TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Protinga studentų investicija – laikas ar pinigai?

2013 06 04 15:05
createdanagarden.com nuotrauka

Sakoma, kad nėra nieko pastoviau už nepastovumą. Šia fraze būtų galima apibūdinti ir jauno žmogaus kasdienybę, kurios pagrindas – laikinumas. Tvirtai įsikibti į tokį pagrindą nėra saugu, todėl anksčiau ar vėliau tenka statyti ir tvirtesnį gyvenimo pamatą, kurio stiprumu nebūtų galima net suabejoti. 

Deja, užtikrintumo jausmas be pastangų neatsiranda – būtinos investicijos. Apie tai, kodėl universitetas negarantuoja darbo vietos, o diplomas yra moralinė būsena, suteikianti pasitikėjimo, taip pat ir apie studentų baimes bei pagrindinę universiteto užduotį, pasakoja Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorė, dėstytoja Rasa Levickaitė.

Tinkamai apsispręsti

Nors investuoti galima į daugelį dalykų – gyvenamąją vietą, keliones, mašinas, – vargu, ar šie materialūs dalykai bent kiek dera su jauno žmogaus gyvenimu. Tuomet galima prisiminti ir kiek logiškesnes investicijas: mokslą, diplomą, darbą ir knygas. Visus šiuos dalykus jungia viena sąsaja – jiems reikia laiko. O laikas, kaip žinia, brangus.

Kalbėdama apie tai, į ką investuoti būtų protingiausia jaunam žmogui, neturinčiam tvirto pagrindo po kojomis – nuolatinės gyvenamosios vietos, pajamų, „pastovių žmonių“, - R.Levickaitė pabrėžė, kad svarbiausia yra tinkamos studijos.

„Visų pirma, prieš tampant studentu, reikia investuoti daug energijos pasirenkant tinkamą studijų programą. O tai – labai sunkus uždavinys tiek besirenkančiajam, tiek jo artimiesiems“, – teigia dėstytoja.

Rasa Levickaitė

„Kiekvienas renkasi pagal labai skirtingus kriterijus. Juk jauni žmonės įvairiai įsivaizduoja savo ateitį. Vieni remiasi praeities realijomis, kiti – galbūt net neišsipildžiusiomis tėvų svajonėmis. Įstojus atsiranda nauji iššūkiai: kaip finansuoti savo studijas, kaip prasmingai išnaudoti studijų metus, kur įgyti praktinės patirties“, – apie studentus kamuojančius klausimus svarsto dėstytoja.

Pasak R.Levickaitės, išsilavinimas neabejotinai yra svarbus, tačiau dažnai žmonės klaidingai mano, kad universitetas turi garantuoti studentui ir ateities darbą: „Universiteto misija – suteikti tokį žinių ir gebėjimų kompleksą, kuris jaunam žmogui suformuotų unikalią pasaulėžiūrą, tvirtą teorinį pagrindą ir įkvėptų asmeniniams ateities siekiams. Deja, ne visiems universitetams, o ir ne visiems studentams pavyksta rasti bendrą kalbą ir įvykdyti šią misiją.“

R.Levickaitė teigia, kad svarbi ne tik studijų teikiama nauda, bet ir džiaugsmas, kurį turėtų suteikti mokslas: „Universiteto uždavinys – vertybiškai įprasminti mokslą ir studijas, plėtojant visuomenės gyvybingumą, gerovę ir pažangos idėjas. Svarbu siekti, kad mokslas ir studijos taptų kultūros dalimi.“

Investicija į prasmingą laiką

Dažnai sakoma, kad protinga investicija studentui – mokslas. Galbūt būtų galima pasakyti ir kitaip – svarbiausia investuoti į laiką, skiriamą mokslams, darbui arba praktikai. Pasak R.Levickaitės, studento ar jo tėvų investicija į aukštąjį išsilavinimą buvo aktualus klausimas visais laikais.

„Kaip pastebiu, vis daugiau studentų šalia studijų dar ir dirba. Iš vienos pusės, tai tikrai sveikintina, tačiau matau, kad dirbančių studentų akademiniai pasiekimai yra prastesni nei nedirbančių ir galinčių daugiau laiko skirti studijoms, papildomai akademinei veiklai, dalyvavimui praktiniuose projektuose“, – pastebi dėstytoja.

Pasak R.Levickaitės, ne kiekvienas studentas gali suderinti darbą su paskaitomis: „Reikia labai daug valios ir puikių laiko valdymo įgūdžių norint spėti ir gerai studijuoti, ir užsidirbti. Visada skatinu savo studentus ieškoti darbo ar projektinių veiklų, kurios būtų artimos jų studijų programai. Giminingos veiklos papildo viena kitą, padeda tobulėti tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektu.“

„Taip pat nereikia pamiršti, kad mokymasis šiuolaikinėje visuomenėje vyksta visą gyvenimą, o pamatinis išsilavinimas įgyjamas vieną kartą, todėl reikia investuoti visą energiją į prasmingą laiką studijuojant ir klojant savo išsilavinimo pamatą“, – mintimis dalijosi Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorė.

Surasti darbą – ne studijų programos užduotis

Ne paslaptis, kad jaunas žmogus, kuris dar tik renkasi bakalauro ar magistrantūros studijas, turi atsakyti į daugelį svarbių klausimų. Reikia apgalvoti visus galimus variantus, kad pabaigus studijas, nekiltų klausimas, ar praeityje pasirinktos investicijos buvo teisingos.

Rasos Levickaitės asmeninio albumo nuotrauka

Pasak R.Levickaitės, jauniems žmonėms svarbu žinoti, kad studijos gali padėti ateityje susirasti norimą darbą: „Renkantis studijų programą dažniausiai kamuojantis klausimas yra, ar pavyks susirasti darbą ir susikurti tvirtą materialinį pagrindą. Mano atsakymas vienareikšmis – tai priklauso ne nuo studijų programos, o nuo asmeninių gebėjimų: valios, talento, darbštumo, užsispyrimo.Yra skurstančių medikų ir puikiai užsidirbančių filologų.“

„Dažnai stojančiųjų tėvai klausia, ar universitetas padeda susirasti darbą. Norėčiau priminti, kad universitetas nėra atsakingas už studento įdarbinimą."

„Studijų programa nesukuria darbo vietos ir negarantuoja motyvuojančio atlygio. Tik asmeninis siekis ir kartais laimingas atsitiktinumas lemia materialines gėrybes. Žinoma, reikia kantrybės – išties kvaila pirmojo darbo pirmą mėnesį tikėtis uždirbti svajonių algą“, – teigia dėstytoja.

R.Levickaitė teigia, kad jauni žmonės yra labai kūrybingi, tačiau norint, kad atsirastų dar daugiau naujų idėjų, yra būtina universiteto pagalba: „Jaunas žmogus turi didžiulę kūrybinę potenciją, jam gimsta unikaliausios idėjos, o joms realizuoti reikia vedančios rankos, kurios vaidmenį ir turėtų atlikti universitetas.“

Baimės dėl ateities

Pasak R.Levickaitės, renkantis bakalauro studijas jauni žmonės patiria labai prieštaringus jausmus: asmeniniai norai, madingos studijų programos, tėvų spaudimas, žiniasklaidos formuojama nuomonė.

„Jauną žmogų dažnai ištinka didelis pasimetimas“, – įsitikinusi dėstytoja.

Stojantiesiems į bakalauro studijas, pasak R.Levickaitės, trūksta gilesnio suvokimo apie savo ateities specialybę: „Kalbėdama su stojančiaisiais matau, kad tik baigus mokyklą studijų programos pasirinkimas yra genamas romantiškų paskatų – retas racionaliai mąsto apie savo būsimą darbdavį, karjerą, specialistų poreikį ar net studijų turinį.“

„Renkantis bakalauro studijų programą, mano nuomone, reiktų atsakyti sau į tris svarbiausius klausimus: ką aš noriu veikti ateityje, ar mano pasirinkta studijų programa padės man pasiekti šį norą ir ar sutampa mano ir mano pasirinkto universiteto vertybės. Į visus šiuos klausimus atsakyti yra tikrai nelengva – neįmanoma to padaryti labai greitai, todėl nereikia lemiamo sprendimo daryti paskutinę minutę“, – mintimis dalijasi R.Levickaitė.

Studijuoti dėl diplomo – jokios gėdos

Požiūris, kad studijavimas vien dėl diplomo – tik tam, kad jaunas žmogus galėtų sėkmingai įsitvirtinti visuomenėje, dažnai pavadinamas paviršutinišku. Kartais net sakoma, jog toks požiūris nuvertina mokslo svarbą. Dėstytoja R.Levickaitė taip nemano ir pabrėžia, kad nemato jokios gėdos prisipažinti, kad mokomasi ir vien dėl diplomo. Toks požiūris yra netgi racionalus.

„Dažnai girdime lyg priekaištą, kad studijuojama dėl diplomo. O paskui kuklų atsakymą, kad mokausi penketais, nes ne dėl diplomo studijuoju! Nėra nieko gėdingo studijuoti dėl diplomo, nes tai ne vienų metų siekinys ir fizinis įrodymas, kad į diplomo priedėlį sudėjau visą energiją, laiką ir esu užpildęs vieną gyvenimo etapą karčiomis mokslo šaknimis, o dabar sieksiu saldžių jo vaisių.“

„Diplomas – tai moralinė būsena, suteikianti pasitikėjimo savo jėgomis, kompetencija, pasiryžimu pakeisti pasaulį. Jei darbdavys pasirenka fizinę diplomo išraišką ir vėliau nusivilia darbuotoju, telieka kaltinti tik save patį“, – sako dėstytoja.

Nepaisant to, kad materialūs dalykai yra svarbūs kiekvienam žmogui, pasirodo, jog studentams daug svarbiau investuoti į save. Aišku, būtų galima diskutuoti, kas kainuoja brangiau – materialūs dalykai ar pasiryžimas gerai mokytis. Tačiau akivaizdu – visiems vertingiems dalykams reikia laiko.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"