TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Prieš tūkstančius metų žmonės ir klimato kaita sudarė mirtiną komandą

2016 06 25 21:00
Iliustracijoje iš XIX amžiaus - didysis žemės tinginys, vienas iš daugelio megafaunos rūšių, išnykusių Patagonijoje greito atšilimo laikotarpiu. 

Klimato kaita, buveinių naikinimas, rūšių išnykimas – viską Žemė matė jau anksčiau, prieš tūkstančius metų. Kaip rašo „The New York Times“, tada žmonės taip pat galėjo būti iš dalies kalti dėl daugelio pokyčių gamtoje.

Naujas tyrimas, paskelbtas žurnale „Science Advances“, atskleidė, kad į Patagoniją atkeliavę žmonės kartu su kintančiu klimatu lėmė daugelio megafaunos rūšių – didelių ar milžiniškų gyvūnų, pavyzdžiui, mamutų ir didžiųjų tinginių, – išnykimą maždaug prieš 12 tūkst. metų pietinėje žemyno, dabar žinomo kaip Pietų Amerika, dalyje. Per tyrimą nustatytas žemyno gamtos istorijai reikšmingas faktas – galutinė megafaunos masinio išnykimo data šioje pasaulio dalyje. Taip pat nurodytas galimas ryšys tarp rūšių nykimo ir klimato kaitos mūsų laikais.

Adelaidės universiteto (Australija) tyrėjai, bendradarbiaudami su Pietų Amerikos mokslininkais, nustatė, kad žmonės Patagonijoje nebuvo lemiamas veiksnys megafaunai išnykti. Jie kartu su šiltesniu klimatu lėmė daugelio rūšių išnykimą.

Mokslininkai sekvenavo 89 kaulų ir dantų, iškastų iš buvusių urvų ir uolų prieglaudų Patagonijoje, mėginių mitochondrijų DNR. Pavyko datuoti 71 pavyzdį. Tada ištirta, ar šių rūšių išnykimas susijęs su kitais tiek klimato kaitos, tiek žmonijos istorijos metraščiuose žinomais įvykiais, pavyzdžiui, ledynmečiais ar atšilimo laikotarpiais.

Žmonės Patagonijoje gyveno mažiausiai 1 tūkst. metų prieš šį masinį išnykimą – kartu su megafaunos rūšimis vadinamuoju Antarkties šalčių sugrįžimo laikotarpiu. Kai klimatas sparčiai atšilo, daugybė ledynų, užklojusių regioną, ėmė tirpti. Vis plačiau augo bukų miškai ir mažėjo megafaunos buveinių.

Tyrimo duomenimis, megafaunos išnykimas prasidėjo netrukus, kai klimatas Patagonijoje ėmė šilti. Žmonės taip pat suvaidino svarbų vaidmenį. Jie darė spaudimą gyvūnams medžiodami juos, mažindami buveinių plotus, išsklaidydami megafauną po visą regioną.

Ir visa tai vyko gana greitai. Mokslininkai nustatė, kad didieji gyvūnai išnyko per palyginti trumpą laikotarpį – maždaug 300 metų. Regione išmirė 83 proc. didžiųjų žinduolių rūšių, tarp jų – ir kai kurios mokslininkų atrastosios per tyrimą. Taip pat nustatytos kelios pumos rūšys, susijusios su kai kuriomis ir dabar gyvenančiomis katėmis.

Tyrėjai padarė išvadą, kad Patagonijos megafaunos išnykimas buvo sukeltas aplinkos pokyčių, peraugusių į ekosistemos masto pokyčius dėl žmonių.

Vienam tyrimo autoriui dr. Alanui Cooperiui gauti rezultatai padėjo šiame kontekste pateikti dabartinę klimato kaitos ir rūšių nykimo dilemą. Pasak mokslininko, per pastaruosius 100 metų žemės atmosfera labai sušilo daugiausia dėl žmogaus veiklos išmetamų dujų, sukeliančių šiltnamio efektą. Kai kurios dabartinės megafaunos rūšys išnyko ar patiria sunkumų, nes žmonės iškerta miškus ir medžioja gyvūnus. Tačiau atšilimas taip pat gali būti tiesioginė ar netiesioginė priežastis.

Parengė MILDA KNIEŽAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"