Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Pusryčiams – arbata, pietums – bandelė

 
LŽ archyvo nuotrauka

Tik 62,5 proc. Lietuvoje apklaustų mokinių pusryčius valgo kiekvieną dieną. Dažniausias paauglių ryto maistas – arbata ir sausi pusryčiai.

Seime vykusioje konferencijoje „Mokykla ugdo sveiką vaiką“ pristatyti 6–7 klasių mokinių mitybos įpročių ir fizinio aktyvumo įgūdžių tyrimo rezultatai, atskleidžiantys pačių moksleivių požiūrį ir žinias apie mitybos įpročius bei fizinio aktyvumo naudą. Tyrimą atliko labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ kartu su Sveikatos ministerijai pavaldžiu Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centru (SMLPC). Tyrimo metu buvo apklausta 1000 vaikų iš mokyklų, kurios dalyvauja „Sveikatiados“ projekte.

Tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma 6–7 klasių mokinių žino, jog valgyti daržoves sveika, bet nuolat jas valgo tik 64,4 proc. apklaustų vaikų. Vaisius kasdien valgo 78 proc. moksleivių, nors tik 59,7 proc. jų žino, kad juos valgyti sveika.

Dažniausiai vaikų užkandis mokyklose yra vaisiai ir bandelės. Užkandžiams vaisius renkasi 63 proc. mokinių, o bandeles – 49 proc. mokinių. Lyginant su ankstesnių metų tyrimais, mokinių valgančių bandeles užkandžių metu sumažėjo, o vaisius – padidėjo.

Tyrimo rezultatus pristačiusi SMLPC Mitybos ir fizinio aktyvo skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Ignė Baltušytės manymu, mokyklos turėtų dažniau organizuoti renginius, kuriuose pristatytų pusryčių naudą ir skatintų mokinius pusryčiams rinktis maistingesnius produktus, vaisius ar daržoves. Ji siūlė, pavyzdžiui, kiekvieną mėnesio penktadienį rengti klasės pusryčius.

Anot I. Baltušytės, moksleiviams taip pat turėtų būti primenama apie būtinybę valgyti kuo daugiau įvairių produktų, patarti kokius tinkamus produktus pasirinkti užkandžiams. „Mokyklos galėtų rengti akcijas, kurios pabrėžtų vandens vartojimo naudą, skatinti mokinius kasdien į mokyklą nešiotis buteliuką vandens. Taip pat reikėtų organizuoti šviežių vaisių, daržovių, uogų degustacijas, supažindinti mokinius su įvairiais maisto produktais ir mokyti, kad kasdien reikia vartoti daug ir įvairių, sveikatai naudingų maisto produktų“, – kalbėjo I. Baltušytė.

Tačiau kas trečias apklaustas mokinys užkandžiams renkasi tik sultis ar saldumynus, o kas penktas – bulvių traškučius. Taip pat I. Baltušytė nurodė, kad tarp mokinių auga tendencija valgyti saldumynus kasdien ir net kelis kartus per dieną.

Mokyklose taip pat padaugėjo gėrimų ir greitųjų užkandžių pardavimo aparatų. Išaugo ir mokinių, perkančių užkandžių iš automatų, skaičius. Tačiau įdomu, kad iš gėrimų ir užkandžių aparatų mokiniai perka sveikatai palankesnius produktus, pavyzdžiui, sultis ir javainių batonėlius.

SMLPC atstovė I. Baltušytė pabrėžė, kad mokyklos turi sudaryti vaikams sąlygas ne tik suspėti pavalgyti mokyklų valgyklose, bet ir sveikai, skaniai ir ramiai jose papietauti, kadangi tyrimas atskleidė, jog mokyklos valgykloje karštus pietus valgo labai maža dalis mokinių. Pagrindinės to priežastys – neskanus ir atvėsęs maistas bei per trumpa pietų pertrauka.

I. Baltušytės manymu, mokyklos taip pat turėtų organizuoti parodomąsias rytines mankštas ir taip įpratinti vaikus pajudėti rytais, nes tik apie 10 proc. apklaustų mokinių teigė kasdien darantys rytinę mankštą. Tačiau ji pažymėjo, kad padaugėjo vaikų, kurie į mokyklą pėstute keliauja iki 30 minučių.

Apskritai tik 52,9 proc. apklaustų mokinių mano, kad jie yra pakankamai fiziškai aktyvūs, lyginant su ankstesnių metų tyrimais. Mažiau nei 50 proc. mokinių lanko sporto mokyklą ar būrelį, o laisvalaikio metu tik apie 20 proc. apklaustų mokinių teigė fiziniam aktyvumui skiriantys iki 1 valandos, 32 proc. mokinių tam skiria daugiau nei 1 valandą.

Mokyklose vaikai dažniausiai turi dvi kūno kultūros pamokas per savaitę, tačiau I. Baltušytė siūlo, kad mokyklose būtų 3 kūno kultūros pamokos. Taip pat esą turėtų būti sudarytos sąlygos mokiniams užsiimti aktyvia fizine veikla ir pertraukų metų. Paprastai vaikai aktyviam judėjimui išnaudoja tik vieną pertrauką per visą dieną mokykloje.

Tik 60 proc. mokinių mano, kad jie valgo sveikai ir tinkamai, kad augtų sveiki ir būtų fiziškai stiprūs. Daugiau nei pusė apklaustų mokinių teigė, kad dažniausiai apie sveiką mitybą ir apie būtinybę būti fiziškai aktyviam sužino iš tėvų ir mokytojų, trečdalis mokinių – iš gydytojų.

***

Konferenciją „Mokykla ugdo sveiką vaiką“ rengia Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kartu su respublikine programa „Sveikatiada“.

„Sveikatiada“ – tai sveikos gyvensenos, fizinio aktyvumo ugdymo programa, įvairiomis formomis ir veiklomis įtraukianti moksleivius, mokytojus, mokyklų ir darželių administracijos darbuotojus, siekianti atkreipti dėmesį į sveikos gyvensenos ir mitybos svarbą bei aktualumą vaikystėje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"