TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Ragina neužmiršti ir humanitarinių mokslų

2013 09 23 14:12
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Kokie veiksniai lemia vartotojų pasirinkimą perkant produktus? Kodėl reikia investuoti į energijos gamybą Sacharoje? Kokius pastatus projektuoti, kad jie tenkintų neįgaliųjų žmonių poreikius? Tai tik keli klausimai, kuriuos sprendžia mokslininkai, vykdydami Europos mokslo tarybos (EMT) finansuojamus socialinių ir humanitarinių mokslų sričių projektus. 

Apie tai, kokios naudos galima tikėtis iš investicijų į socialinius ir humanitarinius mokslus Europoje, Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai konferencijoje Vilniuje rugsėjo 23–24 dienomis EMT diskutuos su universitetais bei mokslinių tyrimų institutais.

Konferencijoje dalyvauja Europos mokslo tarybos prezidentė prof. Helga Nowotny ir kiti EMT nariai. Išanalizavus diskusijos rezultatus, jie bus apibendrinti konferencijos deklaracijoje, kuri vėliau bus perduota Europos Komisijai ir ES Ministrų Tarybai.

„Socialinių ir humanitarinių mokslų įvaizdis, palyginti su gamtos ir technikos mokslais, viešose diskusijose dažnai nėra aiškiai suvokiamas. Tačiau tokios šių mokslų šakos kaip archeologija, sociologija, literatūra, lingvistika, demografija ar ekonomika teikia žinias, padedančias suprasti praeitį, tvirtinti tapatybę šiandien ir formuoti ateities orientyrus. Jos yra labai svarbios, jei norime būti pasirengę spręsti Europos iššūkius nenusakomoje ateityje, – teigė EMT prezidentė Helga Nowotny. - Naujojoje ES mokslinių tyrimų programoje „Horizontas 2020“ jos sujungtos į sritį „Visuomenės iššūkiai“, ir tai lems didesnį šių mokslų sričių finansavimą. Be to, šiuo metu socialiniams ir humanitariniams mokslams tenkančio 17 proc. EMT biudžeto išliks ir vykdant programą „Horizontas 2020“. EMT Mokslo tarybos įsitikinimu, nauda, kurią Europa gaus iš šių mokslų teikiamų įžvalgų, empirinių duomenų ir socialinių inovacijų, yra neabejotina“.

Švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis teigė: „Sprendžiančiai XXI amžiaus iššūkius ir patiriančiai didelę tarptautinę konkurenciją Europai reikia ne tik technologinio pranašumo, bet ir naujų idėjų ir būdų rastis netradiciniams sprendimams. Norėdami pasiekti inovacijų proveržį, turime sustiprinti tarpdalykinius ryšius ir bendradarbiavimą bei visapusiškai panaudoti įžvalgas, kurias siūlo socialiniai ir humanitariniai mokslai. Lietuva gali didžiuotis, jog pirmininkavimo ES Tarybai proga surengta konferencija apie socialinių ir humanitarinių mokslų vaidmenį programoje „Horizontas 2020“. Mes siekiame sukurti forumą vaisingoms diskusijoms, kaip paskatinti bendradarbiavimą tarp atskirų mokslo sričių, kuriant atvirą ir augančią Europą“.

Siekiama pripažinti socialinių ir humanitarinių mokslų įtaką Europoje

Konferencija yra svarbus įvykis, siekiantis pakeisti padėtį ES debatuose apie socialinius ir humanitarinius mokslus. Joje numatoma apie 400 dalyvių iš visos Europos.

Konferencijoje vykstančios diskusijos skatina pripažinti socialinių ir humanitarinių mokslų įtaką, sprendžiant sudėtingiausius šiandienos globalius iššūkius. Pripažinimas itin svarbus ES lygiu dedamoms pastangoms sugretinti socialinius ir humanitarinius bei gamtos ir technikos mokslus. Dalyviai aptars šių mokslo sričių vaidmenį ir tai, kaip jos gali būti padėti spręsti migracijos, neturto, finansų krizių, sveikatos apsaugos, gerbūvio ir kitas visuomenės problemas vykdant naująją ES mokslinių tyrimų programą „Horizontas 2020“. Joje socialiniai ir humanitariniai mokslai laikomi pagrindine jungiamąja grandimi, tarp visų socialinių iššūkių.

Konferencijos organizacinis komitetas, kuriam vadovauja EMT prezidentė Helga Nowotny, nuo 2013 m. kovo iki liepos skelbė viešąsias konsultacijas ir aiškinosi, kaip apibrėžti socialinių ir humanitarinių mokslų vaidmenį programoje „Horizontas 2020“. Klausimų sąrašas buvo skirtas išsiaiškinti, koks vaidmuo yra šiandien ir kokios mokslo bendruomenės ambicijos. Mokslininkai galėjo išreikšti savo nuomonę apie tarpdalykinių socialinių ir humanitarinių mokslų projektų naudą, mokslinių tyrimų darbotvarkių svarbą, kliūtis bei galimą socialinių ir humanitarinių mokslų indėlį į socialinius iššūkius.

Savo nuomonę šiose konsultacijose išreiškė daugiau nei 300 mokslininkų, akademikų ir mokslo politikų. Jų nuomonė rekomendacijų pavidalu bus paskelbta metų pabaigoje bet jau ir dabar ja remtasi rengiant Vilniaus deklaraciją.

EMT dalyvavimas konferencijoje

EMT pateiks savo poziciją apie socialinių ir humanitarinių mokslų ateitį. Prezidentė Helga Nowotny vadovaus sesijai, kurioje bus pristatyta Vilniaus deklaracija EMT Mokslo tarybos nariai prof. Nicholas Canny ir Nria Sebasti Galles pristatys pagrindinius EMT projektų bruožus ir galimybes, kaip sustiprinti socialinių ir humanitarinių mokslų mokslininkų dalyvavimą EMT konkursuose teikti paraiškas ir vertinimo grupėse. Šiai sesijai vadovaus EMT mokslinės tarybos narys prof. Alainas Peyraube'as. Trys EMT projektų vykdytojai Natalia Letki, Kennethas Hugdahl ir Vladimiras Canudas-Romo pasidalys savo patirtimi. Konferencijoje dalyvaus ir kiti EMT atstovai – EMT Mokslo tarybos narė prof. Reinhilde Veugelers bei EMT vertinimo grupių vadovai ir nariai.

Antrąją konferencijos dieną pradės Europos komisijos narė moksliniams tyrimams, inovacijoms ir mokslui Máire Geoghegan–Quinn

EMT biudžetas socialiniams ir humanitariniams mokslams

EMT finansuoja priešakinius visų mokslo sričių mokslinius tyrimus, taip pat ir fizinių, inžinerijos bei gyvybės mokslų. EMT jau parėmė daugiau nei 600 projektų iš socialinių ir humanitarinių mokslų, kurių bendras biudžetas siekia 1 mlrd. eurų. Tai sudaro 17 proc. bendro EMT biudžeto. Ši biudžeto dalis prilygsta arba yra didesnė nei keleto Europos nacionalinių mokslą finansuojančių institucijų analogiškai skiriama biudžeto dalis, pavyzdžiui, Čekijos mokslo fondo GACR sudaro 16 proc., Vokietijos mokslo fondo DFG – 15 proc., Austrijos mokslo fondo – 17 proc., bet yra mažesnė nei Šveicarijos nacionalinio mokslo fondo SNSF – 25 proc. ar Prancūzijos nacionalinės mokslo agentūros ANR – 21 procentas.

EMT įkūrė Europos Sąjunga 2007 metais. Organizacija siekia didinti mokslinę kompetenciją Europoje, skatindama konkuruoti dėl finansavimo Europoje įsikūrusius geriausius, kūrybiškiausius mokslininkus nepriklausomai nuo jų tautybės ir amžiaus. Nuo veiklos pradžios EMT finansavimą moksliniams projektams vykdyti gavo 3860 mokslininkų. EMT vadovaujasi „tyrėjo iniciatyva “ arba „iš apačios į viršų“ principu, leidžiančiu mokslininkams ieškoti naujų galimybių visose mokslo srityse ir be išankstinių nuostatų. EMT tapo nacionalinių mokslo sistemų konkurencingumo etalonu ir praturtina nacionalines ir kitas Europos finansavimo schemas.

EMT dabar yra finansuojama pagal ES 7-ąją bendrąją mokslinių tyrimų programą (7BP). Jos biudžetas 2007–2013 metais siekia 7,5 mlrd. eurų. 2011 metų lapkritį Europos Komisija pasiūlė padidinti EMT biudžetą iki 13 mlrd. – iš jo bus finansuojama „Horizontas 2020“ programa.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"