TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Proveržio formulėje - 50 profesorių

2014 04 30 6:00
Pasaulio lietuvių mokslininkų asociacijos "Futura Scientia" siūlymus pristatęs prof. D.Matulis - vienas iš tų, kurie grįžo į Lietuvą ir čia pritaikė užsienyje įgytą unikalią patirtį. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

"Valdiškos lėšos yra vienos didžiausių ir kartais lengviausiai prieinamos, todėl labai dažnai tam tikros interesų grupės įvairiais būdais stengiasi gauti kuo didesnį finansavimą. Net sakoma, kad susiformavo vos ne parazitų karta Europos pinigams "įsisavinti". Iš tikrųjų tie pinigai daug kam yra gyvenimo šaltinis. Iš dalies - ir mokslininkams", - kalbėjo "Lietuvos žinioms" prof. Daumantas Matulis.

Lietuva baigia rengti Sumanios specializacijos strategiją, kurioje įsipareigojusi numatyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų raidos kryptis ir prioritetus naujam Europos Sąjungos (ES) finansavimo etapui 2014-2020 metais. Pasaulio lietuvių mokslininkų asociacijos "Futura Scientia" nariai baiminasi, kad ES pinigai ir vėl bus ne visai efektyviai panaudoti, todėl nori atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį į du siūlymus. Pirmas - konkursinio finansavimo stiprinimas ir plėtojimas, teisingai sutvarkant biurokratinius suvaržymus. Antras - vadinamoji 50 profesorių programa, t. y. didelę patirtį turinčių tyrėjų, nebūtinai lietuvių, pritraukimas iš užsienio.

"Maždaug 4 mlrd. litų septyneriems metams - dideli pinigai, Europos skiriami Lietuvos mokslui. Jei juos ne tik "įsisavintume", kad popieriukai gražiai gulėtų, bet teisingai ir efektyviai panaudotume, pasiektume gerų rezultatų, - įsitikinęs prof. D.Matulis. - Asociacijos "Futura Scientia" skaičiavimu, 50 profesorių programa kainuotų iki 600 mln. litų, o jei per tuos septynerius metus 3 mlrd. litų skirtume konkursiniam finansavimui - būtų ir proveržis."

Daugelis "Futura Scientia" narių dirba užsienyje. Kai kurie yra grįžę į Lietuvą. Tarp jų - ir prof. D.Matulis, Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Biotermodinamikos ir vaistų tyrimų skyriaus vedėjas. Mokslininkas jau beveik dešimt metų dirba Biotechnologijos institute ir sėkmingai taiko JAV įgytą keliolikos metų patirtį. Pernai prof. D.Matuliui įteikta Lietuvos mokslo premija.

Apie iniciatyvą ir prioritetus

"Naujausių technologijų srityje matyti ryškus Europos atsilikimas nuo JAV ar, tarkim, Japonijos. Sumanios specializacijos strategija siekiama aktyvinti mokslinę veiklą, kad Europa pasivytų labiau pažengusias šalis. Pavyzdžiui, Lietuva, maža valstybė, dirbs vienoje ir nedirbs kitoje srityje. Jei sukoncentruoji finansus, tarsi gali efektyviau juos panaudoti. Iš dalies ta koncentracija būtina, bet jei tik perlenkei - efektyvumas vėl bus daug mažesnis, - svarstė mokslininkas. - Mūsų asociacijos pozicija - pirmiausia turi veikti efektyvi konkursinio finansavimo sistema. Jau dešimt metų apie tai kalbame. Europos mokslinių tyrimų taryba buvo suformuota visai neseniai. Amerikoje konkursinio finansavimo pinigai bet kokios srities mokslininkams yra prieinami daugybę metų. Taip pat ir tokiose Europos valstybėse kaip Vokietija, Prancūzija ar Jungtinė Karalystė ta sistema yra daug senesnė. Vokietijoje europiniai pinigai moksliniams tyrimams sudaro gal net mažiau nei 5 procentus. Dėl finansavimo mokslininkai kreipiasi tik į vietinius fondus ir turi daugybę galimybių. Lietuvoje tokios sistemos užuomazgų atsirado kartu su Valstybiniu mokslo ir studijų fondu, bet ji labiau išplėtota reformavus Lietuvos mokslo tarybą. Konkursinis finansavimas padidėjo turbūt dešimteriopai iki 60 mln. litų per metus."

Pavyzdžiui, Suomijoje, metinis konkursinio finansavimo biudžetas yra apie 600 mln. eurų. Išeitų, kad Lietuvoje trisdešimt kartų mažesnės lėšos. Gali būti, kad tris kartus jos mažesnės, nes atlyginimai kitokie, tačiau net pagal lietuvišką standartą dar dešimt kartų esame atsilikę.

Kita problema, iškilusi Lietuvoje dėl konkursinio finansavimo, - labai biurokratizuota ir planavimo požiūriu klampi pati sistema. Pasak prof. D.Matulio, reikia daugybės popierių, kad skirtos lėšos būtų "teisingai įsisavintos", tačiau niekas neklausia, ar jos efektyviai išleistos. Be to, finansuojamam projektui mokslininkas turi suplanuoti darbus dažniausiai iki trejų metų - ir jokios laisvės keisti. Tačiau atliekant tyrimus gali atsitikti taip, kad per vieną eksperimentą paaiškės, jog iškelta hipotezė nebuvo visiškai tiksli, ją reikia koreguoti, atlikti kitus eksperimentus. Viešųjų pirkimų plano keitimas - didžiulis galvosūkis ir trunka mėnesių mėnesius. Ne tik gaišinamas laikas, bet ir brangiau viskas atsieina.

"Nors bandoma reformuoti ir kai kur - tinkama linkme, iš esmės viešieji pirkimai tebėra stabdys. Konkursinio finansavimo sistema apaugo tais reikalavimais iš visų pusių, todėl kartais būna neefektyvi, tačiau ji - esminė. Mokslo pagrindas, - kalbėjo Biotechnologijos instituto Biotermodinamikos ir vaistų tyrimų skyriaus vedėjas. - Apriboti iniciatyvą, nurodyti, ką galima ir ko jau negalima daryti, nors yra tos srities specialistų, - visiškai neefektyvu. Patiriami milžiniški tiek laiko, tiek sukauptos patirties nuostoliai, todėl ir prioritetų dėliojimas dažnai būna beprasmis. Lietuvoje pamėgino juos sudėlioti, tačiau neišėjo, todėl paliko labai plačias sritis, kad apimtų visus mokslininkus. O ką mes žinome, gal po metų kitų bus didelis proveržis tokioje srityje, kuri dabar net neprisisapnuotų?! Pavyzdžiui, kaip prieš dvidešimt metų elektronikos srityje mobiliųjų telefonų ir interneto sukeltas proveržis. Daugelio jų numatyti negalime. Mokslininkai tai supranta. Prioritetų prašo biurokratai, kurie nori greičiau iš mokslininkų išspausti rezultatą, padaryti juos verslininkais. Diskutavome apie tai su kolegomis Europoje. Tačiau ten bent jau sėkmingai veikia konkursinio finansavimo sistema. Lietuvoje ji tik atsirado ir yra labai silpnutė, iškraipyta. Būtina ją stiprinti ir plėtoti. Nuosekliai ir teisingai sutvarkyti biurokratinius suvaržymus."

Prof. D.Matulio manymu, nėra sudėtinga padidinti konkursinius pinigus maždaug iki dešimties kartų per ateinančius kelerius ar keliolika metų. Kad nebūtų jokių įtarimų ir kalbų dėl galimos korupcijos, mokslininkų paraiškas vertintų tarptautinė ekspertizė. Tarkim, Skandinavijos šalyse mokslininkai vienas kito paprastai nevertina, nes jų - per mažai ir jie per arti vienas kito. Tarptautinių ekspertų praktika įprasta ir kitose valstybėse, nes žvelgiant iš toliau daug didesnė vertinimo nepriklausomybė. Štai lietuvių mokslininkas vertino prancūzų, latvių, taip pat graikų ir kai kurių kitų šalių projektus.

Turi būti nemaža ir konkursinio finansavimo įvairovė - galimybė gauti tiek didesnių, tiek mažesnių lėšų. Vieniems tyrimams užtenka 10 tūkst., kitiems reikia ir 100 tūkst. litų per metus, o kai kuriems - daugiau nei milijono. Gerai sutvarkyta konkursinio finansavimo sistema, prof. D.Matulio manymu, padėtų išspręsti ir labai mažų atlyginimų problemą, dėl kurios daug gabių Lietuvos mokslininkų pasirenka dirbti užsienyje.

Dėl teigiamų pokyčių

Kitas asociacijos "Futura Scientia" siūlymas mokslo padėčiai Lietuvoje gerinti yra vadinamoji 50 profesorių programa, jau pristatyta valdžios atstovams. Jos esmė - pritraukti konkurencingomis sąlygomis stiprių užsienio tyrėjų, daug pasiekusių įvairių sričių specialistų. Tokie žmonės atsivežtų patirtį, įkurtų savo grupes ir kitus skatintų efektyviau dirbti. Kaip tik šiuo metu panašūs planai, pasak prof. D.Matulio, puoselėjami ir Europoje. Pirmą kartą sukurtas vadinamasis Europos tyrimų erdvės lyderių konkursinis finansavimas, kad būtų galima pritraukti svarbių, žinomų tyrėjų ir jie tiesiog išjudintų visą sistemą.

"Tačiau turi būti noras tuos žmones pritraukti. Neužteks paskelbti konkursą ir vėliau šnairuoti, koks ar anoks čia atvažiuos ir mūsų darbo vietas užims, - juokėsi mokslininkas. - Tam reikia skirti daug lėšų ir dėmesio, gauti ir panaudoti Europos konkursinio finansavimo pinigus, kad būtų sukurtas visas tinklas ir atvykę mokslininkai turėtų kur, pavyzdžiui, vaikus į darželius nuvesti. Tačiau kartu išlįstų ir visos Lietuvos mokslo sistemos blogybės. Apie jas tyrėjai, atvykę iš tokių pažangiausių šalių kaip Vokietija, Švedija, Suomija, Danija ar JAV, kalbėtų tiesiai, nevyniodami žodžių į vatą, ir ta kritika taip pat būtų labai naudinga, prisidėtų prie teigiamų pokyčių."

Kol kas 50 profesorių idėja nesulaukė pritarimo ir tokį nepalankų požiūrį prof. D.Matulis aiškino pirmiausia socialine įtampa: kol vietiniai gyvena gana skurdžiai, nelengva ryžtis keletą jų atlyginimų atiduoti vienam atvykėliui. Kitas dalykas, abejojama, ar lyderių iš užsienio pritraukimas sulaikys Lietuvos mokslininkus neišvykti svetur. Tačiau jei bus sukurtos tikrai geros grupės, atliekami tikrai aukšto lygio moksliniai tyrimai, pritraukti tikrai dideli pinigai, programa neabejotinai pasiteisins ir atsipirks. Kaip pavyzdį Biotechnologijos instituto mokslininkas nurodė MoBiLi grupę. Taip sutrumpintai buvo pavadintas ES projektas "Molekulinės biotechnologijos perspektyvos Lietuvoje: jų stiprinimas ir palaikymas europiniu mastu". Aštuonių žmonių grupė, sutelkta dviejų lyderių, iš gautų 400 tūkst. eurų jau uždirbo institutui daugiau kaip 1,5 mln. eurų konkursinio finansavimo ir pritraukė privačių pinigų tyrimams.

"Teisingai išplėtota tokia sistema padėtų pasivyti pažengusias šalis. Nereikia išradinėti dviračio. Seniai viskas išrasta ir sudėliota, kaip turėtų veikti, - kalbėjo prof. D.Matulis. - Ir tie mūsų siūlymai paprasčiausi. Reikia tiesiog susitvarkyti. Lietuvoje puikiai veikia elektroninė bankininkystė ir mobilusis ryšys - pigesnis, tvarkingesnis nei Amerikoje. Daug kur esame aplenkę kitas šalis. Sekime tokiais pavyzdžiais ir eikime į tą pusę, kur reikia."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"