TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Profesinis mokymas – aklavietė ar naujos galimybės

2015 01 26 6:00
LEU Socialinės edukacijos fakulteto dekanas prof. dr. Vytas Navickas LEU nuotrauka

Profesinis mokymas neteko patrauklumo. Ypač naujosiose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Pavyzdžiui, Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje profesinis mokymas pritraukia labai mažai jaunų žmonių ir daugelio jų yra suvokiamas kaip aklavietė.

Taip sausio 19-21 dienomis Hamburge vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Darbu pagrįstas mokymas“ kalbėjo Hanzos parlamento pirmininkas ir Baltijos šalių akademijos prezidentas dr. Maxas Hogeforsteris. Pasak jo, švietimas yra raktas siekiant skatinti naujoves ir regioninę plėtrą Baltijos jūros regione, tačiau jau dabar daugelyje šalių labai trūksta kvalifikuotų darbuotojų ir jų vis labiau trūks, kartu bus stulbinamai apribojama plėtra. Dėl demografinių pokyčių gerokai mažėja mokyklas baigusių asmenų visose Baltijos jūros regiono valstybėse. Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje nedarbo lygis tarp 15-24 metų jaunimo siekia 28-30 procentų. Nepakankama profesinė kvalifikacija lemia nuolatinį nedarbą 20 proc. Lenkijos, 28 proc. Latvijos ir 40 proc. Lietuvos asmenų, turinčių tik pradinį ir žemesnį vidurinį išsilavinimą. Kartu įmonės skundžiasi kvalifikuotų specialistų trūkumu. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, 70 proc. mažų ir vidutinių įmonių reikėtų papildomai kvalifikuotų darbuotojų, tačiau jų labai sunku pritraukti. 96 proc. mažų ir vidutinių įmonių norėtų, kad jie būtų geriau praktiškai parengti, 74 proc. pasigenda geresnio teorinio mokymo.

Kaip pabrėžė dr. M. Hogeforsteris, varžantis dėl kvalifikuoto jaunimo mažoms ir vidutinėms įmonėms gresia pralaimėti. Kai trūksta kvalifikuotų darbuotojų, inovacijos jau ne tokios intensyvios, kokios iš tikrųjų galėtų ir turėtų būti. Todėl svarbiausias uždavinys būtų didinti jaunų žmonių kvalifikaciją kartu šalinant kvalifikuotų darbuotojų trūkumą Baltijos jūros regione.

Vokiečių sukurta dvejopo (dualaus) profesinio mokymo sistema lemia palyginti mažą jaunimo nedarbą ir padaro įmones atsakingas už jaunuosius darbuotojus, daug geriau susieja profesinį mokymą su darbo rinkos poreikiais. Dešimtojoje Hanzos konferencijoje buvo pristatyti šios sistemos pagrindu per įvairius ES projektus sėkmingai pritaikyti sprendimai Baltijos šalyse. Diskutuota apie dvejopą profesinį mokymą, jo ateities uždavinius ir populiarinimo galimybes Baltijos jūros regione.Taip pat kalbėta, kaip turėtų keistis ir tobulėti darbu pagrįsto mokymosi sistemos, daugiausia orientuotos į profesinį mokymą. Tarp pranešėjų buvo ir politikų, valstybės tarnautojų, ir verslo organizacijų atstovų. Aptartos tiek konkrečių valstybių iniciatyvos, tiek verslo poreikiai, kokie specialistai turėtų būti rengiami.

Dėl tinkamų praktinių įgūdžių

Kaip pasakojo konferencijoje dalyvavęs Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Socialinės edukacijos fakulteto dekanas prof. dr. Vytas Navickas, Hanzos parlamentas, įkurtas 2004 metais, vienija 50 prekybos ir pramonės rūmų bei kai kuriuos universitetus, o Baltijos jūros šalių akademija, įkurta 2012 metais, - 20 aukštųjų mokyklų aplink Baltijos jūrą. Tarp jų yra ir tokios Lietuvos mokslo įstaigos kaip LEU, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), Panevėžio kolegija.

Pagrindinė Hanzos parlamento ir Baltijos jūros šalių akademijos veikla – įvairių projektų, daugiausia ES, įgyvendinimas plėtojant šio regiono mokslo ir verslo potencialą. Dauguma projektų yra orientuoti į profesinį mokymą, turintį labiau praktinį, dalykinį pobūdį, mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Tokiuose projektuose svarbu perimti ir pritaikyti darbu pagrįsto mokymosi patirtį.

Viename konferencijoje pristatytame projekte kartu su Vengrijos ir Vokietijos partneriais dalyvavo Statybininkų rengimo centras iš Lietuvos. Pranešėja Renata Černeckienė kalbėjo apie parengtą ir ištobulintą vadovaujantis dvigubo mokymosi principu pastatų apšiltinimo bei kitų susijusių darbų specialistų rengimo modulį: kaip ir ką reikėtų mokytis teoriniu požiūriu bei kas ir kaip turėtų atlikti praktinių įgūdžių mokymą.

Pasak prof. V. Navicko, darbu pagrįsto mokymosi samprata Europoje pabrėžiama, kad teorinis mokymas kaip galima labiau būtų susijęs su praktine būsimų specialistų veikla, kad dar mokantis jiems būtų galima suteikti kuo daugiau praktinių įgūdžių. Tada baigę mokyklas specialistai galėtų efektyviai dirbti savo srityje. Tokia būtų didžiausia siekiamybė. Pavyzdžiui, ir Lietuvos profesinių mokyklų įstatymas reglamentuoja, kad mokymo programose, taikomose profesiniam rengimui, ne mažiau kaip 30 proc. viso studijų laiko turi sudaryti konkretus darbas, atliekant įvairias praktikas. Tačiau labai svarbu įgyvendinant šią sistemą, kaip tie praktiniai įgūdžiai turi būti įgyjami.

Europoje yra žinomi trys modeliai. Vienas, kaip pasakojo prof. V. Navickas, vadinamas periodinėmis praktikomis, kai pasimokius, pavyzdžiui, pusmetį, vieną mėnesį atliekama praktika kurioje nors įmonėje. Lietuvoje tokia galimybė sudaroma profesinio rengimo centruose. Kai kuri praktika atliekama įmonėse. Antras modelis apima praktinių įgūdžių tobulinimą per patį teorinį mokymąsi, kai realios situacijos modeliuojamos, imituojamos, bet neinama į konkrečią įmonę įgyti praktinių įgūdžių. Trečiasis modelis, taikomas Europos šalyse, ir būtų dvejopas mokymas. Daugelyje valstybių, pavyzdžiui, Vokietijoje, Austrijoje, jis net įstatymiškai įteisintas ir profesinio mokymo sistemoje pripažintas kaip vienas efektyviausių, tvirtai susiejantis teorines ir praktines žinias, kurias besimokydami įgyja būsimi specialistai. Yra trys aktyvūs šio mokymo proceso dalyviai: mokyklos, verslo organiacijos bei pramonės ir prekybos rūmai. Toks modelis duoda geriausių rezultatų, nes verslininkai patys per praktikų organizavimą prisideda rengiant jų poreikius atitinkančius darbuotojus. Mokymasis konkrečiose įmonėse nėra formalus praktikos atlikimas, o sudėtinė profesinio rengimo dalis. Aktyvesnis, tvirtesnis, labiau pagrįstas pačiomis mokymo programomis mokymasis konkrečiose darbo vietose.

Darbu pagrįsto mokymosi pagrindinė idėja, kaip pabrėžė prof. V. Navickas, - tinkamas specialistų praktinis parengimas. Tačiau praktinis dalykų išmanymas neturi būti pamirštas visose ugdymo grandyse. Pavyzdžiui, ar laiku toks mokymas pradėtas bendrojo lavinimo mokyklose, kad praktiniai įgūdžiai būtų labiau formuojami. Ir ypač aktualus jis profesinėse mokyklose, kolegijose, net universitetuose. Pavyzdžiui, prof. Romualdas Ginevičius, buvęs VGTU rektorius, konferencijoje kalbėjo, kaip šiame universitete įgyvendinami dvejopo mokymosi principai, kokios galimos problemos.

Iš šimtametės patirties

Profesinio mokymo lyderės Europoje, pasak prof. V. Navicko, yra Austrija ir Vokietija. Ten ne tik įstatymiškai įteisintas dvejopo mokymosi principas, bet ir sukaupta vos ne šimtametė praktinio proceso organizavimo patirtis. Pramonės ir prekybos rūmai, verslininkai ir profesinės mokyklos turi savo vaidmenis, aiškiai susietus programų modeliuose. Kitose šalyse tokių modelių nėra ir iškyla tam tikrų problemų, kai praktiniai įgūdžiai, nors jiems ugdyti skiriama procentiškai pakankamai laiko, nėra tinkami ir efektyvūs. Todėl ieškoma būdų, kaip pakeisti padėtį, kaip perimti šalių, kurios yra pasiekusios geriausių rezultatų, patirtį ir ją pritaikyti.

Vis dėlto problemų, pavyzdžiui, susijusių su aukštojo mokslo sistema, turi ir vokiečiai. Yra jų ir bendrojo lavinimo mokyklose. Vienur mokiniai turi daugiau praktinių dalykų, kad labiau suprastų darbinius procesus, o kitur – mažiau. Kaip pabrėžė prof. V. Navickas, praktinio mokymosi klausimas keliamas kiekvienoje grandyje ir skirtingose šalyje yra didesnių ar mažesnių problemų. Šiai svarbiai sričiai daug dėmesio skiria ir Europos Vadovų Taryba. 2012 metais priimtais jaunimo įdarbinimo iniciatyvų dokumentais bei rekomendacijomis pripažįstama, jog turi būti stiprinami tokio pobūdžio darbai, tyrimai ir praktinė veikla, kad jaunimas didelio nedarbo laikotarpiu taikant praktinio mokymosi modelį į darbo rinką ateitų turėdamas konkrečių įgūdžių ir lengviau joje adaptuotųsi.

Lietuviškos problemos

„Mūsų šalies profesinio mokymo sistemoje yra tam tikrų sričių, kuriose būtų galima labiau pritaikyti dualaus mokymo elementus. Lietuva pasirinko šiek tiek kitokį praktinių įgūdžių profesinėse mokyklose formavimo kelią. Valstybė nemažai investavo į regioninių arba šakinių, kaip dažnai vadinama, profesinio rengimo centrų infrastruktūros sukūrimą ir labiau orientavosi į praktikų atlikimą tuose centruose. Jie skirti ir bedarbių praktiniams įgūdžiams parengti. Ši sistema gana efektyviai veikia, tačiau verslininkų, kurie laukia, kad tokiame centre bus parengta tokių darbuotojų, kokių jiems reikia, tikrumas nėra pakankamai stiprus. Verslininkams reikia dar papildomai investuoti, kad parengtų darbuotojus pagal savo poreikius“, - kalbėjo prof. V. Navickas apie Lietuvos problemas, minėtas ir konferencijoje.

Kitas dalykas - gerosios patirties įteisinimo procedūros. Pavyzdžiui, Statybininkų rengimo centre pagal projektą parengta programa dabartiniu etapu gali būti tik kaip neformali. Ji negali būti pritaikyta priimant mokinius normalioje priėmimo sistemoje, nes dar turi būti akredituota pagal visus programų akreditavimo principus.

Dar viena problema - profesines mokyklas baigusių jaunuolių tolesnis mokymasis kolegijose ir aukštosiose mokyklose. Egzaminų laikymo sistema tokia, kad jiems tiesiog neįmanoma kovoti dėl valstybės finansavimo bendrose studijų krepšelio dalybose. Kaip reikėtų pertvarkyti sistemą, kad profesinę mokyklą baigęs žmogus, geras praktikas, norintis daryti karjerą savo srityje, turėtų tokią galimybę. Pavyzdžiui, siekiant įmonės vadovo pareigų reikėtų išmanyti ne tik savo profesiją, bet ir įgyti vadybos bei kitokių žinių. Tačiau žengti toliau profesines mokyklas baigusiems jaunuoliams yra kur kas sudėtingiau nei tiems, kurie baigė bendrojo lavinimo mokyklas ar gimnazijas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"