TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Prof. A. Rasli: Malaizijos ir Lietuvos bendradarbiavimo pradžia – IT ir švietimas

2014 11 10 11:22
KTU archyvo nuotrauka

Nors Lietuvoje gyvena dešimt kartų mažiau gyventojų nei Malaizijoje, abi šalis skiria tūkstančiai kilometrų ir kultūriniai skirtumai, tai – ne kliūtis sėkmingam bendradarbiavimui. Taip teigia Kauno technologijos universitete (KTU) viešėjęs Malaizijos technologijos universiteto (MTU) Inovacijų ir komercializavimo centro direktorius Amranas Bin Md. Rasli.

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) kvietimu spalį į Kauną atvykęs ekonomikos profesorius pabrėžė, kad Lietuva ir Malaizija yra sparčiai augančios šalys, todėl turi daug panašumų ir bendrų tikslų, o jas skiriantį daugiau nei 5 tūkst. Kilometrų atstumą galima sėkmingai įveikti internetu.

Vieno didžiausių ir seniausių Malaizijos universitetų atstovas KTU ne tik dėstė studentams, bet ir aptarė tolimesnius glaudesnio abiejų šalių universitetų bendradarbiavimo žingsnius. A. Rasli laukia atsakomojo kauniečių vizito MTU bei ragina lietuvius kurti bendrą verslą su malaiziečiais.

Laukia atsakomojo vizito

– Koks jūsų pirmasis įspūdis apie Lietuvos studentus? Ar galite juos palyginti su Malaizijos studentais?

– Jie yra šaunūs, protingi, tačiau gana konservatyvūs, drovūs. Galbūt taip yra dėl komunikavimo problemų, nes dėsčiau angliškai. Susidarė įspūdis, kad dalis bakalauro studentų ne visada supranta dėstomą mintį ar pateikiamus pavyzdžius. Su magistrantais viskas tvarkoje, o ir kalbos barjero nebuvo. Džiugu, jog turite nemažai magistrantų iš Indijos, Azerbaidžano, Vokietijos.

Magistrantūrą studijavau JAV, o daktaro disertaciją rašiau Danijoje. Šiose šalyse studentai yra labai aktyvūs, drąsiai reiškia savo mintis, nebijo klausti. Malaizijos studentai yra kažkur per vidurį tarp lietuvių ir mano minėtų šalių.

– Koks pagrindinis jūsų vizito KTU tikslas?

– Atvykau profesorės Jurgitos Sekliuckienės (KTU EVF Strateginio valdymo katedros profesorė, – red. past.) kvietimu. Su ja buvome susitikę Džakartoje, pristatinėdami savo Universitetus. Kalbėdami supratome, kad KTU galėčiau dėstyti, pravesti specializuotus tyrimų metodologijos mokymus. Taigi aš atvykau ir dėsčiau įvairių kursų ir specialybių studentams. Net inžinieriams, kuriems pateikiau karinius pavyzdžius (šypsosi, – red. past.).

Kartu su profesore atliekame tyrimus, rengiame mokslinius straipsnius. Taip pat įdomu rasti bendrų sąlyčio taškų ir su kitais Lietuvos akademikais.

Grįžus į Malaiziją, su savo kolegomis, MTU Tarptautinių ryšių departamento direktoriui aptarsime tolimesnes bendrų mokslinių tyrimų galimybes, kad šis bendradarbiavimas nesibaigtų tik formaliu bendravimu. Laikausi principo, kad pilnavertis bendradarbiavimas turi būti dvipusis, todėl tikiuosi, kad į Malaiziją atvyks mokslininkai, dėstytojai iš KTU ir dalinsis savo žiniomis, patirtimi.

Kiekvienais metais priimame nedidelį skaičių studentų iš Danijos ir Prancūzijos, mielai priimtume ir iš Lietuvos, o Malaizijos studentai galėtų atvykti į KTU.

Svarbiau už technologiją – jos turinys

– Lietuviai dažnai nuvertina savo verslumo gebėjimus. Jūsų akimis, ar tikrai esame neverslūs?

– Nors jūsų tik 3 milijonai, neturėtumėte savęs dėl to nuvertinti. Pavyzdžiui, Danija, kurioje gyvena apie 5,5 mln. gyventojų, savo ekonomiką puikiai vysto. Lietuvoje sutikau įmonių vadovų, kurių įmonės sparčiai plėtojasi ir tik laiko klausimas kada taps globaliomis rinkos žaidėjomis. Puikų įspūdį paliko KTU „Santakos“ slėnis, kuriame susitinka mokslas, technologijos ir verslas.

Tačiau lietuviai turi pozicionavimo problemų. Vienoje lietuviškos produkcijos parodoje Lietuvoje pamačiau puikų įrenginį, skirtą globaliai rinkai. Tačiau jį pristatančiame lankstinuke perskaičiau, kad tai – Didžiosios Britanijos kompanija. Man buvo paaiškinta, kad tai yra rinkodaros priemonė, siekiant sudaryti patikimo gamintojo įvaizdį, nes britų kokybė yra pripažinta visame pasaulyje.

Suprantu, kad D. Britanija šiuo atveju naudojama kaip vartai į pasaulinę rinką, tačiau reikėtų pasauliui rodyti, kad tokie aukštųjų technologijų gaminiai kuriami būtent Lietuvoje, kad sugebate tai pagaminti. Reikia tuo didžiuotis ir nuosekliai kurti gero ir patikimo gamintojo, partnerio įvaizdį.

– Kaip patartumėte paspartinti ryšį tarp mokslo, technologijų ir verslo Lietuvoje?

– Startuolių inkubatoriai, tokie, kaip KTU „Startup Space“, yra svarbūs, KTU „Santakos“ slėnis yra svarbus. Viską darote teisingai, kurdami tokią ekosistemą. Kiti universitetai irgi turėtų tą patį daryti, generuodami inovatyvias idėjas ir jas komercializuodami. Turite didžiuotis savimi, jei sukuriate kažką, ką naudoja daug žmonių.

Kuriant produktus, reikia visuomet atsiminti, kad sukurtos technologijos turinys turi būti lygiavertis ar net geresnis už pačią technologiją. Priešingu atveju bus sunku įtikinti žmones pirkti produktą, net jei technologiškai jis yra puikus.

Siūlo eksportuoti švietimą

– Kokiose srityse Lietuva ir Malaizija galėtų bendradarbiauti?

– Abi šalys yra sparčiai augančios, todėl turi daug bendro ir gali viena kitai padėti, nepaisant to, kad Malaizijoje gyvena apie 30 mln., o Lietuvoje – 3 mln. gyventojų.

Viena iš bendradarbiavimo sričių galėtų būti informacinės technologijos (IT). Tyrimai, projektų plėtra internetu gali būti atliekami kartu, nepaisant didelio mus skiriančio atstumo. Nuo IT būtų paprasčiausiai pradėti bendradarbiavimą.

Švietimas – taip pat perspektyvi sritis. Malaizijoje labai vertiname iš Europos ateinančias švietimo institucijas. Nors jūs esate Rytų Europos dalis, vis tiek tai – Europos Sąjunga. Galėtumėte rengti nuotolines studijų programas, orientuotas į tarptautinį verslą ar aukštąsias technologijas, inžineriją. Žinau, kad KTU turi labai stiprią biomedicinos inžineriją. Kitaip tariant, galite eksportuoti švietimo paslaugas.

Kalbame apie bendras MTU ir KTU magistro studijų programas. Azijoje yra didelis noras įgyti tarptautinį studijų diplomą. Kad atvykčiau čia, man teko įveikti tolimą kelią, tačiau jei žmonės Malaizijoje galėtų gauti tokios pačios kokybės studijas namie – kodėl gi ne?

– Ar kultūriniai skirtumai netaptų neperžengiamu barjeru bendrai veiklai?

– Pradėdamas verslą kitoje šalyje ar žemyne, privalai pirmiau perprasti tos šalies kultūrą. Pavyzdžiui, Malaizijoje tave turi kažkas pristatyti žmogui, kurį norėtum matyti, pavyzdžiui, savo verslo partneriu. Negali pats prieiti ir prisistatyti, nes tavimi nepasitikės.

Malaizijoje gerai žinoma europietiška kultūra, todėl, manau, kad mums bendradarbiauti nebūtų sudėtinga. Reikia pradėti nuo kelių bendrų projektų, įmonių ir tai būtų gera pradžia. Ir nereikia bijoti nesėkmių, nes jos yra kelias į sėkmę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"