TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Ratuotų chuliganų zylionės gamtoje

2009 03 30 0:00
Keturatininkai ypač veržiasi pramogauti į saugomas gamtos teritorijas.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Pavasarišką paukščių čiulbesį tai vienur, tai kitur nustelbia keturračių motociklų riaumojimas ir dūmų tvaikas. Ši greitai išpopuliarėjusi turtingų žmonių mada tapo gamtos mėgėjų ir sergėtojų siaubu.

Šiomis dienomis gamtos bičiuliai internete pasirašinėja peticiją, kurioje siūloma pagal galiojančias Kelių eismo taisykles keturračiais motociklais leisti važiuoti tik keliuose. Ne keliuose tik specialiai įrengtose trasose bei su žemės (miško) savininko raštišku sutikimu.

Nesnaudžia ir keturračių mėgėjai bei šias transporto priemones parduodantys ar nuomojantys verslininkai. "Kviečiame prisidėti prie mūsų draugų, kuriems patinka keturračiai, būrio. Visi kartu pamatysime, kaip pavasarį tirpsta sniegas ir pradeda skleistis pirmosios žibutės", - tokį raginimą galima pamatyti viename keturračių motociklų mėgėjų interneto tinklalapyje. Papramogauti šiais motociklais siūlo ir dažna kaimo turizmo sodyba.

Išpranašavo "Antis".

"Vėl zombiai atrieda atidunda", - niūriai cituoja Viešvilės valstybinio rezervato direktorius Algis Butleris. Taip legendinė "Antis" dainavo dar Atgimimo laikais. A.Butlerio nuomone, tų išpranašautų zombių jau pilna, jų kriokiantys keturračiai atakuoja pajūrį, miškus ir upelius, pelkes ir piliakalnių šlaitus.

Praėjusį pavasarį Viešvilės valstybiniame rezervate "zombiai" subjaurojo apie 12 hektarų miško paklotės, išlaužė jaunus medelius, suniokojo nemažai augmenijos. Kai kuriose šio unikalaus raistų rezervato vietose liko net keliasdešimties centimetrų gylio provėžos. Komisija nustatė, jog rezervato gamtai padaryta žalos už beveik 59 tūkst. litų.

"Tai tik dalis nuostolių dalis, kuriuos galima apskaičiuoti. Juk pelkė susidaro per šimtus metų. Be to, dalis paukščių paliko savo lizdus ir jų jaunikliai žuvo", - apgailestauja gamtininkas A.Butleris.

Ir visa tai - griežtai saugomoje teritorijoje, į kurią pašaliniams net pėsčiomis draudžiama patekti, apie tai perspėja daugybė ant medžių pritvirtintų užrašų.

Už tokį gamtosaugos pažeidimą gresia ne tik bauda, bet ir laisvės atėmimas. Tačiau ikiteisminis tyrimas, kuri atliko Tauragės policija, rezultatų nedavė ir byla buvo nutraukta.

Po kalnus ir raistus

Internete surinkę adresą www.x-diver.lt, išvysite uždaro ekstremalaus nardymo klubo tinklalapį. Daugelis šio klubo narių - Kauno įtakingi verslininkai.

Laisvalaikiu šie turtingi vyrai ne tik nardo, bet ir pramogauja keturračiais, tinklalapyje pateikiamos jų nuotykių gamtoje nuotraukos. Antai maršrutas po Aukštaitijos nacionalinį parką: verslininkų keturračiai rieda parko mišku, pūkšteli į upelį, skrodžia pakrante ežerą, paskui užlekia ant garsiojo Ladakalnio ir nuo jo viršūnės gėrisi puikiais apylinkių vaizdais.

Tai kas, kad šio kalno papėdėje yra aikštelė, kurioje privaloma palikti transporto priemones ir kopti pėsčiomis - šie reikalavimai ne jiems.

Arba štai šių šalies verslo žmonių išvyka rudenį keturračiais iš Kauno į Čepkelių valstybinį rezervatą. Jį pasiekę, vyrai šelmiškai nusifotografuoja prie draudžiančio čia lankytis stendo, paskui neria garsiojo raisto link.

"Važiavome tol, kol žemė po mumis pradėjo siūbuoti", - didžiuojasi tinklalapyje savo žygdarbiu vadinamieji ekstremalai. Per nuvirtusių medžių kamienus, per švylius ir gailius, per spanguolynus, pasipuošusius jau raudonomis uogomis... Platūs galingų motociklų ratai pelkėje įrėžė tokias gilias vėžes, kokių ji daug metų nematė ir negreitai užgydys.

Kuris įklimpo, išsimurkdė - draugai ištraukė. Ne vieną dešimtį tūkstančių kainuojanti vakarietiška technika atlaikė ir šį gamtos niokojimą, kurį klubo nariai vadina "ekstremu". Dabar jie gali puikuotis prieš savo vaikus ir anūkus.

Mums nepavyko susisiekti su verslininku Dariumi Slizevičiumi, kurio veidas šmėkščioja minėtame tinklalapyje publikuojamuose vaizduose. Internete apie D.Slizevičių skelbiama, kad jis ir po egzotiškas šalis keliauja, ir nuotraukų parodas rengia, ir medžiotojus kritikuoja: "Medžioklė - tai žudymas. Linkiu medžiotojams atgimti žvėrimis."

O vojažai keturračiais per pelkes, upelius ir piliakalnius - ne nusikaltimas gamtai? Ar Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija negalėtų žvilgtelėti į šį bei kitus keturratininkų interneto tinklalapius ir įvertinti jų ekstremalumus?

Kaip sovietų tankai

Alytaus pašonėje esančiame Vidzgirio botaniniame draustinyje keturratininkai apvažiuoja kelių užtvaras ir naikina miško paklotę, "aria" šiame draustinyje stūksantį Radžiūnų piliakalnį.

"Sovietmečiu Vidzgirio mišką niokojo rusų tankai, o dabar naujųjų lietuvių keturračiai motociklai", - piktinasi Alytaus miškų urėdas Rimantas Prūsaitis.

Alytaus miškininkai rengia reidus, iškabina įspėjimus apie gresiančias baudas keturratininkams, bet šiems tai kaip vanduo nuo žąsies.

"Lietuvos žinios" jau rašė, kad keturračių entuziastai lenktynių poligonu paverčia Baltijos jūros pakrantę net Pajūrio regioniniame parke. Pasak šio parko direktoriaus Dariaus Niciaus, vien Klaipėdos rajono Karklės kaime ir jo apylinkėse keturračius motociklus turi 15 gyventojų. Jie tikina kopomis nevažinėjantys, tačiau ar tai tiesa?

Didele problema keturratininkų pramogas vadina ir Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai. Pernai jie prie įvažiavimo į parką Alksnynėje iškabino skelbimą, kad keturračiais galima važinėti tik parko keliuose. Veltui - chuliganai vis tiek akėjo kopas, mat jiems smagu užlėkti motociklu į smėlio kalvą ir pasileisti nuo jos žemyn.

Pasak Vilkaviškio rajono aplinkos apsaugos vedėjo Vito Bako, nuo keturračius motociklus vairuojančių vandalų nukenčia ir Vištyčio regioninis parkas. "Ne sykį radome jų ratais išdraskytų vėžių miške. Tokių pėdsakų pilna Širvintos, Šešupės upių pakrantėse. Keturračiais važiuojama net į vietos žmonių šventu laikomą Šaltinėlio kalnelį", - pasakoja gamtosaugininkas.

Pagramančio regioniniame parke keturratininkai suniokojo kapinaites, sugadino pažintinį taką. Kretingos rajono Baublių gyvenvietėje išmalė privačią pievą ir sužalojo jos savininką. Jurbarko rajone, panemunėje tarp Jurbarko ir Smalininkų, keturratininkai išmalė dalį žemyninių smėlio kopų.

Turtuoliai kritikos nebijo

Keturračių vojažai po gamtą nepatinka ne tik Viešvilės rezervato vadovui A.Butleriui, bet ir netoli šio rezervato gyvenančiam tauragiškiui fotografui Eugenijui Kavaliauskui. Už jūrinio erelio nuotrauką šis menininkas pernai įvertintas aukščiausiu Lietuvos spaudos fotografijos apdovanojimu - "Auksiniu kadru". Laisvalaikį gamtoje su fotoaparatu leidžiantis E.Kavaliauskas piktinasi, kad "zombiai" išbaidė juoduosius gandrus ir kitus retus paukščius netoli Tauragės žaliuojančiame Dabrupinės miške, mat keturratininkai mėgsta čia pašėlioti. E.Kavaliausko įtarimus patvirtina ir Tauragės miškų urėdijos girininkai Albertas Katkus bei Jonas Kalvaitis.

Fotomenininkas E.Kavaliauskas pašiurpo Tauragės visureigių klubo 4x4 interneto tinklalapyje pamatęs šio klubo treniruočių ir išvykų visureigiais bei keturračiais motociklais nuotraukas. "Akivaizdžiai matyti, kad niokojami miškai, pelkės, upeliai. Ir jie tai vadina sportu bei pramoga?" - stebisi E.Kavaliauskas.

Jo nuomone, kritika keturratininkų nė kiek neveikia. "Apie jų nusikaltimus gamtai jau daug rašė spauda, rodė televizija ir kalbėjo radijas, o rezultatų - jokių. Šuo loja, o karavanas eina. Taip yra todėl, kad keturračiais pramogauja daug turtingų ir įtakingų žmonių. Jei valdžia būtų norėjusi, būtų seniai juos sudrausminusi, tačiau argi ji saviškius skriaus?", - dėsto fotomenininkas.

Konfliktai - dėl pavydo?

Patekau į keturračių mėgėjų tinklapio www.atvfanai.lt, kuris, kaip tvirtinama, yra populiariausias Lietuvoje, forumą. Peržvelgęs temas įsitikinau, kad keturratininkai puikiai žino, kokie jie yra nemėgstami - forume pateikiama ir kritinių publikacijų, aplinkosaugos ir policijos pareigūnų komentarų, vietos žmonių nuomonių. Viename iš pokalbių su pasididžiavimu pasakojama apie konfliktus su gamtosaugininkais, automobilių vairuotojais ir vietos gyventojais, iš kurių keturratininkai vikriai pasprunka.

Kai kurie motociklų savininkai neslepia, kad pasipiktinę žmonės į juos laidė akmenis, net apšaudė, o vienas keturratininkas vos spėjo sustoti, išvydęs virš sodybos kelelio, kuriuo mėgdavo pralėkti su vėjeliu, ištemptą vielą. "Vos likau gyvas. Daugiau ten nevažiuosiu", - rašo keturratininkas.

Pripažinti, kad ne vienas jų niokoja gamtą, keturračių savininkai nelinkę. "Žmonės mums pavydi motociklų. Jei tokius turėtų, patys važinėtų, o ne bambėtų", - tokią aplinkinių nepasitenkinimo priežastį įvardija keturratininkai.

Tačiau vieną pasisakymą parašė, kaip atrodo, neabejingas gamtai keturratininkas. "Dėl siautėjančių po draustinius, rezervatus ir žmonių pievas bei daržus idiotų aš jau negaliu pažiūrėti žmonėms į akis. Jei mes ir toliau tokiu tempu varysim, tai tuoj visus iš eilės iššaudys. Be to, man taip pat nepatinka važiuojant pastebėti kaklo aukštyje ištemptą vielą.

Trečia, man nenusispjauti ant Lietuvos gamtos ir noriu turėti ką palikti savo vaikams ir anūkams. Mes turime labai daug laisvių, galime daug kur ir laisvai judėti - reikia tai vertinti ir saugoti, o ne sėdėti rankas sudėjus ir laukti, kol tie idiotai tai iš mūsų atims.

Pats metas kažką pradėti. Padarykime akciją, parodykime, kad mes ne tik niokojame gamtą, bet ir padedame jai", - siūlo kolegoms žmogus.

Išsidūkti - į karjerą

Viena tokių akcijų bus tinklalapio atvfanai.lt dalyvių ketinimas dalyvauti balandžio 18 dieną rengiamoje Lietuvos švarinimo talkoje "Darom 2009". Keturratininkai ketina atvažiuoti su priekabomis ir rinkti bei gabenti šiukšles.

"Per pastaruosius dvejus metus keturračių motociklų Lietuvoje labai padaugėjo ir jie tapo nevaldoma jėga, niokojančia gamtą bei kultūrinius-istorinius paminklus", - LŽ pripažino vienas keturratininkų, tinklalapio Atvfanai.lt įkūrėjas Tadas Tamošaitis.

Jo nuomone, šią jėgą būtų galima suvaldyti ir koordinuoti renginiais, suburiančiais į vieną vietą šios naujos sporto šakos mėgėjus ir suteikiančiais galimybę pasivaržyti bei gerai praleisti laiką. Antai netrukus įvairiose šalies vietose vyks keturratininkų varžybos "Bekelės fanai - 2009". T.Tamošaitis tikina, jog gamtai jos nepakenks - bus varžomasi apleistuose karjeruose, specialiose trasose.

"Adrenalino ištroškę motociklininkai tokiose varžybose išsidūksta, "išleidžia garą" ir kurį laiką nenori važinėti kur negalima", - aiškina T.Tamošaitis.

Tačiau, pasak jo, Lietuvoje yra dar mažai specialių vietų, kur galima būtų važinėti keturračiais nekenkiant gamtai. "Trūksta trasų, migloti teisės aktai, ligi šiol nėra aišku, kokia teisiškai transporto priemonė yra keturratis, kokie reikalavimai keliami jo vairuotojams. Valdžios įstaigos greitam šios mados paplitimui nebuvo ir vis dar nėra pasiruošusios", - tvirtina T.Tamošaitis.

Gaudyk vėją laukuose

Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Saulius Skvernelis dar praėjusį pavasarį išsiuntinėjo policijos įstaigų vadovams raštą "Dėl keturračių motociklų", kuriame aiškina, kad keturratis motociklas yra motorinė transporto priemonė ir asmuo, vairuodamas keturratį motociklą, turi vadovautis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu ir Kelių eismo taisyklėmis (KET).

Šie teisės aktai nurodo vairuotojams turėti vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo ir valstybinės techninės apžiūros dokumentus bei draudimo polisą. Taigi keturračiai turi būti įregistruoti ir turėti valstybinius numerius. Asmenys, vairuojantys neįregistruotą arba be techninės apžiūros transporto priemonę gali būti baudžiami 100 -150 litų bauda.

Be to, keturračių, kaip ir kitų motorinių transporto priemonių vairuotojams, galioja ne tik KET, bet ir aplinkosaugos įstatymuose numatyti reikalavimai - draudžiama važiuoti ir stovėti ant žaliosios vejos, stovėti arčiau nei 25 metrai nuo vandens telkinio, plauti juose transporto priemones ir t. t.

Keturratininkai ypač veržiasi į saugomas gamtos teritorijas - draustinius, nacionalinius ir regioninius parkus, rezervatus, draustinius. Tačiau teisės aktai nurodo, kad saugomose teritorijose eismas leidžiamas tik keliais. Už šio reikalavimo nepaisymą baudžiama iki 100 litų bauda.

"Keturračių vairuotojams turi būti taikomos tokios pat sankcijos, kaip ir kitų transporto priemonių vairuotojams. Pelkėse, upeliuose, šlaituose ir kitose gamtos vietose, kur nėra kelių, keturračių neturi būti. Tegul jie sportuoja specialiose trasose", - sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.

Jo nuomone, neteisinga, kai automobilio vairuotojas, palikęs mašiną ne ant kelio, o miške, gali būti nubaudžiamas, o keturratininkas, kuris zylioja ne tik po mišką, bet ir po pelkes bei kitas jautrias gamtos vietas, baudos išvengia.

"Aplinkos apsaugos pareigūnams nurodyta bausti keturračių vairuotojus, kurie pažeidžia aplinkos apsaugos reikalavimus. Žmonės, pastebėję keturračiais gamtą niokojančius asmenis, turėtų praneštų aplinkos apsaugos darbuotojams", - ragina L.Budrys. Tačiau daugeliui keturračių vairuotojų šie aplinkosaugos ir policijos pareigūnų aiškinimai - nė motais. Dauguma keturračių tebėra neregistruoti, neturi valstybinių numerių. Kai šių keturračių vairuotojus stabdo policija ar aplinkosauga, jie pasuka motociklą per griovį ir - gaudyk vėją laukuose...

Trumpai

Pirmieji keturračiai motociklai (ATV - All Terrain Vehicle) atsirado Japonijoje kaip transporto priemonė, kuria buvo galima nuvažiuoti iki miesto iš sunkiai prieinamų kalnuotų vietovių.

1970 metais, kai pirmieji keturračiai motociklai pasirodė Jungtinėse Valstijose, jie buvo pardavinėjami kaip pramoginė transporto priemonė, kuri sukelia "virpulius" jos vairuotojui. Tai kol kas pagrindinis šios transporto priemonės panaudojimas ir šiandien - medžioklei, sportui, pasivažinėjimams, ekskursijoms ir pan.

Daugėjant keturračių, plėtėsi ir jų naudojimas, universalumas. Pigiau eksploatuojamas nei visureigis ar traktorius, mažesnis ir manevringesnis, ne toks sunkus, kas labai svarbu klampioje vietoje, keturratis motociklas praverčia žemės ūkyje, pramonėje, policijoje, pasienio tarnyboje, kariuomenėje. Kartais keturračiais atliekami tokie darbai, kurių jokia kita transporto priemone atlikti neįmanoma.

JAV keturračiais naudotis galima tik uždarose trasose ir teritorijose. O daugelyje Europos šalių keturračiai laikomi motorine transporto priemone, kuriai galioja visi KET reikalavimai. Geri keturračiai yra prikimšti modernios elektroninės įrangos, kainuoja kelias dešimtis tūkstančių litų. Sportiškiausi modeliai šimto kilometrų per valandą greitį pasiekia per 5 sekundes ir gali važiuoti apie 150 kilometrų per valandą greičiu.

Sovietmečiu Vidzgirio mišką niokojo rusų tankai, o dabar naujųjų lietuvių keturračiai motociklai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"