TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Redakcijos paštas. Nebijokite mąstyti laisvai, ieškokite savo erčių

2014 12 09 12:40
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Perskaitęs Vėjūnos Salomėjos Šližienės  laišką, kuriame autorė piktinasi lituanistais, prašančiais,  stabdyti pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos bendrosios programos projektą, nuliūdau. Kritikuodama, autorės žodžiais, „stokojančius meilės Lietuvai ir kalbai“, ji net nesistengia gilintis į peticijos tekstą. Nemažas emocijų pliūpsnis buvo nukreiptas ir į mano komentarus, todėl jaučiu pareigą reaguoti.

Apkaltinusi projekto kritikus argumentų silpnumu, V. S. Šližienė nusprendė oponuojančius lituanistus apkaltinti nemeile Lietuvai ir gimtajai kalbai. Norėčiau paaiškinti tai, kas V. S. Šližienei pasirodė kaip nesąmonių kratinys. Pirmiausia, ką reiškia konservatyvus patriotiškumas, apie kurį kalbėjau savo komentare? Tai neartikuliuota emocija ir siekiu konservuoti pagrįstas santykis su savo kultūra. Santykis, kuris verčia ne reflektuoti, o nesusimąstant adoruoti, ne atrasti, o pasyviai perimti. Toks santykis neugdo nei tikro patriotizmo, nei pilietiškumo, nes pilietiškumas – tai sąmoningumas, o sąmoningumas – tai savarankiškas analitinis mąstymas, kuris tikrai neatsiras iš reprodukavimo, kuriam pasmerkia nauja programa. O tai, kad mokinys bus pasmerktas enciklopediniam mokymui, rodo programos apimtys: užkurtas toks konvejeris, kad atidžiam skaitymui laiko nelieka, o be kruopštaus rymojimo prie kūrinio neįmanomas asmeninis santykis su literatūra, tad, perfrazuojant V. S. Šližienę, lieka nesąmonė ir cypsėjimas, t.y. formulių apie autoriaus talento išskirtinumą ir jo svarbą Lietuvos pasakojimui iškalimas.

Nežinau, kaip kritikų kritikė V. S. Šližienė supranta tautinį pasakojimą ir kaip ji išmatuoja kolegų meilę kalbai ir šaliai, bet pabandysiu kuo aiškiau išdėstyti, kaip kuriamas tas tautinis naratyvas. O jis kuriamas darant tekstų atranką, iš literatūros istorijos ištrinant to naratyvo kūrėjų (šiuo atveju – programos rengėjų) skonio neatitinkančius tekstus arba tų tekstų interpretacijas. Taigi ne joks čia tautinis pasakojimas, o rengėjų grupelės istorija, kuriai siekiama suteikti universalų statusą. Kuriamas mąstymo rezervatas, o V. S. Šližienės emocijos be aiškių argumentų rodo, kad ji pasiryžusi tapti to rezervato prižiūrėtoja ir uoliai smaigstyti lenteles su lozungais.

Mano manymu, noras konservuoti kyla iš baimės mąstyti laisvai, t. y. iš baimės, kad mokinys sukurs savo interpretaciją, kuri gali prieštarauti tiek profesorės Viktorijos Daujotytės (jos žodžiais autorė paremia savo emocingą kalbą), tiek kitų autoritetų idėjoms. Kas bus, jei mokinys išdrįs sudvejoti kokio nors autoriaus sakralumu ir dar argumentuotai savo poziciją pagrįs? Ar V. S. Šližienė pasakys necypsėk nesąmonių. O gal apkaltins nemeile Lietuvai vien tik dėl to, kad jis ne reprodukavo kokią nors klišę apie Lietuvos grožį, o sugebėjo atrasti savo argumentuotą įžvalgą.

Pirmiausia išmokykime vaiką skaityti tekstą, o tik po to kultūrinį pasakojimą. Mokinys turi išmokti mąstyti savarankiškai, o ne pagal autoritetų diktuojamas tiesas. Nesuprimityvinkite kritikuojančiųjų projektą pozicijos. Jų siekis yra mąstymo laisvė, estetiškai pagavus, savarankiškai ir analitiškai mąstantis Lietuvos pilietis. V. S. Šližiene, nebijokite mąstymo laisvės, ji nėra destruktyvi, jei tik moki ja naudotis.

Be to, gerbiama kolege, labai nekorektiška atidžiai neįsiskaičius į tekstus mėtyti asmeninius kaltinimus. Straipsnyje, iš kurio jūs cituojat M. Grigaitį, aiškiai parašyta, kad projekto kritikai ginčijasi dėl Biblijos situacijos tame projekte. Niekur neparašyta, jog „jėzuitas“ M. Grigaitis teigė, kad ji nereikalinga pagrindinio ugdymo programoje. Jis nieko prieš skaityti Bibliją ir kaip kultūrinį tekstą. Labai nekorektiška oponentų poziciją supaprastinti iki jums patogių tiesų. O M. Grigaitis pirmiausia ir pasisako prieš tokį literatūros mokymą, kai mokymo filosofijos pagrindas yra ne atidus skaitymas, o neartikuliuotos emocijos.

DALINKIS:
0
laišką, kuriame autorė piktinasi lituanistais, prašančiais,  stabdyti pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos bendrosios programos projektą, nuliūdau. Kritikuodama, autorės žodžiais, „stokojančius meilės Lietuvai ir kalbai“, ji net nesistengia gilintis į peticijos tekstą. Nemažas emocijų pliūpsnis buvo nukreiptas ir į mano komentarus, todėl jaučiu pareigą reaguoti.&tw_p=tweetbutton","sharer","toolbar=0,status=0,width=548,height=325")' style='float:left;outline:none;margin:0 5px 0 3px'> laišką, kuriame autorė piktinasi lituanistais, prašančiais,  stabdyti pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos bendrosios programos projektą, nuliūdau. Kritikuodama, autorės žodžiais, „stokojančius meilės Lietuvai ir kalbai“, ji net nesistengia gilintis į peticijos tekstą. Nemažas emocijų pliūpsnis buvo nukreiptas ir į mano komentarus, todėl jaučiu pareigą reaguoti.&source=lietuvos-žinios","sharer","toolbar=0,status=0,width=580,height=650")' style='float:left;outline:none;margin:0 30px 0 3px'>
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"