TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Protingiausias paukštis - varna

2012 02 25 6:00

Vakar buvo Vieversio diena, tačiau šie artojų draugai, kaip ir kiti pavasario paukščiai, dar pakeliui iš šiltesniųjų kraštų į gimtinę. Kol jie sugrįš, pakalbėkime apie kitą ne mažiau įdomų paukštį - pilkąją varną.

Nuo seno įprasta manyti, kad apuokai ir pelėdos yra patys išmintingiausi paukščiai, todėl jų atvaizdai tapatinami kaip mokslo ir žinių simbolis. Nesiimu teigti, kad tai yra klaida, tačiau pelėdinių paukščių išmintingumo įvaizdį siečiau daugiau su jų išvaizda ir paslaptingu gyvenimo būdu. Neginčydamas šių sparnuočių simbolizmo prasmės, šiandien norėčiau papasakoti apie iš tiesų protingą paukštį varną. 

Aukštas intelektas

Neseniai Monrealio McGill universitete analizuojant ornitologinėje literatūroje aprašytus neįprastų paukščių elgesio atvejus buvo nustatinėjamas jų intelekto reitingas. Išnagrinėjus bei įvertinus apie 2 tūkstančius neįprastos elgsenos atvejų, buvo pripažinta, kad tarp paukščių aukščiausią intelekto koeficientą turi varniniai paukščiai. Po jų seka vanagai, sakalai, geniai ir garniai, o putpelės, lėliai ir stručiai - sąrašo pabaigoje.

Dabar mokslininkai teigia, kad varnos protingesnės ne tik už visus paukščius, bet ir už daugumą žinduolių. Jų intelektas pradėtas lyginti su beždžionėmis, kurios, kaip ir varnos, sugeba rasti užduočių sprendimus. 

Per vieną bandymą keletui varnų buvo pasiūlyta pasiekti lesalą iš siauro indo, į kurį netilpo jų galva. Kaip pagalbinės priemonės šalia indo buvo padėti vielos gabalėliai - vienas tiesus, o kitas su gale išlenktu kabliuku. 

Pirmoji bandyme dalyvavusių varnų iškart paėmė vielos gabaliuką su kabliuku ir išsitraukė juo maistą. Bet dar labiau nustebino kita varna, kuriai liko tik tiesi viela - ji nepasimetė: tiesią vielą sulenkė taip, kad gale susiformavo kabliukas. Šiuo pačios pasigamintu įrankiu ir pasiekė inde esantį lesalą.

Varnos sugeba prasimanyti maisto ir kitais būdais. Kartą žmonės buvo tokio įvykio liudininkai: kiemsargis šuo gulėjo ant pievos ir tingiai graužė kaulą. Ant gretimos tvoros nutūpė varna. Pasižiūrėjo į šunį, nusileido ant pievos ir prisėlinusi prie jo timptelėjo už uodegos. 

Iš pradžių šuo tik pakėlė galvą ir pasižiūrėjo į paukštį. Varna antrą kartą kirto į uodegą - šįkart šuo pakilo. Varna nuskrido ant tvoros. Kai šuo atsigulė, paukštis vėl atskrido prie šuns ir kirto į uodegą, o šiam pakilus, vėl nuskrido ant tvoros. Taip keletą kartų iš eilės. 

Galų gale šuo neištvėrė tokio įžūlaus elgesio, pašoko ir puolė varną. O ši to tik ir laukė - apsuko nedidelį ratą, čiupo šuns kaulą ir nuskrido.

Pasitelkia net automobilius

Dar unikalesnis varnų maisto prasimanymo būdas buvo užfiksuotas Prancūzijoje. Kaip ir visame pasaulyje, šiame krašte lesti ant kelio suvažinėtus gyvūnus plėšriesiems ir visaėdžiams paukščiams yra įprasta. Bet Prancūzijoje būrelis varnų pačios auką nuvydavo po automobilio ratais. Jos užpuldavo balandžius ir atskyrusios vieną jų persekiodavo taip, kad šį partrenkdavo pravažiuojantis automobilis. Žuvusįjį varnos draugiškai sulesdavo.

Automobilius varnos panaudoja ir kitiems maisto gavimo būdams. Paprastai, jei šiems paukščiams reikia praskelti riešutą ar moliusko kriauklę, jie pakyla kuo aukščiau ir meta šį lesalą ant asfalto arba akmens. O štai Japonijoje buvo užfiksuota, kai varnos įsigudrino riešutus gliaudyti, padedamos pravažiuojančių automobilių. Jos atsitūpdavo ant stulpo šalia sankryžos ir laukdavo, kol užsidegs raudonas šviesoforas bei sustos automobiliai. Tuomet varna nusileisdavo ant asfalto ir padėdavo riešutą (kartais numesdavo tupėdamos ant stulpo). Palaukdavo, kol pravažiavęs automobilis sutraiškys riešutą, o vėl užsidegus raudonam šviesoforui, nusileisdavo ant asfalto ir susirinkdavo išlukštento riešuto branduolį.

Prijaukintos varnos lengvai dresuojamos ir gali pagal komandą nuimti svečiui kepurę, atnešti jam šaukštą ar šakutę.

Ar kada nors bandėte ne rankose nunešti vištos kiaušinį gana toli ir nesudaužyti jo? Tai sunkiai įsivaizduojamas dalykas, o štai varnos rado būdą, kaip tai padaryti. Jos atsargiai prakala skylutę kiaušinio lukšte, į ją įkiša viršutinę snapo dalį, o apatine prilaikydamos iš apačios nusineša kiaušinį kuo toliau, kad galėtų ramiai mėgautis grobiu.

Darbuojasi sutartinai

Varnos tik labai retais atvejais veikia pavieniui, o jų komandinis darbas dažniausiai yra daug geriau organizuotas nei žmonių. Tarkim, jei jos susirengia vogti kiaušinį, viena varna, erzindama lizde tupintį paukštį, nukreipia dėmesį ar išvilioja iš lizdo, o kita tuo metu ramiai pavagia kiaušinį. Jei paukštis mažesnis už jas ar net jų dydžio, varnos dažnai net nesiterlioja - tiesiog išmeta iš lizdo. Susivienijusių varnų būrys iš lizdo gali nutempti net antį.

Nustatyta, kad varnų būriai tarpusavyje bendrauja ypatinga kalba. Tad nenuostabu, kad jos gali perspėti kitas gentaines apie gresiantį pavojų, susikviesti į būrį ir kartu pulti pasirodžiusį plėšrųjį paukštį ar koordinuoti veiksmus. 

Tačiau skirtingų kraštų varnos nesupranta vienos kitų, nors iš pirmo žvilgsnio krankia panašiai. Vadinasi, jos turi ne tik savų kalbų, bet ir skirtingų dialektų.

Skirtingai negu daugelis kitų gyvūnų, varnos neturi paniško bailumo ir geba atsargiai įvertinti aplinkybes. Jos stebi, kas eina, tarkim, moteris su pirkinių krepšeliu, vaikas, paauglys ar vyras. Kuo puikiausiai atskiria žmogų, kuris nešasi paprastą pagalį, nuo to, kurio rankose šautuvas. Tai ir lemia jų elgesį - arba ramiai tupi ir stebi, arba nuskrenda.

Tad nepykite, jei kas nors jus pavadins varna - tai ne įžeidimas, o komplimentas.

Remigijus KARPUŠKA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"