TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Prisijaukinimo stebuklai

2012 08 23 14:53
Šis gyvūnas - arklio ir zebro mišinys./Užsienio spaudos nuotrauka

Nesuskaičiuojamus amžius žmogus sėkmingai prijaukindavo įvairiausius gyvūnus ir mėgindavo išvesti naujas jų veisles. Štai keletas žmogaus užsispyrimo šiame procese pavyzdžių.

Naminė lapė vietoje šuns

Šis gyvūnas yra geranoriškas, kaip šuo ir nepriklausomas, kaip katė.

Pirmasis idėją prijaukinti lapę iškėlė sovietų genetikas Dmitrijus Beliajevas XX a 6-e dešimtmetyje. D.Beliajevas ir bendradarbiai išaugino keletą kartų sidabrinių-juodųjų lapių, iš kiekvienos kartos atrinkdami pačius protingiausius ir paklusniausius individus. Vėliau jie buvo kryžminami tarpusavyje. Rezultatas - žaismingi ir žmogui draugiški gyvūnai, elgesio savybėmis primenantys šunis. Pasikeitė ir jų išvaizda: kailį išmargino baltos dėmės, uodegos ėmė riestis, o ausys nukaro. Šias transformacijas mokslininkai aiškina tuo, kad prijaukinimo proceso metu, gyvūnų kraujyje gerokai sumažėjo adrenalino kiekis. Šiandien tokios lapės yra parduodamos, kaip naminiai gyvūnai. Tiesa, toks augintinis atsieis nepigiai, nes vidutinė prijaukintos lapės kaina - 7000 USD.

Kama - kupranugaris jūsų sodybai

Tai nedidukas ir klusnus kupranugaris

Šis gyvūnas - vienakuprio kupranugario ir lamos patelės sukryžminimo vaisius. Beje, minėti gyvūnai yra tolimi giminaičiai, milijonus metų ėję savais evoliucijos keliais. Pirmasis kama pasaulį išvydo 1998 m. Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai) ir jį sukūrusių mokslininkų buvo pavadintas Rama. Kiek vėliau, ta pati mokslininkų komandą padėjo pasaulyje atsirasti Ramos broliukams Džamiliui ir Rokiui bei jų sesutei Kamilei. Kamos išsiskiria trumpomis ausimis ir ilga uodega (kupranugario "palikimas") ir skeltomis kanopomis (lamų genas). Kupros šis gyvūnas neturi visai. Iš motinos lamos šie gyvūnai paveldėjo romų charakterį, žemą ūgį ir tankų bei švelnų kailį. Tuo metu iš "tėčio" jie gavo jėgos ir ištvermės dovanas. Be to, eksperimento absoliučią sėkmę vainikavo tai, kad visi hibridai pasirodė besą vaisingi.

Vilkinis šuo Sarlosa

Tai - tikras naminis vilkas.

Selekcininkai triūsė kelis dešimtmečius. Olandas Landeris Sarlosas 1925 m. sukryžmino vokiečių aviganį su iš Rusijos parsigabenta vilke. Visą likusį gyvenimą jis užsiėmė tuo, kad atrinkinėjo pačius stipriausius ir ištvermingiausius "vilkašunius" ir kryžmino juos tarpusavyje. Po L.Sarloso mirties 1969 m. jo darbą tęsė žmona ir dukra. Po ilgų metų veisimo, pasaulį išvydo gyvūnas, nei dydžiu, nei išvaizda beveik nesiskiriantis nuo vilko - toks pat stiprus, protingas ir ištvermingas, ir su tikru vilkišku charakteriu. Jis linkęs gyventi rujoje ir pasižymi tikrai vilkiška nepriklausomybe. Šie gyvūnai taip ir neišmoko loti ir kaukia, kaip ir jų laukiniai protėviai. Taigi, gavosi tikras vilkas, išskyrus vieną svarbų skirtumą - Sarloso "vilkašunis" noriai pripažįsta žmogų savo rujos vadu. Todėl šie gyvūnai tiesiog neturi sau lygių tarp tarnybinių šunų. Olandijoje, kaip ir kai kuriose kitose Europos šalyse šie gyvūnai atlieka vedlių (neįgaliesiems) bei gelbėtojų pagalbininkų vaidmenį. Visgi, specialistai nepataria laikyti šio gyvūno namuose, kur auga maži vaikai.

Arklys - ne arklys

Šį gyvūną sunku pavadinti vienu vardu. Tai - arklio, zebro, ponio ir asilo mišrūnas.

Zebras - daugelio mėgiamas, simpatiškas gyvūnas. Tačiau žmogui taip ir nepavyko jo prisijaukinti. Tiesą sakant, net ir noro ypatingo niekada nebuvo, nes zebrai nepasižymi nei ištverme, nei būdo romumu. Matyt todėl mokslininkai nusprendė sukurti "puszebrį". Kryžminant zebrų patinus su jų giminaičių (arklių, ponių ir asilų) patelėmis, buvo išvesta visa virtinė naujų mišrūnų rūšių, kurie visi sąlyginai yra vadinami zebroidais. Pavyzdžiui, zebro ir arklio mišrūnas vadinasi zorsu, zebro ir asilo - zonkas, o zebro ir ponio - zoni (pagal angliškų pavadinimų sujungimą). Nors šie gyvūnai puikiai sugyvena su abiejų tėvų gentainiais, jie, deja, negali patys turėti palikuonių ir visi yra nuo gimimo sterilūs. Atrodo šie mišrūnai tikrai įdomiai, tačiau selekcininkai iki šiol kamuojasi klausimu, kam apskritai reikėjo juos išvedinėti, nes praktikoje jų praktiškai niekas nenaudoja. Pats įžymiausias visų laikų zebroidas (zebro ir asilės mišrūnas) buvo išvestas Anglijoje, kur visą savo gyvenimą tempė pramoginį vežimėlį.

Savana - džiunglių katė

Didelė ir nepavojinga.

Savana veislės katės yra pačios brangiausios pasaulyje. Išvesta iš laukinių servalų XXa 9-e dešimtmetyje. Savana pasaulį išvydo neatsitiktinai ir ne tik tam, kad patenkintų teorinį genetikų smalsumą: turtingi žmonės visada žavėjosi didelėmis laukinėmis katėmis. Todėl kartą mokslininkai atrado neįprastą būdą, kaip nuo tokių "kačių mylėtojų" apsaugoti tikrus laukinius gepardus ir jų giminaičius. Savanos atrodo taip pat grėsmingai, tačiau yra labai švelnios ir linkusios bendrauti. Pirmoji savana gimė 1986 m. sukryžminus laukinį servalą su namine siamo veislės kate. 2001 m. ši kačių veislė buvo pripažinta oficialiai. Savanų ūgis - net 45 cm, o svoris - iki 14 kg. Kuo daugiau genų individas paveldi iš laukinio servalo - tuo stambesnis jis yra. Beje, tuo jis ir brangesnis: savanų kaina varijuoja nuo 7000 iki 23000 USD. Charakterio bruožais savanos labiau primena šunis. Pavyzdžiui, jos mielai žaidžia tokius šunų mėgstamus žaidimus, kaip "atnešk kamuoliuką"; mielai vaikštinėja gatvėmis, vedamos už pavadžio ir mėgsta turkštis vandenyje. Be to, jos lengvai pasiduoda dresūrai. Neturi jos ir katėms būdingos nepriklausomybės: kol jūs namie - savana seks jums iš paskos, o kai jūsų nebus - ilgėsis ir lauks prie durų. Žodžiu, beveik tikras šuo, tik kad loti nemoka.

Parengta pagal užsienio spaudą

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"