TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Profesijos, kurių neįveiks IT

2016 02 04 6:00
greenlightrecruitment.co.nz nuotrauka

„Yra ir laikui nepavaldžių, ir naujų profesijų, kurių neįveiks sparčiai populiarėjančios informacinės technologijos (IT), – tai lemia žmogiškasis faktorius“, – LŽ tvirtino Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai.

Svarbu – ilgalaikiškumas

Lietuvos sporto universiteto (LSU) kancleris Mindaugas Balčiūnas LŽ pabrėžė, kad vertinant tai, kokios specialybės bus paklausios mūsų šalyje, pirmiausia atsižvelgiama į pasaulio tendencijas. Stebint, kaip plėtojamas sporto sektorius, akivaizdu, kad profesionalų įžvalgos pasitvirtina. Pavyzdžiui, 2007-aisiais akcentuotas sveikatos mokslus baigusių ir patirties turinčių specialistų poreikis, nedvejota, kad jie rinkoje užims lyderių pozicijas.

„Nors didžiausius atlyginimus darbdaviai siūlo IT specialistams, ir tokios tendencijos yra jau nebe vienus metus, bet darbuotojų, kurie tiesiogiai bendrautų su klientais, poreikis tik didėja“, – sakė M. Balčiūnas. Juk net pažangiausi virtualūs treneriai ar mitybos specialistai neatstos realaus patarimo, kuris duodamas akis į akį įvertinus žmogaus fizinę ir emocinę būseną, išanalizavus, kas jam iš tiesų tiktų. Pašnekovo nuomone, pasikliaunantys vien virtualiu pasauliu sporto mėgėjai ar siekiantieji pagerinti savo fizinę būklę taip ir nepasiekia tinkamų rezultatų.

Amerikoje leidžiamas „Health & Fitness Journal“ jau beveik dešimtmetį kaip reikalingiausius specialistus įvardija individualius trenerius ir siaurų sporto sričių atstovus. Tvirtinama, kad ypač paklausūs tampa jogos, kalanetikos, pilateso specialistai. Minėto leidinio duomenimis, iki 2018-ųjų sveikatinimo specialistų poreikis padidės bent 30 procentų. „Sveika gyvensena tampa vis aktualesnė, tad prognozuojama, kad specialistų, padedančių pasiekti teigiamų rezultatų šioje srityje, poreikis tik didės“, – sakė M. Balčiūnas.

Andrius Vaišnys: „Net ir robotas, sukūręs žinutę, reikalaus žmogaus minties ir, suprantama, žmogaus skaitytojo, kuris nustatys produktams tam tikrus kriterijus.“universitetozurnalistas.kf.vu.lt nuotrauka

Pasaulinės tendencijos – svarbios

„The Ekonomist“ pastaraisiais metais spausdintoje ne vienoje ateities darbų apžvalgoje kaip vienus paklausiausių specialistų įvardijo poilsio terapeutus, odontologus ir individualius trenerius. Neabejojama, kad darbo turės ir dvasininkai, chemijos inžinieriai, redaktoriai, ugniagesiai, aktoriai, sveikatos technologai, ekonomistai, užsakomųjų reisų pilotai. „Įdomu, kad tyrėjams išvardijus reikalingiausių profesijų atstovus IT specialistų tame sąraše nebuvo“, – pažymėjo M. Balčiūnas.

LSU kancleris, be kita ko, užsiminė apie naujausią LSU specialybę, kurią rengia kartu su Olandijos aukštąją mokykla. 50 studentų, pasirinkusių nuolatinę studijų fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos kryptį, pusmetį studijuoja Lietuvoje, o paskui vyksta mokytis į Olandiją. Tuo metu į Kaune įsikūrusį LSU atvyksta studijuoti tie jaunuoliai, kurie pirmąją mokslų dalį krimto užsienyje. Populiariausia studijų programa susijusi su treniravimo sistemomis ir kineziterapija. „Žmogiškojo faktoriaus nepakeis net tobuliausios informacinės technologijos“, – įsitikinęs M. Balčiūnas.

Nepakeičiamų specialistų... yra

Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto dekanas prof. Andrius Vaišnys LŽ sakė, kad informacinės technologijos, apskritai visuomenės ir ypač atskirų jos grupių žinių mainus paversdamos sparčiu procesu, reikalaujančiu turinio ir formos valdymo kompetencijų, įtaką vadinamosioms klasikinėms profesijoms daro tik vienu, bet esminiu aspektu: žmogaus intelektas perkeliamas ir vartotojo atžvilgiu „supaprastinamas“. „Kuo mažiau žinių turi vartotojas, tuo labiau netikėti jam yra pokyčiai. Todėl kiekvienas technologijų atradimas verčia klausti: ar tai yra kurio nors amato pabaiga, o kito pradžia? Tačiau peržvelgę civilizacijos istoriją matome, kad kinta pavadinimai, tačiau matematika, kaip mokslų ir pažangos pamatas, išlieka. Matematika juk yra ir komunikacijos pamatas. Tokiame kontekste ir vertinkime kiekvieną profesiją“, – sakė VU Komunikacijos fakulteto dekanas.

Anot jo, technologijos nepakeis jokios profesijos. Pavyzdžiui, vakar laiškanešys buvo laukiamas, o šiandien apgaulingai atrodo, kad tai nykstanti profesija. Tačiau iš tikrųjų paštas tik pakeitė formas. Tad rinkoje pralaimi tik tie, kurie neanalizuoja pokyčių ir ignoruoja technologijų pasiūlymus. „Net ir robotas, sukūręs žinutę, reikalaus žmogaus minties ir, suprantama, žmogaus skaitytojo, kuris nustatys produktams tam tikrus kriterijus“, – tvirtino prof. dr. A. Vaišnys.

Mindaugas Balčiūnas: „Darbuotojų, kurie tiesiogiai bendrautų su klientais, poreikis tik didėja.“LŽ archyvo nuotrauka

Senos, bet atsinaujinančios profesijos

Tokios pat nuomonės laikosi ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinės ir politinės teorijos katedros vedėjas profesorius Gintautas Mažeikis. Anot jo, vienos universitetų specialybės yra orientuotos į naująsias technologijas, ir tai garantuoja greitą įsidarbinimą, bet dažniausiai jos yra „gana tuščios“ socialinių bei humanitarinių mokslų požiūriu.

Kitos specialybės yra mišrios, tarkime, kūrybinės industrijos ar viešasis administravimas. „Tačiau renkantis net mišrias specialybes yra pavojus, kad jos labai specializuotos, o tai vėliau gali sukelti nepatogumų įsidarbinant“, – pažymėjo profesorius.

Trečioji, pasak jo, studijų programų grupė – senosios, bet vis atsinaujinančios specialybės. Jos buvo ir bus paklausios visais laikais, nors niekuomet nebūna populiarumo viršūnėje. Tai – filosofija, sociologija, istorija arba šių specialybių modifikacijos. „Ir tai susiję ne tik su mažesne konkurencija, bet ir su išsilavinimo platumu. Juk siauros srities žinios negarantuoja, kad žmogus tiks kitoms sritims. Be to, pasaulis – tai ne vien prekyvietės“, – aiškino pašnekovas.

Klaipėdos universiteto (KU) studijų prorektorius profesorius Kęstutis Dučinskas tvirtino, jog IT sistemina, analizuoja ir valdo informaciją, tačiau retai ją generuoja. „Todėl IT specialistai tikrai negalės pakeisti daugelio kitų sričių žinovų“, – sakė pašnekovas.

Jo teigimu, informatikai niekada nepakeis sveikatos priežiūros, energetikos, matematikos ir fizikos, biotechnologijos, nanotechnologijos, mašinų gamybos ir mechatronikos, žemės ūkio, paslaugų sektoriaus – teisės, finansų, logistikos, menų sričių specialistų. „Todėl valstybė turėtų daugiau dėmesio skirti daugelio sričių specialistų kompiuteriniam raštingumui gerinti, o ne gryniems informatikams rengti“, – įsitikinęs KU studijų prorektorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"