Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Puikiausios uoslės, bet neišrankaus skonio

 
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Šunys turi išskirtinius uoslės gebėjimus, tačiau ar tokie pat išskirtiniai yra ir jų skonio pojūčiai, domėjosi 'The New York Times'.

"Iš tiesų šunys turi 60 kartų daugiau uoslės receptorių nei žmogus, - sakė dr. Ann Hohenhaus, Gyvūnų medicinos centro Niujorke mokslininkė. - Jie taip pat 40 kartų daugiau smegenų energijos skiria uoslei, leidžiančiai jiems atskirti nuo 30 tūkst. iki 100 tūkst. kvapų."

Taigi tikėtina, kad kvapas šunims, pasak tyrėjos, yra varomoji jėga renkantis maistą ir bent dalis priežasties, kodėl šunys tiesiog praryja kąsnį be jokio pasimėgavimo. Be to, šunys turi apie 1700 skonio receptorių, kai žmonės - apie 9 tūkst. - dar viena prielaida, kad cheminė reakcija į skonio receptorius šunims gali būti ne tokia svarbi.

"Šunys jau gimdami turi skonio pojūčius, tačiau užtrunka dar kelios savaitės, kol jie iki galo išlavėja, - kalbėjo dr. A. Hohenhaus. - Skonio receptoriai yra užprogramuoti atskirti aminorūgštis, statybinius baltymų blokus. Nors buvo paskelbta, kad šunys turi skonio receptorius sūriam, saldžiam, karčiam ir rūgščiam maistui, jie paprastai renkasi mėsą ar jos skonio maistą."

Sudėtingas neurologinis kelias eina nuo liežuvio į smegenis ir galiausiai - į smegenų žievę. Ten, kaip sakė dr. A. Hohenhaus, maisto pojūčiai yra "sutvarkomi ir suvokiami - skanu ar ne - per smegenų grandinę kaip atlygis ir malonumas."

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"