TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Psichologinis smurtas darbe: nuo patyčių kenčia ne tik vaikai

2014 08 06 9:55
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Remiantis įvairių tyrimų duomenimis, patyčias Lietuvos mokyklose patiria apie 30-50 procentų moksleivių. Mūsų šalyje šis rodiklis – vienas iš didžiausių pasaulyje. Suaugusieji, stebėdami šį skausmingą reiškinį, guodžiasi, jog iš patyčių „išaugama“, tačiau tai – nebūtinai tiesa. Patyčias patiria ir suaugusieji; jų pasekmės – nuo depresijos, nerimo iki, kraštutiniu atveju, savižudybės.

„Patyčių darbe priemonės rafinuotesnės, rečiau siejamos su fizine agresija, tačiau tokio elgesio tikslas panašus į patyčių mokykloje atvejus – pažeminti kitą, pasijusti galingesniu, atsikratyti konkurento“ – teigia Bergeno universiteto (Norvegija) mokslininkas psichologas Guy‘us Notelaersas. Kauno technologijos universiteto (KTU) Filosofijos ir psichologijos katedros mokslininkai kartu su kolegomis iš Bergeno universiteto atlieka tyrimą, kuris padės nustatyti šio reiškinio paplitimo mastą Lietuvoje ir numatyti galimus jo įveikimo būdus.

Kaip tiksinti bomba

Prieš kelerius metus, su kolega sėdėdami vienoje Bergeno kavinėje valgėme priešpiečius ir šnekučiavomės. Kolega pasakojo, kad Belgijos žiniasklaidoje nesenai pasirodė vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuota kaip vienas darbuotojas kolegų pririšamas prie kėdės, išvelkamas į lauką žiemos metu ir laistomas vandeniu. Patyčias ir psichologinį smurtą darbe vyras kentėjo devynerius metus, tačiau būdamas vienintelis šeimos maitintojas bijojo prarasti darbą. Tokio pobūdžio patyčių darbe atvejis sukrėtė Belgijos visuomenę ir buvo ilgai aptarinėjamas viešojoje erdvėje.

Nors Lietuvoje apie tokius atvejus negirdime, tačiau tai nereiškia, kad jie neegzistuoja. Juo labiau, kad patyčios yra gana įprastas reiškinys tarp Lietuvos moksleivių.

KTU Filosofijos ir psichologijos katedros dėstytoja Dr. Milda Astrauskaitė /Asmeninio archyvo nuotrauka

Kenčia visa organizacija

Patyčios neretai klaidingai suprantamos, kaip „nekalti“ juokeliai ar pokštai. Žmogus, kenčiantis nuo patyčių ir drįstantis kreiptis pagalbos dažnai apkaltinamas tuo, kad „nesupranta juokų“. Iš tiesų patyčios darbe – tai ir paskalos, gandai, intymių asmeninio gyvenimo detalių viešinimas, ir nepagrįsta kritika dėl darbo, darbo pasiekimų menkinimas, nuslėpimas informacijos siekiant kolegos nesėkmės, ir fizinio smurto grėsmė ar net fizinis smurtas. Patyčias patiriantys žmonės gali susirgti depresija, patirti nerimą, negebėti susikaupti darbe, galvoti apie savižudybę ar net mėginti žudytis.

Šis reiškinys neigiamai veikia visą organizaciją. Kai kurie Didžiosios Britanijos mokslininkai teigia, jog vienas patyčių darbe atvejis organizacijai gali kainuoti net iki 28 tūkst. svarų (nuostoliai dėl darbo dienų praleistų dėl ligos, išlaidos naujų darbuotojų paieškai ir darbinimui, patyčių atvejo analizės ir kiti kaštai).

Per aukšti reikalavimai ir nepakankamas atlygis sukuria sąlygas patyčioms

Kas turėtų prisiimti atsakomybę už patyčias darbe? Atsakymų gali būti įvairių: tam tikra darbo aplinka, darbuotojo asmenybė ir/ar vadovavimo būdas. KTU Filosofijos ir psichologijos katedros mokslininkų tyrimai išryškino vadovo vaidmenį. Diskutuodami su kolegomis dažnai sakome, kad vadovas organizacijai yra tarsi tėvas ar mama šeimoje –nuo jo prasideda kultūra, jis rodo teigiamą arba neigiamą pavyzdį. Be to, vadovas turi autoritetą ir galios padėti spręsti konfliktus tinkamai, bendradarbiaujant, su pagarba ir tolerancija.

Vis dėl to, antras svarbus veiksnys yra darbo aplinka. Savo studentams kalbėdama apie stresą dažnai primenu, kad streso sąlygomis mes kaip gėlės išsiskleidžiame savo juodžiausiomis spalvomis. Stresą keliančioje darbo aplinkoje tampame jautresni, gynybiškesni, agresyvesni, o tai veda į konfliktus, įtampą santykiuose ir patyčias.

Kokia darbo aplinka kelią stresą? Tokia, kurioje keliami labai aukšti reikalavimai, tačiau suteikiama mažai galimybių veikti savarankiškai, kontroliuoti savo darbą. Taip pat tokia, kurioje daug reikalaujama, tačiau nepakankamai atlyginama už įdėtas pastangas.

Patyčias darbe gali patirti kiekvienas

Tyrimai rodo, kad tiek patyčių darbe aukos tiek priekabiautojai yra nervingesni, nerimastingesni. Patyčių darbe aukomis dažniau tampa jautresni, įtaresni, turintys prastesnius socialinius įgūdžius žmonės. Kurstytojai gali pasižymėti didesniu agresyvumu, egoistiškumu. Kita vertus, ne visi patyčias darbe patiriantys žmonės skiriasi savo asmenybe: esant prastoms organizacinėms sąlygoms ir netinkamam vadovavimui patyčias gali patirti bet kuris organizacijos darbuotojas.

KTU Filosofijos ir psichologijos katedros tyrėjų komanda šiuo metu atlieka svarbų darbo aplinkos tyrimą ir kviečia Jus bendradarbiauti užpildant tyrimo anketą. Dalyvaudami apklausoje turite galimybę laimėti ir dovaną – vieną iš penkių dovanų čekių.

Tyrimo anketą rasite čia:

http://apklausa.lt/f/darbo-aplinkos-veiksniu-apklausa-8u3a433/answers/new.fullpage

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"