūkio ministerija prisidėjo rengiant šį dokumentą ir jį palaikė 2011-ųjų pabaigoje vykusiame ES šalių ministrų susitikime. Ministras tokius pareiškimus vadino rinkiminiais.

"Šūvis į rinkimus, tačiau klaidingas. Ministerija net nedalyvavo ACTA projekto ruošime, mano turimomis žiniomis, ir ministerija nieko nepasirašė", - žurnalistams pirmadienį sakė K.Starkevičius.

Atsakydamas į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pareikštą nuogąstavimą, kad šis susitarimas kelia grėsmę, jog Lietuvoje bus leista auginti genetiškai modifikuotų organizmus (GMO), ministras pabrėžė, kad tai daryti Lietuvoje draudžiama.

"Mūsų aiški ir griežta politika, kuri galbūt ne visiems patinka, kas liečia genetiškai modifikuotus (organizmus - BNS), kad jų į Lietuvą neįsileist", - patikino K.Starkevičius.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis žurnalistams pirmadienį pažymėjo, kad iki šiol Vyriausybė esmės nediskutavo dėl susitarimo, kurį Lietuvos ambasadorius Tokijuje pasirašė sausio gale.

"Tenka konstatuoti, kad nebuvo išsamiai diskutuota šituo klausimu su Lietuvos visuomene. Na, ir pačioj Vyriausybėj tokios diskusijos platesnės nebuvo", - sakė E.Masiulis.

Jis informavo, kad dėl ACTA numatoma surengti diskusiją ir Seimo Žmogaus teisių komitete. Prieš Vyriausybės sprendimą teikti šį susitarimą prezidentei, kad ši teiktų jį ratifikuoti Seimui, esą pirmiausia ministrų kabinetas su "platesne visuomenine diskusija" galėtų išsiaiškinti, ar jis nekenkia "Lietuvos interesams ir Lietuvos piliečių laisvei reikštis internete".

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius neigė Užsienio reikalų ministerijos teiginius, kad jo vadovaujama institucija susitarimui buvo pritarusi.

"Nežinau iš ko galima teigti, kad Teisingumo ministerija pritarė, nes tai yra netiesa. Kaip ir daugelis kitų institucijų derinant iš tikrųjų Teisingumo ministerijos specialistai dalyvavo procese ir nuosekliai laikėsi pozicijos, kad negali ten atsirasti jokių naujų ir griežtesnių baudimų negu jau yra numatyta. Kai kuriais atvejais tai pavyko pasiekti, kai kuriais atvejais - nepavyko pasiekti. Ir iš tikrųjų kai ateina galutinis etapas tai aš galiu pasakyti, kad būtent tai sukelia labai rimtų abejonių, ar pats paketas iš tikrųjų yra palaikytinas", - dėstė R.Šimašius.

Jis taip pat teigė, kad derinant šį dokumentą "formaliai procedūros buvo ko gero išlaikytos", bet jis pasigenda pastangų susitarimą paaiškinti visuomenei.

Be to, ministras aiškino, kad pagal procedūras yra visos galimybės arba ratifikuoti sutartį, arba jos neratifikuoti. Jis taip pat dėstė, kad ją priėmus Europos Sąjungai, jos neratifikavusioje Lietuvoje galiotų ne visi susitarimo aspektai.

"Europos Sąjunga kaip tokia per savo teisę turės savo mechanizmus, kaip vienetas atskirai Lietuva ne visais aspektais jos turės laikytis", - teigė ministras.

Įgaliojimus pasirašyti sutartį Lietuvos įgaliotajam ministrui Japonijoje Albertui Algirdui Dambrauskui sausio 23 dieną potvarkiu suteikė ministras pirmininkas A.Kubilius. Tą pačią dieną paskelbtas prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretas, kuriame ji nurodo pritarianti įgaliojimų suteikimui.

Svarstys Žmogaus teisių komitete

Vos prasidėjus Seimo pavasario sesijai Žmogaus teisių komitete jo pirmininko Armino Lydekos iniciatyva bus svarstoma, ar ACTA neprasilenkia su pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis.

A. Lydekos teigimu, komitetas artimiausiu metu kreipsis dėl papildomos informacijos bei paaiškinimų į Užsienio reikalų ir Teisingumo ministerijas. 

"Regis, ACTA susitarimu oficialiai įvardijamas tikslas – didesnis skaidrumas plačioje interneto erdvėje. Tačiau visuomenėje šiuo metu kyla rimtų abejonių, ar šio tikslo siekiama taip pat skaidriai – visuomenė turi išgirsti atsakymus į daug neatsakytų klausimų. Tarp jų yra ir tokių, kurie tiesiogiai, glaudžiai susiję su esminėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Dėl to ACTA susitarimą būtina išnagrinėti ir Seimo Žmogaus teisių komitete", - pranešime spaudai cituojamas A.Lydeka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"