TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Prie stalo svarbiausia - norma ir įvairovė

2013 11 18 6:00
Prof. D.Mikalauskaitė devyniasdešimtmetį pasitinka neatitolusi nuo mitybos problemų, kurioms skyrė visą mokslinę karjerą. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Prof. Domicelei Mikalauskaitei, vienai pirmųjų sveikos mitybos normų Lietuvoje diegėjų, lapkričio 25 dieną sukaks devyniasdešimt metų. Šią vasarą Gerontologijos ir reabilitacijos centre apsigyvenusi mokslininkė toliau rašo straipsnius aktualiomis temomis, nes negali būti abejinga grėsmingoms mitybos negerovėms.

Paklausta, kas svarbiausia sveikai maitinantis, prof. D.Mikalauskaitė nedvejoja: organizmui reikalingas kalorijų kiekis ir įvairios maisto medžiagos. Ji pati sulaukė tokio garbingo amžiaus ir išsaugojo aštrų protą, nes visą gyvenimą labai daug dirbo ir mėgo savo darbą, nes nuo studijų laikų pateko tarp talentingų mokslo žmonių.

Visam gyvenimui

Iki šiol mokslininkei kolegos iš Vilniaus universiteto (VU) Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedros - artimiausi žmonės. Iš Sobuvos, Jiezno valsčiaus, kilusi prof. D.Mikalauskaitė mamos neteko dar kūdikis: ją pagimdžiusi mirė po trylikos dienų nuo kraujo užkrėtimo. Brolių ir seserų neturėjo. Tėvas, šviesus tarpukario Lietuvos žmogus, vienturtę dukrą leido į mokslus, rūpinosi jos išsilavinimu.

"Mokykla buvo labai arti, pas kaimyną, tai penkerių metų pradėjau mokytis, - prisiminė pašnekovė. - Baigiau mokyklą jau tolėliau, už kokio kilometro, devynerių metų. Į gimnaziją tais laikais priėmė tik dešimties, ir tėvas ne karvių ganyti išvarė, o kartoti ketvirtos klasės. Tada egzaminus reikėjo laikyti jau miestelyje, valsčiuje. Kaip aš bijojau! Net pažiūrėti į tą mokyklą, kur reikės laikyti egzaminus, negalėjau. Tačiau išlaikiau, ir rudenį mane dešimties metų išvežė į Aukštadvario progimnaziją. Ją baigus nuvežė į Alytų. Ten baigiau gimnaziją ir iš karto - į Vilnių, į universitetą. Visam gyvenimui."

Tačiau iš pradžių medicinos studentė, nepakentusi anatomijos kalimo, pasiprašė perkeliama studijuoti teisę. VU centriniuose rūmuose nugąsdinta sekretorės: "Į teisę - tokiais laikais?!" (Lietuva jau buvo okupuota), pasirinko farmacijos studijas. Jas ir baigė, savanoriškai dar išklausydama visas medicinos paskaitas, kurių, kaip manė, reikės.

"Gyvenimas stūmė ten, kur man buvo įdomu. Su medikais dirbau visą gyvenimą. Kai dabar pagalvoju, tiek buvo chemijų: neorganinė, organinė, fizinė, farmacinė... Atėjo metai, kai prireikė jas žinoti. Buvau labai stropi, todėl visur gerai mokiausi. Per mokslus neturėjau laiko ir su kavalieriais draugauti, - juokėsi pašnekovė. - Žinoma, neišvengiau ir klaidų, nes reikėjo daugiau "razumėlio". Maniau, jei nori valią ugdyti, reikia daryti tai, ko nereikia. Pavargsti, reikėtų ilsėtis - ne, aš valią ugdysiu! Tačiau viskam yra ribos. Turėjau tokį storą sąsiuvinį, į kurį užsirašydavau mintis naktį. Kai daug prisiskaitai, visokių jų ateina, bet geriausios - naktį, kai pabundi jau šiek tiek pamiegojęs. Buvau visai išsimušusi iš miego. Pridarai žmogus kvailysčių jaunystėje!"

Įtraukiant ir valdžią

Prof. D.Mikalauskaitė dar studijuodama VU Medicinos fakultete pradėjo dirbti tuometėje Fiziologijos ir biochemijos katedroje. Gabią ir darbščią studentę pastebėjo prof. Jonas Šopauskas. Laborantei buvo patikėta padėti ir klinikinės biochemijos tyrimams. Vėliau jaunoji mokslininkė pradėjo dirbti savarankiškai. Nuo 1967 iki 1988 metų prof. D.Mikalauskaitė vadovavo Fiziologijos ir biochemijos katedrai, o 1975-1991 metais - jos iniciatyva įkurtai Žmogaus racionalios mitybos laboratorijai, tyrusiai maisto produktų sudėtį ir teikusiai siūlymus, kaip būtų galima gerinti Lietuvos gyventojų mitybą.

"Mitybos normos nustatomos kiekviename krašte ir Lietuva jas nusistatydavo, kol perėmė Maskva, - sovietmečio pradžią prisiminė fiziologė ir biochemikė. - Ministrų Tarybos potvarkiu sudarytos komisijos pirmininkas buvo prof. Vladas Lašas. Jis šioje šioje srityje tobulinosi Vokietijoje ir Šveicarijoje, organizavo mitybos tyrimus Kauno medicinos institute. Į komisiją patekau ir aš, ėjau sekretorės pareigas, nes jau graibiausi šiuose tyrimuose. Iš esmės abu ir dirbome, atlikome reikalingus skaičiavimus, kurių reikėjo. Pas valdžią prof. V.Lašas pats neidavo, o siųsdavo mane. Prisimenu, nusiuntė į Plano komitetą su parengtomis normomis ir prisakė, kad parneščiau raštelį, kad dokumentą gavo. Ir jie turėjo parašyti, nes stovėjau ir laukiau! Šitaip žmonės dirbo gerus darbus ir nurodė valdžiai, ką reikia daryti. Su akademiku V.Lašu labai sutarėme. Jis visą laiką sakė, kad žmonių mitybos gerinimą reikia organizuoti per centrinę valdžią. Ji turi vykdyti tą veiklą, o iš mūsų paimti mintis. Didžiausias mūsų pliusas buvo, kad sugebėjome įtraukti valdžią."

Prof. D.Mikalauskaitė parengė tris programas, kaip organizuoti Lietuvos gyventojų sveiką mitybą. Daugiau kaip du dešimtmečius buvo Medicininės mitybos problemų mokslinės tarybos prie SSRS Medicinos mokslų akademijos prezidiumo narė. Tyrė askorbo rūgšties įtaką kraujo baltymų apykaitai, tobulino askorbo rūgšties kraujo plazmoje, liekamojo azoto audiniuose nustatymo metodus. Paskelbė daugiau kaip 300 mokslinių straipsnių. Ir išėjusi į pensiją 1993 metais, dar septynerius ar aštuonerius metus skaitė paskaitas VU Fiziologijos ir biochemijos katedros studentams. Yra ne vieno vadovėlio ir knygos apie mitybą autorė. Profesorė lig šiol domisi savo srities mokslo naujienomis iš viso pasaulio, prenumeruodama tarptautinius leidinius.

Apsiskaičiuota norma

"Man daug kas įdomu, daug rašau ir dabar, tik kad akys būtų geresnės, - kalbėjo mokslininkė. - Paskutiniame žurnalo "Mokslas ir gyvenimas" numeryje (gaila, tačiau nuspręsta žurnalo nebeleisti) buvo mano straipsnis apie salicilatus, kaip jie patenka į maistą ir mes valgydami nuodijamės. Nustatyta, kad salicilatai skatina ir Parkinsono ligą. Kitas dalykas - visokių bandų, batonų, pyragų saldinimas. Vienu metu, kai pradėjo ir saldžią duoną gaminti, nebegalėjau tylėti. Tiek padaugėjo cukraligės atvejų Lietuvoje. Arba pažiūrėkime, kaip žmones maitina ligoninės, jei neturi savo virtuvės, kur nuolatinės šeimininkės pagamina, kaip priklauso, ir rūpinasi, kad maistas būtų įvairus. Kartais ligoninių maiste net kalorijų per mažai. Be to, fermentinis sūris labai įėjęs į madą. Kai mūsų centre buvo remontuojama virtuvė, maistą tiekė įmonė, maitinanti vienos didžiausių klinikų ligonius: vakarienei - gabaliukas duonos ir fermentinio sūrio, pusryčiams - visiškai tas pats, kas buvo vakare, tik jau du gabalėliai fermentinio sūrio."

Prof. D.Mikalauskaitė pripažino, kad ir kai kurie gydytojai gali nežinoti, kad šviežio fermentinio sūrio nereikėtų duoti ligoniams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Lietuvoje tokių ligonių - daugybė. Kodėl jiems kenkia šis maisto produktas? Gaminant fermentinį sūrį susidaro medžiaga, didinanti kraujospūdį, sutraukianti kraujagysles. Brandinant sūrį, ta medžiaga fermentuojasi ir jos lieka labai mažai. Gamintojai tai žino, brandintų sūrių jau yra ir mūsų parduotuvėse, tačiau kainuoja kur kas brangiau. Todėl maistą į ligonines tiekiančios įmonės perka pigesnį.

"Turėtų būti viskas apskaičiuota, ir koks yra maisto kaloringumas, ir koks bent pagrindinių maisto medžiagų kiekis, - tvirtino fiziologė ir biochemikė. - Gal kalta Sveikatos apsaugos ministerija - nereikalauja, tačiau netvarkos yra, visi, su kuo pasikalbi, šaukia apie prastą mitybą ligoninėse. Nežinau, kaip yra mokyklose, tačiau iš tikrųjų nuo jų reikia pradėti, kad būtų pagerinta visos visuomenės padėtis. Jau dvylikos trylikos metų vaikai turi gauti tam tikrą supratimą apie žmogaus mitybą, žinoti, kas yra kalorijos, ir kiek jų reikia tokio amžiaus organizmui. Tie dalykai vaikams labai įdomūs. Kodėl neorganizavus jiems ugdyti būrelių ar kokių nors laidų per televiziją?! Ačiū Dievui, technika taip ištobulėjo, yra ir kompiuteriai, internetas. Vidurinę mokyklą baigęs vaikas jau turėtų mokėti apsiskaičiuoti dienos maisto davinį. Šitaip įprastų, kad viskas priklauso nuo mitybos normų. Kiekvienam žmogui ta norma yra skirtinga. Skiriasi ir kiekvieno produkto sudėtis bei kaloringumas."

Daug keliavusi po pasaulį darbo reikalais, prof. D.Mikalauskaitė prisiminė, kad JAV jau trečios klasės mergaitė mokėjo apsiskaičiuoti dienos maisto normą. To reikalaujama mokykloje. Kai nuo jaunystės skiepijami sveikos mitybos pagrindai, augdamas vaikas įgis vis daugiau žinių ir jau suaugęs bus pasirengęs priimti teisingus sprendimus. Toks žmogus sugebės atsispirti ir nepagrįstoms mitybos teorijoms, nes organizmui, kaip pabrėžė prof. D.Mikalauskaitė, reikia visokių medžiagų, net ir lašiniuose esančių sočiųjų riebalų rūgščių, tačiau - tik tam tikro kiekio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"