TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Psichologinis smurtas – nematoma trauma

2016 10 19 6:00
findapsycholigist.com nuotrauka

Psichologinį smurtą patiria maždaug 70 proc. darbuotojų jo netrūksta ir šeimose. Dėl patiriamo streso kenčia visas organizmas, tačiau trauma – vidinė, išoriškai nematoma. Ar įmanoma kliniškai apčiuopti, kad žmogus buvo veikiamas streso, ir kaip subjektyvūs nusiskundimai, kai nėra išorinių smurto žymių, galėtų įgauti objektyvius kriterijus, ėmėsi nagrinėti Vilniaus universiteto (VU) mokslininkas dr. Sigitas Laima.

„Psichologinio smurto atvejų daugėja. Lietuva jau pirmauja savižudybių ir nužudymų skaičiumi Europoje. Todėl būtina spręsti psichologinio smurto problemą valstybės mastu“, – „Lietuvos žinioms“ kalbėjo Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos gydytojas, teismo ekspertas ir VU Medicinos fakulteto Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedros teismo medicinos gydytojų rezidentų vadovas S. Laima, šį rudenį apgynęs daktaro disertaciją tema „Psichologinis smurtas: teismo medicininės įžvalgos ir kriterijų patikra“.

VU Medicinos fakulteto Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedra daugiau nei 25 metus vykdo kompleksinį projektą „Smurto genezė ir gnoseologija“. Doc. Algimanto Jasulaičio doktorantė Jūratė Gincman-Dorošenko nagrinėjo suaugusiųjų smurtą prieš vaikus, Vladas Sniečkus – vaikų smurtą prieš vaikus. Prieš penkerius metus atkreiptas dėmesys į psichologinį smurtą ir patiriamą vidinę traumą. Pasirinkta tema Lietuvoje dar nebuvo tyrinėta, o dabar pasidarė ypač aktuali, kai šalį sukrėtė ne viena skaudi tragedija, ir ieškoma jas lėmusių priežasčių.

Neišsami diagnozė

„Kokia yra psichologinio smurto dinamika, galima daugmaž matyti iš policijos ataskaitų, kiek buvo iškvietimų per metus dėl smurto artimoje aplinkoje. Nėra pasakyta, kad tik dėl fizinio smurto. Psichologinis smurtas nuo jo neatsiejamas“, – pabrėžė dr. S. Laima.

Kaip atskleidė 2011–2015 metais atliktas tyrimas, kiekvienu atveju, kai žmogus patiria mechaninį, fizinį ar cheminį sužalojimą, jis patiria ir stresą, yra sutrikdomas psichologiškai. Jei sužalotą žmogų ligoninėje kartu su klinicistu apžiūri psichologas ar psichiatras, beveik visada diagnozuojamas – be kraujosrūvų ar lūžių – ir potrauminis stresas. Kai tokios diagnozės nėra, sveikatos sutrikdymas grindžiamas tik nustatytu mechaniniu sužalojimu. Psichologinis aspektas nėra įvertinamas.

Doc. A. Jasulaitis atkreipė dėmesį į kelių ministerijų patvirtintas Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles. Jose rašoma, kad sveikatos sutrikdymu laikomas žmogaus sužalojimas arba susargdinimas pažeidžiant jo kūno audinių arba organų vientisumą arba sutrikdant jų funkcijas. Sužalojimas apibūdinamas kaip žmogaus kūno audinių arba organų anatominio vientisumo arba jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu arba cheminiu poveikiu, o susargdinimas – organizmo funkcijų sutrikdymas biologiniu, fiziniu, cheminiu arba psichiniu poveikiu arba nesuteikiant būtinos medicinos pagalbos. Tačiau daugiau apie psichinio veiksnio sukeltą sveikatos sutrikdymą nėra nė vienos eilutės.

Veikia kūną ir protą

„Kai psichologinis smurtas patiriamas nuolat, diena iš dienos, ilgainiui atsiranda fizinių ir psichologinių sutrikimų. Per tyrimą pasistengėme išgryninti, kokius pagrindinius somatinius simptomus gali sukelti psichologinis stresas, – pasakojo dr. S. Laima. – Tie simptomai yra dažni ir pasitaiko beveik kasdien įvairių ligų atvejais. Tačiau tam tikras dažnų somatinių simptomų kombinacijas jau galima vertinti kaip psichologinio smurto padarinį. Pavyzdžiui, nevirškinimas arba rėmuo, galvos skausmas, mėšlungis ir raumenų spazmai, dusulys ramybės metu, alpulys. Taip pat atskleidėme psichologinių sutrikimų kombinacijas, kurias sukelia ilgalaikis psichologinis smurtas. Sakykime, jaučiamas nerimas, sunku priimti sprendimus, sutelkti dėmesį, baigti vieną užduotį prieš imantis kitos, abejingumas aplinkai, nuovargis atsibudus ryte po nakties miego ir nenoras veikti esant bent mažiausioms problemoms, priešiškumas ir agresija kitiems, nepažįstamiems, žmonėms.“

Doc. A. Jasulaitis pabrėžė, kad lėtinis stresas veikia smegenis, už atminties ir emocijų procesus atsakingą jų dalį – hipokampą. Dėl nuolatinio streso sukeltų uždegiminių procesų žūsta neuronai. Prasidėję degeneraciniai procesai gresia intelekto, gebėjimų menkėjimu ir turi, kaip manoma, įtakos net Alzheimerio ligai.

Aukos ir smurtautojai

Tačiau Lietuvoje iki šiol, pasak dr. S. Laimos, nėra nė vienos bylos, kai būtų nagrinėta ir priimtas sprendimas, jog žmogaus sveikata sutrikdyta dėl psichinio poveikio. Yra bylų dėl garbės ir orumo įžeidimo, bet sveikata neįvertinama.

Tarkime, Vokietijoje darbuotojas, patyręs darbdavio psichologinį smurtą, gali kreiptis į teisėsaugą. Jei liudininkai patvirtina buvus psichologinį smurtą, smurtautojui skiriama bauda.

„Mūsų tyrimas apėmė įvairius socialinius sluoksnius. Kiekvienoje tirtoje grupėje nustatytas streso poveikis, tik jo mastas ir pobūdis skiriasi. Pavyzdžiui, mokytojai patiria mokinių psichologinį smurtą ir gali tapti net nedarbingi, našta valstybei. Kaip reaguoja mūsų teisinė sistema? Už chuliganizmą, vyresnių žmonių įžeidinėjimą numatoma 25–30 eurų bauda tėvams. Estijoje ji – 500 eurų. Padidinus baudą, didėtų ir tėvų atsakomybė už savo vaikus. Būtų apsauga ir mokytojams“, – įsitikinęs tyrėjas.

Namų atmosfera vaikystėje, tėvų elgsena, jų žalingi įpročiai turi didelės įtakos vaikų tolesnei elgsenai ir pasirinkimui. Tačiau apie patiriamą psichologinį smurtą šeimoje, gana uždaroje sistemoje, dažnai sužinoma pavėluotai, jau iš skaudžių fizinių padarinių.

Vilniaus universiteto mokslininkai doc. Algimantas Jasulaitis (dešinėje) ir dr. Sigitas Laima atkreipė dėmesį į psichologinio smurto problemą Lietuvoje.Romo Jurgaičio nuotrauka

Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto mokslininkas prof. Viktoras Justickis pasiūlė sukurti metodiką, kurią praktiškai galėtų taikyti policijos pareigūnai ir socialiniai darbuotojai, dirbantys su didesnės rizikos grupėmis.Pavyzdžiui, kai kyla buitiniai konfliktai, nuvykus į įvykio vietą ne visada lengva atskirti, kas yra auka, o kas – smurtautojas. Ne tik moterys kenčia nuo vyrų. Maždaug tiek pat atvejų, kai vyrai kenčia nuo moterų – ir fiziškai, ir psichologiškai. Tyrėjai pamėgino modeliuoti smurtautojo ir aukos portretus, kurie kartu su pateikiamais anketiniais klausimais padėtų policijos pareigūnams ar socialiniams darbuotojams.

„Kuriamoje metodologijoje bus galima pritaikyti ir Japonijos patirtį. Tarkime, moterims, patyrusioms smurtą namų aplinkoje, tarp klausimyne pateiktų klausimų yra ir toks: „Ar sutuoktinis grasina, kad neduos pinigų kasdienėms reikmėms?“ Atrodytų, nereikšmingi kasdieniai grasinimai, tačiau teigiami atsakymai į daugelį klausimų parodo, kad moteris yra auka, ji patiria psichologinį smurtą“, – kalbėjo dr. S. Laima.

Japonijoje ir kitur

Mokslininkas analizavo ir psichologinio smurto išplitimą pasaulyje, kokios jo priežastys ir išraiška, kiek lemia gyventojų skaičius, religija, papročiai, tradicijos, ekonominis išsivystymas. Darbe panaudota daugiau kaip 200 įvairių šaltinių. Susitelkta į tokias skirtingas šalis kaip Indija, Japonija, Norvegija. Jos lygintos su Lietuva.

„Tvirtai konstatavome vieną faktą: psichologinis smurtas yra paplitęs visur, nepriklausoami nuo šalių ekonominio išsivystymo, kokia religija jose vyrauja ir kokie yra papročiai, – pabrėžė tyrėjas. – Tačiau yra įdomų kultūrinių skirtumų“.

Štai Japonijoje, garsėjančioje kaip daugiausia ilgaamžių turinti šalis, pastaruoju metu ėmė ryškėti ir tokia tendencija – senoliai patiria psichologinį smurtą. Pradėta aiškintis, kas galėtų jį skatinti. Yra žinoma, kad japonai linkę daug dirbti ir neskaičiuoja darbo valandų. Kai viršvalandžiai tapo norma, į senolius pradėta žiūrėti kaip į nenašų visuomenės vienetą. Jie – tik vartotojai, neduodantys naudos. Todėl viešajame transporte užleidus vietą sėstis senam žmogui, šis įsižeis, kad yra taip nuvertinamas.

Tai patvirtino ir prof. Daisuke Yajima iš Čibos universiteto Japonijoje, vienas disertacijos gynimo tarybos narys. Lietuvių mokslininkus taip pat nustebino įdomūs darbuotojų ir darbdavio santykiai Japonijoje.

„Mums jie pasirodė tiesiog nederami, nors Lietuvoje profesinių sąjungų judėjimai ir nėra tokie išlavėję kaip Prancūzijoje, Graikijoje ar Ispanijoje, – lygino dr. S. Laima. – Japonijoje visi gyvena darbu ir darbdavys bus tiesiog nesuprastas, jei savo darbuotojų neuis, nekritikuos, nerėks ant jų viešai. Japonijoje įprasta, kad darbdavys turi uiti, rėkti. Toks psichologinis smurtas suvokiamas kaip norma, ir Japonijos mokslininkai kelia šią problemą.“

Indijoje labai savotišką padėtį nulėmė kastos. Nors oficialiai kastų sistema panaikinta prieš daugiau kaip 60 metų, diskriminuojantis pasiskirstymas, skatinantis psichologinį smurtą, išlikęs iki šiol ir yra gajus.

Norvegijoje jau seniai, nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio, rimtai pažvelgta į psichologinį smurtą. Problemai kasdieniame gyvenime spręsti priimtas įstatymas. Valstybės mastu taikomos programos psichologinio smurto aukoms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"