TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Protų nutekėjimą keičiant į protų mainus

2014 01 03 6:00
Konferencijos "Vita Scientia 2014" organizatoriai Oksfordo universiteto doktorantai K.Leonavičius ir P.Brazauskas. Pijaus Brazausko asmeninio archyvo nuotraukos

Garsiausiuose užsienio universitetuose išsibarstę lietuvių mokslininkai šiandien, sausio 3 dieną, renkasi į Lietuvos mokslų akademijoje surengtą konferenciją „Vita Scientia 2014" ("Gyvybės mokslai 2014"). Ja siekiama paskatinti Lietuvos ir išeivijos tyrėjų bendradarbiavimą, idėjų mainus ir tokiu per visą pasaulį nusidriekusiu tinklu švelninti protų nutekėjimo padarinius ir gal net įgyti pranašumą prieš daugelį kitų Europos mokslo bendruomenių.

Gyvybės mokslai yra bene įtakingiausia ir plačiausia mokslo šaka pasaulyje, dažnai pasirenka ir gabiausio Lietuvos jaunimo. Konferencijos organizatorių įsitikinimu, būtent dabar, praėjus beveik dešimtmečiui nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, išeivijos tyrėjams yra tinkamas laikas ir proga suvokti savo reikšmę bei pristatyti tyrimus gyvybės mokslininkams ir verslo atstovams Lietuvoje. Tapti besikuriančio tinklo dalimi.

Noro grįžti neužteks

Kaip sakė „Lietuvos žinioms“ vienas konferencijos organizatorių Oksfordo universiteto doktorantas Pijus Brazauskas, iš pradžių manyta surengti nedidelę konferenciją, sukviesti galbūt kelias dešimtis Lietuvoje ir užsienyje dirbančių doktorantų. Tačiau sulaukta tokio susidomėjimo, kad konferencija išaugo į didžiulį renginį. Net vyresni mokslininkai labai teigiamai įvertino jaunųjų tyrėjų entuziazmą.

Oksfordo universiteto lietuvių bendruomenės Vasario 16-osios minėjimas kartu su Kembridžo universiteto lietuviais.

"Šiais laikais sudėtingiausi, pažangiausi tyrimai atliekami bendradarbiaujant skirtingų laboratorijų mokslininkams. Ir iš naujausių publikacijų žymiausiuose mokslo žurnaluose matyti, kad autorių skaičius vis auga. Šiuolaikiniam mokslui labai svarbu bendradarbiavimas, todėl ir sumanėme surinkti žmones, dirbančius skirtingose srityse, kad per konferenciją galėtų užmegzti ryšius, pasidalyti idėjomis, - kalbėjo 25 metų Oksfordo universiteto doktorantas. - Ar planuojame grįžti į Lietuvą - be galo sunkus klausimas kiekvienam. Jis iš tiesų buvo vienas didžiausių konferencijos idėjos katalizatorių. Norėjome sužinoti, kokie tyrimai atliekami Lietuvoje, kaip veikia mokslo sistema, susipažinti su čia dirbančiais mokslininkais. Puikiai suprantame, kad noro grįžti neužteks, turime patys ieškoti galimybių."

Oksfordo universiteto doktorantų P.Brazausko ir Karolio Leonavičiaus bei Biotechnologijos instituto doktorantės Ingos Songailienės sumanytą konferenciją surengti padėjo Mokslo inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Konferencijoje dalyvaus daug puikių kalbėtojų iš įvairių šalių, taip pat geriausi Lietuvos mokslininkai. Tarp kviestinių svečių - JAV savo srityse jau įsitvirtinę dr. Ramūnas Stepanauskas iš Bigelow okeanų tyrimų laboratorijos ir dr. Petras Džėja iš Majų klinikos.

Ieškant galimybių

"Kai pasikalbu su lietuviais, kurie dirba užsienyje, jie turi daug idėjų, kurias norėtų įgyvendinti Lietuvoje, tačiau labai dažnai būna taip, kad kur kas paprasčiau daryti Lietuvai gera fiziškai joje nebūnant. Pasaulis dabar globalus ir atstumai tarp šalių vis mažėja, - sakė P.Brazauskas. - Oksforde nemažai lietuvių ir stipri lietuvių bendruomenė. Visi iniciatyvūs, turi daug idėjų ir nori ką nors nuveikti dėl Lietuvos - tiek čia, tiek globaliu mastu."

Iš Kauno kilęs P.Brazauskas baigė biochemijos bakalauro studijas Londono universitetiniame koledže, Jungtinėje Karalystėje, stažavo Karolinska institute Stokholme, Švedijoje, bei Tiubingeno universitete Vokietijoje. Dabar tęsia doktorantūros studijas Oksfordo universiteto Ludwigo vėžio tyrimų institute tautiečio biochemiko dr. Skirmanto Kriaučionio vadovaujamoje grupėje. Jaunasis mokslininkas tyrinėja genų raiškos mechanizmus, tiksliau, epigenetines DNR modifikacijas ir jų įtaką genų raiškai, bei tikisi, kad nauji atradimai šioje sudėtingoje srityje padės sukurti naujų vaistų ir gydymo metodų.

Jaunieji tyrėjai P.Brazauskas ir K.Leonavičius dirba skirtingose srityse, tačiau mėgsta aptarti ir truputėlį pakritikuoti vienas kito tyrimus.

"Moksliniai tyrimai - brangus dalykas. Ne visos šalys gali jiems skirti užtektinai lėšų. Manau, kad Lietuva bus tarp tų šalių, tačiau pokyčiams reikia laiko. Savo patrauklumu mokslui Lietuva gali pasivyti Vakarų šalis per 10-20 metų. O jei dar daug mokslininkų vienu metu grįžtų į Lietuvą ir susidarytų kritinė labai gerai dirbančių žmonių masė, reikalinga sudėtingiems tyrimams atlikti ar aukšto lygio technologijoms kurti, - svarstė jaunasis tyrėjas. - Lietuvoje yra stiprios biotechnologijų ir lazerių kompanijos, bet reikia sustiprinti mokslą universitetuose. Kitas dalykas, lietuviams reikia nebijoti įsileisti užsieniečių, kurie galėtų kurti gerą mokslą Lietuvoje. Organizuodami konferenciją susitikome nemažai žmonių. Stengiausi suprasti, kaip čia veikia visa mokslo sistema. Kol kas atrodo, kad labai skirtingai nei Vakarų pasaulyje. Su kolegomis pasižvalgę internetiniuose tinklalapiuose pasigedome konkrečios informacijos, kokie moksliniai tyrimai Lietuvoje atliekami. Viskas labai abstraktu. Galbūt trūksta vadybos įgūdžių, nes lietuvių publikacijų yra tikrai aukšto lygio žurnaluose. Manau, kad reikia daugiau sklaidos, kad ir visuomenė žinotų, kur panaudojami mokesčių mokėtojų pinigai, kokiems moksliniams tyrimams, kaip tai galbūt po kelerių metų turės įtakos paprastų žmonių gyvenimui. Mokslininkams taip pat labai svarbu sulaukti palaikymo iš visuomenės. Jei žmonės žinos, kaip mokslininkai atsidavę dirba dėl visų gerovės, supras, kad pinigai nėra švaistomi, bus gerokai lengviau visiems judėti į priekį. Dėl to ir tokios iniciatyvos, kad susėdę kartu jauni žmonės ir tie, kurie turi galią Lietuvos mokslo pasaulyje, kalbėtume, galvotume, ką galime pakeisti, kuo galime vieni kitiems padėti, galbūt ir susikurti terpę kada nors grįžti ar bendradarbiauti su Lietuva."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"