TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Prieš gerovės problemas - akmens amžiumi

2010 04 26 0:00
Antropologas R.Jankauskas dietų madas linkęs vertinti kaip mėginimą rasti paprastą atsakymą į sudėtingą klausimą.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Evoliucinės medicinos atstovai aiškina, kad per šimtus tūkstančių metų žmonės prisitaikė maitintis paleolitiniu maistu. Prie žemdirbių maisto nespėta adaptuotis, todėl jis sukelia vadinamąsias gerovės ligas.

Dabar madinga rūpintis mityba. Deja, nemažai siūlomų dietų mokslininkai laiko, švelniai tariant, keistomis. Rekomenduojama mesti svorį vis kitais būdais, nei paprasčiausiai ribojant kalorijų kiekį. Tokia keista turbūt reikėtų vadinti ir dabar madingą, bent Skandinavijoje, vadinamąją akmens amžiaus dietą. Pasak Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus Rimanto Jankausko, griebiamasi praeities, mėginant rasti atsakymus į šių laikų problemas - tikras ar išsigalvotas.

Evoliucinės medicinos atstovai tikina, kad žemdirbystė, atsiradusi gerokai vėliau, maždaug prieš 10 tūkst. visame pasaulyje, o šiaurės kraštuose - tik prieš 4 tūkst. metų, lėmė mitybos pokyčius, galinčius pakenkti žmonių sveikatai. Ir būtent akmens amžiaus dieta, jos propaguotojų manymu, padėtų išvengti tokių vadinamųjų gerovės problemų kaip antrojo tipo diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, nutukimas, alergijos, astma, depresija.

Prie pirminių šaltinių

Kaip pasakojo VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros mokslininkas prof. R.Jankauskas, mėginant atkurti, kokia buvo akmens amžiaus dieta Vidurio ir Šiaurės Europos platumose, kas ją turėtų sudaryti, apsiribojama maistu, kuris tada galėjo būti sužvejojamas, sumedžiojamas, surenkamas, bet neauginamas. Žodžiu, laikotarpiu iki žemdirbystės. Vadinasi, į tokią dietą turėtų įeiti mėsa, žuvys, kiaušiniai, riešutai, grybai, vaisiai, daržovės, žolės. Kaip rodo makrobotaniniai tyrimai, valgomų žolių buvo kur kas daugiau. Tarp jų dilgėlės, balandos ir kiti augalai, dabar laikomi piktžolėmis ir nelabai valgomi. Manoma, kad 60 proc. turėjo sudaryti gyvulinės, o likę - augalinės kilmės produktai.

Tiems, kurie norėtų laikytis akmens amžiaus dietos, reikėtų vengti su žemdirbyste atėjusio maisto: grūdų, ankštinių, pieno produktų. Aišku, druskos, rafinuoto cukraus, rafinuotų riebalų. Alkoholis - irgi žemdirbystės produktas, todėl taip pat nevartotinas.

Mokslininkas prisiminė savo kolegą Lundo universiteto (Švedija) docentą dr. Staffaną Lindebergą. Pasirodo, jis yra akmens amžiaus dietos propaguotojas. Juodu susipažino maždaug prieš 20 metų. Švedų mokslininkas Melanezijos salose Ramiajame vandenyne atliko tyrinėjimus ir pastebėjo, kad ten žmonės neserga vadinamosiomis gerovės ligomis. Kur kas mažiau pasitaiko aterosklerozės ir jos komplikacijų atvejų. Ieškodamas priežasčių, S.Lindebergas ėmė tyrinėti Melanezijos gyventojų mitybą ir išrutuliojo idėją, kad būtent grįžimas prie pirminių maisto šaltinių apsaugo nuo vadinamųjų civilizacijos arba gerovės ligų.

"Vakarieniavome pas jį, - pasakojo prof. R.Jankauskas apie švedų kolegą. - Prisimenu, virtuvėje skuto morkas. Virė daržoves, tiesa, be druskos, ir mėsą. Greičiausiai tos dietos laikėsi ir pats."

Vis dėlto kiti tyrinėtojai linkę atsargiai vertinti tokias idėjas. Daugelio manymu, paprasčiausias saikingas maitinimasis, nepersivalgymas, kalorijų ribojimas duotų tą patį rezultatą.

Iš dantų ir kaulų

Mokslininkai domisi akmens amžiaus mityba, nes, viena vertus, nori sužinoti, kokia iš tikrųjų buvo mūsų protėvių kasdienybė. Kaip jie gyveno, ką valgė, galiausiai kaip, pasak antropologo R.Jankausko, kuriami mitai, kad jie buvo medžiotojai. Pirmiausia abejotina, ar jie būtinai turėjo medžioti, jei upės ir ežerai buvo pilni žuvų. Kita vertus, vyrų ir moterų santykiai. Medžiotojų bendruomenėse kur kas ryškesnė atskirtis, visai kitoks vyrų ir moterų statusas. O žvejoti gali ir moterys, vadinasi, galima kur kas didesnė lygybė ir statuso panašumas.

Apie mitybą praeityje, kaip pasakojo mokslininkas, galima spręsti iš daugelio šaltinių. Vadinamieji zooarcheologiniai pėdsakai, gyvenviečių ir kituose archeologiniuose sluoksniuose išliekantys gyvulių kaulai, laikomi netiesioginiais archeologiniais duomenimis, nes auginami ar medžiojami gyvūnai nebūtinai turėjo būti valgomi. Jie ūkyje galėjo būti naudojami ir kitiems tikslams. Netiesioginis rodiklis - ir augalų liekanos archeologiniuose sluoksniuose, nes paleobotaniniai tyrimai vėlgi rodo gyvenamąją aplinką ir ką žmonės galėjo valgyti, bet nebūtinai valgė. Iš dantų nusidėvėjimo, karieso būklės ir apskritai kramtomojo aparato patologijos galima netiesiogiai spręsti, ką žmonės valgė ir kokios kokybės buvo tas maistas.

Tiksliausi ir jau tiesioginiai yra stabiliųjų izotopų tyrimų duomenys. Prieš dvejus metus atliktų tokių tyrimų rezultatai pernai išspausdinti žurnale "Archeologia Baltica". Straipsnio "Mityba Lietuvos ankstyvojoje priešistorėje ir nauji stabiliųjų izotopų duomenys" autoriai, be antropologo R.Jankausko, - Amerikos lietuvė archeologė Indrė Antanaitis-Jacobs, kartu su zooarcheologu Linu Daugnora atstovavusi Klaipėdos universitetui, pasaulyje žinomas stabiliųjų izotopų tyrimų specialistas britas Mike'as Richardsas (Maxo Plancko evoliucinės antropologijos institutas, Vokietija) ir slovėnas Nivesas Ogrincas iš Jožefo Stefano instituto Liublianoje. Dantų tyrimus atliko VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros mokslininkė dr. Žydrūnė Miliauskienė.

Darbo tikslas - įvertinti seniausių Lietuvos gyventojų, t. y. akmens amžiaus žmonių, mitybą.

"Yra dešimt cheminių elementų, turinčių bent po du stabilius (neradioaktyvius) izotopus, kurie gali suteikti žinių apie praeities žmonių ir gyvūnų mitybą, - pasakojo R.Jankauskas. - Labai svarbūs du iš jų - anglies ir azoto stabiliųjų izotopų tyrimais galima nustatyti individo vietą mitybos grandinėje, koks maistas, sausumos ar vandens, gyvulinis ar augalinis, vyravo. Gyvūnai, taip pat ir žmonės gali maitintis vien augalais, mišriu augaliniu ir gyvuliniu ar vien mėsišku maistu. Atitinkama bus ir jų kauluose esančių stabiliųjų izotopų sudėtis."

Beveik kaip ūdros

Tyrimams naudota archeologinė medžiaga iš Lietuvos akmens amžiaus, t. y. mezolito, kai žmonės visiškai neaugino maisto produktų, ir labai ilgo neolito laikotarpio, kai jau galėjo būti žemės ūkio produktų, pradžioje dažniausiai gaunamų mainais iš piečiau gyvenančių tikrųjų žemdirbių, ir pamažu patiems pereinant prie žemės ūkio, maisto produktų auginimo ir gamybos. Lietuvoje toks procesas, pasak antropologo, truko net kelis tūkstančius metų - nuo pažinties su žemės ūkio produktais maždaug prieš 7 tūkst. metų iki galutinio perėjimo prie žemdirbystės pačioje akmens amžiaus pabaigoje maždaug prieš 4 tūkst. metų.

Pagal analogiją su anksčiau atliktais Latvijos archeologinės medžiagos tyrimais spėta, kad pirmuosius Lietuvos gyventojus reikėtų vadinti ne tik medžiotojais ir rankiotojais, bet pirmiausia, kaip pabrėžė prof. R.Jankauskas, žvejais, rankiotojais ir medžiotojais, nes mitybos pagrindą sudarė gėlavandenės žuvys, pagaunamos ežeruose ir upėse. Visoje mitybos grandinėje žmonių vieta turėjo būti artimiausia ūdroms.

Prie vandens telkinių tuo metu kūrėsi ir gyvenvietės, o dabar randami tokie archeologinių paminklų kompleksai kaip Kretuonas Rytų Lietuvoje ar Donkalnis, Spiginas Vakarų Lietuvoje, Žemaitijos aukštumose prie Biržulio ežero.

"Prieš 4,5 tūkst. - 4 tūkst. metų Lietuvos teritorijoje pasirodžiusių virvelinės keramikos kultūros žmonių mityba jau buvo kitokia, - pasakojo antropologas. - Jie maitinosi daugiau sausumos kilmės maistu, o gyvuliniai sausumos kilmės baltymai rodo jau buvus greičiau gyvulininkystę. Tikroji žemdirbystė, bent iš turimų duomenų, atėjo šiek tiek vėliau, prieš maždaug 3 tūkst. metų, o tokios radimvietės kaip Turlojiškė pačioje Pietų Lietuvoje leidžia manyti, kad pirmieji kultivuojami augalai buvo soros."

Keptas, virtas, džiovintas

Kalbant apie mitybos pobūdį dažnai vartojamos kelios sąvokos. Vienas dalykas, pasak mokslininko, yra meniu, t. y. maisto elementų konkrečioje aplinkoje visuma, visi potencialiai valgomi dalykai. Tačiau nebūtinai viską, kas valgoma, žmonės valgo. Tą neišvengiamai siauresnę sritį - ką iš tikrųjų žmonės valgo - apibrėžia dietos sąvoka. Galiausiai dar siauresnis dalykas vadinamoji virtuvė, t. y. kaip maisto produktai paruošiami, apdorojami, derinami. Įvairiose kultūrose šie būdai gali būti labai saviti.

Maistas termiškai apdorojamas jau mažiausiai pusę milijono metų. Lietuvos teritorijoje žmonės apsigyveno maždaug prieš 10 tūkst. metų, ir abejonių nekelia, kad jų maistas buvo termiškai apdorojamas. Vis dėlto apie akmens amžiaus virtuvę, ar, tarkim, žuvis virė, kepė, o gal džiovino, stabiliųjų izotopų tyrimai neatskleidžia. Šiuo atveju galima kalbėti apie to meto meniu ir ypač - dietą. Įvairiose kultūrose ji galėjo rodyti ir žmogaus socialinę padėtį, neretai prestižo demonstravimą, kad jis valgo ir gali valgyti tam tikrą maistą. Tarsi savotiškas statuso ženklas.

Lietuvos akmens amžiaus visuomenėje, kaip pasakojo antropologas, taip pat galėjo būti įvairaus statuso žmonių. Nebuvo jie, kaip kartais įsivaizduojama, laukiniai, neturėję jokios materialinės ir dvasinės kultūros. Sudėtinga laidosena, turtingos įkapės ir ritualai, rodo, kad turėjo būti gana sudėtinga visuomenė, sudėtinga ir simbolinė kultūra.

Ką valgai - toks esi?

"Mitybos skirtumus lėmė maisto produktų prieinamumas, asmeninis skonis, galiausiai įpročiai, tradicijos, paveldas, - kalbėjo prof. R.Jankauskas. - Pavyzdžiui, lietuviškoje tradicijoje nelabai priimta valgyti arklieną. Akmens, galbūt dar ir geležies amžiaus Lietuvoje, kaip matyti iš netiesioginių rodiklių, gyvenviečių kultūros sluoksniuose buvusiose šiukšlėse randamų kaulų, arkliena galėjo būti valgoma. Angliškai kalbančiuose kraštuose jos valgyti nepriimta, kai kuriose JAV valstijose iš viso draudžiama, o Prancūzijoje, Šiaurės Italijoje arkliena laikoma visai normaliu maistu."

Įvairiose kultūrose maistas gali kelti skirtingas asociacijas. Pavyzdžiui, Amerikoje arkliena, pasak pašnekovo, iš karto asocijuojasi su pasaka "Mano mažasis ponis", tad kaip tokį mielą gyvūnėlį valgysi. Lygiai taip pat kai kuriems amerikiečiams nepriimta valgyti elnieną, nes asocijuojasi su Kalėdų Seneliu, atkeliaujančiu elniais pakinkytomis rogėmis. Kaipgi dabar valgysi Kalėdų Senelio elnius?!

Kažin ar kas valgytų Lietuvoje jūrų kiaulytes, o Peru jos - tradicinis maistas. Sraigėmis mėgaujasi prancūzai, o britams ir amerikiečiams - bjauru. Mums, atrodytų, atgrasu valgyti varles ar vabzdžius, tačiau varlės tradiciškai valgomos Prancūzijoje, o vamzdžiai - Lotynų Amerikoje, Meksikoje, Afrikoje. Amerikiečiams geriau nesiūlyti ir tokių jiems pasibjaurėjimą keliančių produktų kaip kogalviai, žarnos, inkstai ar kepenys. Nepriimtini ir kraujiniai vėdarai.

Kraujas ypač nepriimtinas maistas judaizmui ir islamui. Įvairiose kultūrose, kaip pabrėžė antropologas, skiriasi socialinės ir religinės vertybės, galioja įvairūs tabu, draudimai. Pavyzdžiui, islamas draudžia valgyti kiaulieną. Ją draudžia ir judaizmas. O induizmas griežtai draudžia valgyti jautieną, nes karvė laikoma šventu gyvuliu. Ir judaizmas, ir islamas draudžia valgyti plėšrius paukščius. Judaizmui nešvari mėsa ir triušiena.

Svarbus ir maisto derinimas, paruošimas. Pavyzdžiui, judaizmas griežtai draudžia maišyti mėsos ir pieno produktus, nes Senajame Testamente pasakyta: "Nevirsi ėriuko jo motinos piene." Ne tik negalima valgyti pieno ir mėsos produktų kartu, jiems turi būti net atskiri indai. Islamo tradicijoje gyvuliai turi būti skerdžiami specialiu būdu. Draudžiama valgyti neteisingai paskersto gyvulio mėsą.

"Tokių draudimų pagrindai galėjo pradėti formuotis tam tikromis gyvenimo sąlygomis. Vėliau jie buvo palaikomi, kad padėtų išsaugoti tapatybę, - sakė antropologas. - Maistas nėra tik kuras, reikalingas fiziologijai patenkinti, jis turi ir daugialypę sudėtingą simbolinę reikšmę. Mityba didele dalimi atskleidžia žmogaus pasaulėžiūrą ir tradicijas."

Įsitikinimai ir fiziologija

Iš esmės ideologiniai motyvai, o ne fiziologija paaiškina, prof. R.Jankausko manymu, ir vegetarizmą. Tikras ar tariamas rūpinimasis sveikata. Požiūris, kad neetiška auginti ir skersti maistui gyvulius. Arba toks paaiškinimas, kad neekologiška auginti gyvulius mėsai ir šerti grūdais, o geriau galbūt iš karto valgyti grūdus, nes vienam kilogramui mėsos užauginti reikia maždaug 40 kilogramų grūdų.

Jau kalbama ir apie tokį valgymo sutrikimą kaip ortoreksija, kai liguistas polinkis teisingai ir sveikai maitintis tampa tiesiog manija.

"Be abejo, svarbu rūpintis, kokį ir kokios kokybės maistą valgai, bet kai tai tampa įkyria manija, galiausiai ima trūkinėti socialiniai ryšiai, - kalbėjo prof. R.Jankauskas. - Toks žmogus valgo tik tai, ką pats pasigamino, tiksliai derina, maniakiškai renkasi maisto sudėtį. Jis nebegali su draugu nueiti pavakarieniauti, nes baiminasi, kad ten bus nesveikas maistas. Tiesiog sutrinka bendravimas su kitais žmonėmis."

Manoma, kad vadinamoji akmens amžiaus dieta taip pat savotiškas nesaikingumas. Pasak antropologo, ir evoliucinės medicinos požiūris iš principo nelabai teisingas, nes jau maždaug 400-500 europiečių kartų maitinasi tuo atseit netinkamu žemdirbystės maistu, kurio valgyti nėra prisitaikę. Jeigu tas maistas iš tikrųjų toks jau netinkamas, kenkia sveikatai, turėjo vykti tam tikra žmonių atranka, kad jie būtų priversti prisitaikyti. Kodėl per tiek laiko neįvyko jokių poslinkių?! Antras dalykas, jei ta atranka vyktų, ji veiktų truputį kitaip, nes dauguma ligų, kurios minimos kaip žemdirbystės dietos sukeltos gerovės ligos, pasireiškia vyresniame amžiuje, poreprodukciniu laikotarpiu, kai žmonės jau susilaukę palikuonių.

Galiausiai mes iš tikrųjų ir nesame senųjų paleolito gyventojų palikuonys, o greičiausiai kaip tik tų vėliau atėjusių žemdirbių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"