TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Puikų miškų įvaizdį teršia šiukšlintojai

2013 10 30 6:00
Pavasarį vykstančių gamtos švarinimo akcijų „Darom“ dalyvių kasdienybė – rinkti neatsakingų vairuotojų miškuose ir kitur gamtoje išmėtytas sudilusias padangas. Mesdarom.lt nuotrauka

Pernai viena garsiausių JAV aukštųjų mokyklų Jeilio universitetas Lietuvos miškus pripažino geriausiai tvarkomais visame pasaulyje. Mokslininkai, atlikdami miškų išsaugojimo vertinimą, vadovavosi medynų tūrio pokyčių, miško kirtimų, miškingumo pokyčių nuo 2000-ųjų iki 2010 metų rezultatais. Viskas būtų labai gražu, jei iš miškų dar būtų išgyventi ir šiukšlintojai.

Priminė Belovežą

Įvairių sričių mokslininkai nuolat renka duomenis apie kiekvienos 132 pasaulio valstybių aplinkosaugą. Lietuvos artimiausi kaimynai užėmė šias vietas: Latvija ir Baltarusija yra 32-oje vietoje, Lenkija – 42-oje, Rusija – 50-oje, Suomija – 53-ioje, Švedija – 64-oje, Estija – 75-oje.

Patikimais metodais ir ne iš vieno šaltinio reguliariai gaunama informacija Jeilio universitetui leido tvirtinti, kad Lietuvos ištekliai – plotai ir medienos tūris nuolatos didėja, gerokai mažiau kertama, nei priauga, iškirsti miškai laiku atkuriami, gerėja medynų amžiaus struktūra, jų stabilumas ir produktyvumas, biologine įvairove pranoksta daugelio kaimynių šalių miškus.

Jeilio universiteto ataskaitoje to nebuvo pažymėta, tačiau daugeliui į Lietuvą atvykstančių užsieniečių mūsų miškai atrodo ne tik gerai tvarkomi, bet ir labai gražūs. Pavyzdžiui, kaip rašo portalas gmu.lt, birželio mėnesį Lietuvos miškus apžiūrėjusiai Lenkijos miškininkų delegacijai Vilniaus apylinkių miškai priminė kaimynų dievinamą Belovežo girią.

Grožis kainuoja daug

Kad Lietuvos miškus galima būtų vadinti ne tik pavyzdingai tvarkomais, bet ir gražiais akiai, būtina juos apsaugoti nuo atliekų. Su natūraliomis atliekomis miškininkai susidoroja puikiai. Net tada, kai miškus ištinka stichinės nelaimės. Viena didžiausių jų įvyko 2010 metų rugpjūčio mėnesį. Tuomet ūžusi vėtra suniokojo didelius miškų plotus Dzūkijoje. Anuomet net gamtos specialistai manė, kad miškininkams nepavyks laikus sutvarkyti išvartų, o to neatlikus per tam tikrą laiką išvartose galėjo pradėti veistis kenkėjai – žuvėgraužiai tipografai. Parazitai labai greitai nuo išvartų persimeta į sveikus medžius, todėl baimintasi masinio miškų sunykimo pavojaus.

Tačiau vėtros padarinius pavyko laiku sutvarkyti, nors tokio didelio škvalo žala buvo likviduojama pirmą kartą Lietuvos miškų urėdijų istorijoje. Nors vėtros išlaužtos ir išverstos medienos kiekis valstybiniuose miškuose siekė daugiau nei milijoną kietmetrių, mobilizuojant miškų urėdijų pajėgas ir perskirstant kirtimų apimtį miškų urėdijose, metinė kirtimo norma nebuvo viršyta. Prieš kelerius metus patvirtintoje Įsigijimų strategijoje iki 2015 metų numatyta, jog urėdijos turi investuoti į techniką, kad 50 proc. miško ruošos darbų galėtų atlikti savomis pajėgomis, t. y. nesamdydami rangovų. Tai ir padėjo sutelktomis daugelio miškų urėdijų jėgomis sudoroti vėjalaužas per žiemą.

Po 1994–1995 metų vėjavartų aplaidžiai nespėta sutvarkyti per dvejus metus, miškuose prisiveisė parazitų žievėgraužių tipografų puolimas truko 5 metus. 2010-aisiais pasirinkta strategija pasiteisino, nes mobilizavus bendras miškų urėdijų pastangas tokio „tęsinio“ išvengta.

Kamuoja dvikojai parazitai

Tačiau, anot urėdų, niekaip nesugebama įveikti gamtą teršiančių "dvikojų parazitų", tarp kurių ir daug vairuotojų. Ypač tokių kenkėjų padaugėja artėjant padangų keitimo vajui. Spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje nuo automobilių ką tik numauto nereikalingo mašinų apavo ypač pagausėja aplink didžiuosius Lietuvos miestus, o ypač Vilnių. Matyti, kad išmestų padangų pagausėja pakelėse, paežerėse ir paupiuose, miškuose, taip pat tose vietovėse, kurios yra arti garažinių autoservisų ar tiesiog garažų.

Vilniaus bendrovės „Ecoservice“ duomenimis, kai kurie automobilių salonai sutvarko tik savo klientų senas padangas, o dauguma kitų prašo sumokėti už padangų nuvežimą iki tvarkymo aikštelės. Mokestį nustato patys servisai, jis gali svyruoti nuo 2 iki 15 litų už padangą. Tai irgi verčia neatsakingus vairuotojus išmesti panaudotas padangas kur papuola.

Rečiau gamta teršiama ir kitomis automobilių atliekomis – akumuliatoriais, tepalo, degalų bei oro filtrais, plastmasinėmis mašinų ir kitomis detalėmis, alyva, metalais.

Automobilių ne tik daro didelę žalą miškui, bet darko ir jo estetinį vaizdą. Lietuvoje dabar labai dažnai gali išvysti tai, ko nemato savo gimtinėje civilizuotesnių už Lietuvą, pavyzdžiui, Vokietijos ar Švedijos, gyventojai. Dėl pakelėse, miškuose ir kitur besivoliojančių padangų arba kitų atliekų susidaro bloga nuomonė ir apie Lietuvą, ir lietuvius. Miškininkai ir dėl to stengiasi kuo greičiau aptikti naujas išmestas atliekas ir kuo skubiau jas išvežti.

Darbo jėga paprastai atitraukiama nuo darbų, už kuriuos Lietuvos urėdijos buvo įvertintos Jeilio universiteto mokslininkų – miško atsodinimo, sodinukų priežiūros ir t. t.

Tikisi aktyvesnės visuomenės pagalbos

Aišku, kaip sako urėdai, geriausia būtų sugauti gamtą dergiantį šiukšlintoją už rankos. Tačiau po urėdą prie kiekvienos kryžkelės juk nepastatysi.

Pastaruoju metu Aplinkos ministerija stengiasi problemą spręsti didindama pinigines baudas šiukšlintojams: jei gyventojas nuspręs, pavyzdžiui, padangas išmesti tiesiog pakelėje, jam gali tekti sumokėti didesnę – nuo kelių šimtų iki 2 tūkst. litų baudą už aplinkos teršimą. Tačiau tokius teršėjus pagauti labai sudėtinga, aplinkosauginininkai tikisi sąžiningų kaimynų pagalbos.

„Dauguma dabar turi fotografuojančius ar filmuojančius mobiliuosius, taigi prašytume nufotografuoti padangas išmetantį pilietį arba automobilio numerį. Tada gyventojai galėtų tokią medžiagą perduoti Aplinkos apsaugos departamentui, ir mes įvertintume pažeidėjų veiklą pagal įstatymus“, - vienam portalui sakė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos direktorius Rolandas Masilevičius.

Šiuo metu miškininkams visuomenės atstovai padeda nebent rinkti atliekas iš miškų. Viena garsiausio gamtos švarinimo judėjimo akcijų yra 2008 metais pradėta pavasarinė „Darom!“. Rekordinis skaičius savanorių gamtos mylėtojų į akciją buvo susirinkę praėjusiais metais – 210 tūkstančių. Rekordinio svorio – 12 tūkst. tonų – šiukšlių surinkta 2010-aisiais. Nemažą jų dalį sudarė naudotos padangos ir kitos automobilių atliekos.

Miškininkai bei jiems talkinančios žiniasklaidos priemonės, atliekų tvarkymo įmonės padeda tramdyti šiukšlintojus švietimo akcijomis. Viena tokių yra ir bendrovės „Žalvaris“ bei dienraščio „Lietuvos žinios“ organizuota ir šiuo metu vykstanti akcija „Esu atsakingas vairuotojas“. Statistika rodo, kad šviečiamosios kompanijos padeda – tarkime, pernai per akciją „Darom!“ buvo surinktas mažiausias per penkerius metus atliekų kiekis – vos 5 tūkst. tonų.

Tačiau kol plika akimi matyti pakelėse ir miškuose besivoliojančių senų padangų, iki galutinės pergalės dar labai toli.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"