TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Prieš ekstremizmą – nuo mokyklos suolo

2016 03 09 6:00
Europos mokyklose jau įprasta daugiakultūrė įvairovė. blog.straytravel.com nuotrauka

Ką daryti mokytojams, kai jų mokinė išvyksta tarnauti teroristinei organizacijai „Islamo valstybė“? Arba per pamoką susikivirčija du skirtingų kultūrų vaikai ir vienas, išsitraukęs žiebtuvėlį, padega kitą – šalia sėdinčią mergaitę? Tokių atvejų jau būta Europos mokyklose.

Kaip pedagogai turėtų elgtis naujų iššūkių akivaizdoje ir kokios yra ekstremizmo plitimo tarp jaunuomenės priežastys, analizavo daugiau kaip dvidešimties Europos valstybių atstovai, vasario pabaigoje susirinkę Geteborgo universitete, Švedijoje.

Europos Komisijos (EK) įsteigtos darbo grupės RAN EDU (Radicalisation Awareness Network, Education – Radikalizmo suvokimo tinklas, edukologija) organizuotame susitikime dalyvavo ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Istorijos fakulteto profesorius dr. Benediktas Šetkus, vienintelis atstovas iš trijų Baltijos valstybių.

Europos istorijos mokytojų asociacijos EUROCLIO narys prof. B. Šetkus „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad idėją suvienyti jėgas prieš stiprėjantį radikalizmą Europoje 2011 metais EK pasiūlė švedai. Pradėtos kurti tokio tinklo darbo grupės, sutelkiančios visuomenę įvairiais aspektais – nuo žiniasklaidos, vietos politikų, su jaunimu dirbančių socialinių darbuotojų iki kalinių ar jau išėjusių į laisvę asmenų. Didžiulė imigrantų iš Azijos ir Afrikos banga paskatino pernai rudenį sudaryti dar vieną, jau devintą, darbo grupę, skirtą edukacijai, kad megztų tinklą tarp pedagogų. Sutelktų švietimo srities atstovus stiprinti prevencines priemones prieš augantį radikalizmą ir smurtinį ekstremizmą Europoje.

Pirmiausia – kalbėtis

RAN EDU grupės susitikime Geteborge dalyvavo ir švietimo administracijos atstovų, aukštųjų mokyklų dėstytojų, ir tolerancijos centrų projektų vykdytojų, psichologijos tarnybų, dirbančių su moksleiviais, darbuotojų, gimnazijų, vidurinių ir net pradinių mokyklų mokytojų. Tarp iškeltų veiklos gairių – padėti ir patarti mokytojams, kaip dirbti mokyklose, kuriose mokosi daug įvairių kultūrų jaunimo, skatinti įvairių Europos šalių mokytojus bendradarbiauti tarpusavyje ir dalytis patirtimi, taip pat įsitraukti į jaunimo mėgstamus socialinius tinklus, dalyvauti ten vykstančiose diskusijose, pasikviesti į susitikimus žmonių, kurie patys buvo ar yra linkę į radikalizmą arba tapo radikalizmo aukomis.

Prof. Benediktas Šetkus neabejoja, kad bendrauti su kitos kultūros, kitos rasės žmonėmis reikia mokytis ir Lietuvoje. /Romo Jurgaičio nuotrauka

„Procesas labai sudėtingas, bet pirmiausia reikia sugebėti priimti kitą žmogų tokį, koks jis yra, ir mėginti su juo bendrauti, suprasti jo poziciją. Gali skirtis pažiūros, pasaulėžiūra, bet pirmas žingsnis einant į bendradarbiavimą – bent jau kalbėtis, vienas kitą išklausyti“, – sakė prof. B. Šetkus.

RAN EDU susitikimo dalyviams Geteborgo universiteto mokslininkai pristatė tyrimą, per kurį buvo atrinktas vietinis jaunimas, dalyvaujantis eitynėse prieš atvykėlius, ir mėginta su jais apie tai kalbėtis. Tada surengta kelionė į Lenkiją, į buvusias nacių koncentracijos stovyklas, kad jaunuoliai savo akimis pamatytų, iki ko gali atvesti nepakantumas ir neapykanta, kokių nusikaltimų naciai padarė žydų tautai. Per vėlesnius pokalbius mėginta išsiaiškinti, ar jaunimo mąstymas, požiūris į kitokios pasaulėžiūros žmones keičiasi. Jaunuoliai prieš kameras tvirtino, kad dabar labiau susimąsto. Tačiau tyrimo vadovas pripažino, kad tikrovė yra šiek tiek sudėtingesnė nei parodyta filme, ir žmonės ne taip greitai keičiasi.

Kaip pasakojo prof. B. Šetkus, Geteborgo mieste jau anksčiau gyveno maždaug 20 proc. imigrantų. Kas penktas žmogus – atvykėlis. Gana daug imigrantų buvo ir iš musulmoniškų arabų šalių. Dabar šis procentas dar didesnis, kai pernai ir šiemet plūstelėjo didžiulė pabėgėlių iš Azijos ir Afrikos šalių banga. Švedija jų priėmė procentiškai daugiausia. Nors patys švedai pripažįsta, kad pas juos radikalizmo būta jau seniai, tokie naujausi įvykiai kaip Naujųjų metų išvakarėse Kelne, Vokietijoje, ir daugiau tokių atvejų, užregistruotų Danijoje, dar paaštrino padėtį.

Viename suole

Per RAN EDU grupės susitikimą Pietų ir Vakarų Europos valstybių švietimo atstovai pabrėžė, jog didžiulė imigrantų banga sukelia neįprastų sunkumų, todėl ir pedagogų rengimo praktika turi būti koreguojama, kad mokytojai sugebėtų dirbti su pabėgėlių vaikais. Pavyzdžiui, viena mokytoja iš Belgijos pasakojo, kad jos klasėje sėdi musulmonių mergaičių, apsigobusių skarelėmis. Jos įsitikinusios, kad musulmonių tapatybei labai svarbus galvos apdangalas. Labai ilgai diskutuojama, kas yra kiekvieno tapatybė ir ar blogesnė bus musulmonė, neryšėdama skarelės. Kai kurios mergaitės laikui bėgant sutinka, kad gali nusirišti skareles ir pamokose sėdėti be jų. Kitos nenusileidžia – galvos apdangalas būtinas musulmonei.

Mokytoja iš Nyderlandų sakė, kad jų šalyje nustatytos tokios taisyklės: kai ateina į mokyklą vaiko tėvai, mama musulmonė negali dėvėti net veidą slepiančio galvos apdangalo. Kita vertus, jei neįsileis taip apsirengusios moters į mokyklą, negalės pasikalbėti su ja kaip su vaiko mama. Iškils grėsmė iš viso prarasti kontaktą. Todėl mokyklos taisyklės pažeidžiamos.

„Viena vertus, reikia sugebėti bendrauti su atvykusiais kitokios pasaulėžiūros žmonėmis, suvokti jų elgseną, kad galėtum dirbti. Kitą vertus, reikia dirbti ir su savais mokiniais, kad jie priimtų svetimšalius, nebūtų nusiteikę pernelyg kritiškai, radikaliai naujai atvykusiųjų atžvilgiu“, – komentavo prof. B. Šetkus.

Todėl RAN EDU grupė ir kelia klausimus, kokie veiklos metodai galėtų padėti mokytojams. Kokios patirties jau yra Europoje, kad ją būtų galimą skleisti, ir pedagogai, dar nepatyrę tokių atvejų, žinotų, kaip elgtis, kaip bendrauti su kitokios kultūros, kitokios pasaulėžiūros žmonėmis.

Paramos mokytojams centro darbuotoja iš Graikijos pabrėžė, kaip svarbu yra mokyti skirtingų kultūrų vaikus bendrauti, iš pradžių užmegzti nors akių kontaktą, kad jie sugebėtų suprasti, priimti vieni kitus. Mokytojams dirbti šia kryptimi turėtų padėti kartu su šveicarais išleista metodinė priemonė.

Galimybės integruotis

Prof. B. Šetkus prisiminė, kad dar prieš dešimtmetį Vilniuje lankęsis žymus Švedijos istorijos vadovėlių autorius Hansas Almgrenas kalbėjo apie didžiulę problemą, kai atvykę žmonės nenori prisitaikyti prie juos priėmusios šalies tradicijų. Jis tada taip pat nurodė Geteborgo miestą, kuriame gyvena daug imigrantų. Vyrai dažniausiai dirba taksistais, moterys augina vaikus ir bendrauja tik tarpusavyje. Žiūri tik arabų palydovinių televizijų laidas ir nemoka švedų kalbos. Nėra jokios integracijos. Gyvena atskira bendruomene.

Per susitikimą Geteborge šių metų vasarį Paryžiaus administracijos darbuotoja, dirbanti švietimo inspektore, taip pat kalbėjo apie atskirus Prancūzijos sostinės priemiesčių kvartalus, kuriuose gyvena vien musulmonai, atvykę iš kitų kraštų, ir klesti nusikalstamumas. Atvykėliai įsikūrę itin kompaktiškomis grupėmis ir labai sunku juos integruoti. Dalis nė nenori integruotis, nori gyventi tarp savų. Jie yra kitokie ir jų elgesys kitoks. Kaip įtraukti tuos žmones į šalies gyvenimą – didelė problema. Juo labiau kad dažnai net kalbos neišmoksta.

Tokių problemų jau atsiranda ir kitose Europos valstybėse, kai pastaraisiais metais padaugėjo pabėgėlių iš Azijos ir Afrikos šalių. Per RAN EDU grupės susitikimą daug diskutuota apie tapatybę. Musulmonai iš arabų šalių labai stipriai laikosi savo religinio tapatumo. Mokytojai turėtų stengtis pabrėžti, kad žmogaus tapatybę sudaro daugiau aspektų – būti musulmonu nėra vienintelis. Tačiau kaip reikėtų kalbėti, kad būtų išgirsti ir patrauktų jaunimą integruotis, nėra taip paprasta atsakyti.

Anot Nyderlandų pedagogų, apie kokią tapatybę galima kalbėti, kai klasėje sėdi tik keli olandai ir daugybės kitų tautybių iš Azijos, Pietryčių Azijos, Šiaurės Afrikos vaikai. Galima kalbėti tik apie pilietiškumą, nes visi jie gyvena Olandijoje.

Iš Airijos patirties

Kembridžo universiteto Jungtinėje Karalystėje mokslininkai pristatė tyrimą, kaip „Islamo valstybė“ skleidžia propagandą. Ji labai gerai apgalvota ir sudėtingos sistemos, kurioje vis atsikartoja keli pagrindiniai elementai, veikiantys žmonių kairįjį arba dešinįjį smegenų pusrutulį. Taip skiepijamas islamo radikalizmas. Tiesiog įkalamas žmonėms į galvą nuolat kartojant, viena neigiant, kita iškeliant. Turimais duomenimis, nuo 1,5 tūkst. iki 2 tūkst. jaunuolių Europoje yra išvykę kariauti už „Islamo valstybę“. Dažnai paveikti kryptingos propagandos.

Kembridžo universiteto mokslininkai taip pat atliko tęstinį tyrimą, ką reiškia būti musulmonu jauniems žmonėms Pakistane, Škotijoje ir Afrikoje. Tyrimas atskleidė, kad galimas vis dėlto teigiamas poveikis integruojant musulmonų vaikus kitos kultūros terpėje. Tačiau pokyčiai nėra staigūs.

Airijos atstovas kalbėjo apie savo šalies gerąją patirtį, kai imigrantai apgyvendinami išsklaidytai, o ne kompaktiškai vienoje vietoje. Kaimynystėje su vietiniais gyventojais, nesvarbu – Airijoje ar Vokietijoje, jie greičiau integruojasi į visuomenę, yra priversti bendrauti ir mokytis kalbos. Nors kartais sulaukiama pasipriešinimo iš vietos gyventojų dėl tokios kaimynystės, pasak prof. B. Šetkaus, yra ir labai daug geranoriškumo. Žmonės nori padėti nelaimės ištiktiesiems, nėra nusiteikę priešiškai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"