TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Regėjimo ribos

2015 08 17 15:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Mus supančioje aplinkoje gausu plika akimi nematomų dalelių – fotonų, kurie atsispindi nuo kiekvieno objekto. Fotoninės užtvaros yra pripildytos apytiksliai 126 milijonais šviesai jautrių ląstelių. Smegenys apdoroja nevienodos energijos fotonus į formas, spalvas, ryškumą, suformuodamos spalvotą pasaulį.

Tačiau mūsų regėjimas nėra be apribojimų, rašo britų visuomeninis transliuotojas BBC. Negalime pamatyti radijo bangų, kurios sklinda iš elektroninių prietaisų, taip pat kaip ir nematome mažyčių bakterijų. Tik fizikos ir biologijos pažangos dėka galime pakeisti pagrindines natūralaus matymo ribas. Niujorko universiteto psichologijos ir nervinės sistemos mokslo profesorius Michale Landy teigia, kad viskas, ką mes galime įžvelgti, turi ribą, už jos regėjimo galimybė pasibaigia.

Virš mūsų regimojo spektro yra ultravioletinių spindulių juosta, X spinduliai ir gama spindulių spektras. Nors daugumos mūsų regėjimas ribotas, žmonės, kuriems būdingas afakijos sutrikimas, gali matyti ultravioletinius spindulius. Afakija yra lęšio nebuvimas, kuris atsiranda dėl chirurginio pašalinimo, kataraktos ar įgimtų defektų. Akies lęšis paprastai blokuoja ultravioletinę šviesą, todėl be lęšio žmogus gali pamatyti už matomo spektro.

2014 metų tyrimas atskleidė, kad mes taip pat galime pamatyti infraraudonuosius spindulių fotonus. Jei du infraraudonųjų spindulių fotonai atsitrenks į tinklainės ląsteles beveik vienu metu, jų energija gali sujungti ir paversti juos iš nematomų į matomus.

Kiek spalvų galime matyti

Sveiko žmogaus akyse yra trijų rūšių kūgio formos ląstelių, iš kurių kiekviena gali registruoti apie 100 skirtingų spalvų ir jų atspalvių, todėl dauguma mokslininkų teigia, kad galime išskirti maždaug milijoną spalvų. Vis dėlto, spalvos suvokimas yra subjektyvus gebėjimas, priklausantis nuo asmens. „Būtų sudėtinga nustatyti tikslų skaičių, – teigia Kalifornijos universiteto mokslininkė Kimberly Jameson. – Kas gali būti įmanoma vienam asmeniui yra tik dalis spalvų, kurias gali matyti kitas.“

K. Jameson atliko darbą su tetrachromatais – žmonėmis, kurie turi akivaizdžiai antžmogišką viziją. Šie reti asmenys, dažniausiai moterys, turi genetinę mutaciją, kuri suteikia ketvirtą kūgio formos ląstelę. Tetrachromatai gali pamatyti 100 milijonų spalvų, priešingai nei daltonikai ar dichromatai, kurie turi tik dvi reikalingas ląsteles ir mato apie 10 tūkstančių spalvų.

Kiek arčiausiai ir toliausiai galime matyti

Stebėtina, tačiau nėra artimiausios ar toliausios ribos, iki kurios galime matyti. Kol bet kokio dydžio, atstumo ar glaustumo objektas perleis fotoną į tinklainės ląsteles, tol mes regėsime.

M. Landy sako, kad itin svarbu šviesos kiekis, kuris užeina ant akių. Psichologijos vadovėliuose paprastai teigiama, kad giedrą, tamsią naktį žvakės šviesa gali būti pastebėta net iš 48 kilometrų atstumo. Praktikoje mūsų akys nuolat užliejamos fotonais, todėl didelė dalis šviesos tiesiog pasiklysta. M. Landy teigia, kad ryškiame fone norint ką nors įžvelgti reikalingas didesnis šviesos šaltinis.

Naktinis dangus su savo tamsiu fonu, nusėtu žvaigždėmis, gali pateikti keletą tolimojo regėjimo pavyzdžių. Žvaigždės yra didžiulės: dauguma, kurias matome naktiniame danguje, yra milijonų kilometrų skersmens – netgi artimiausios žvaigždės yra už daugiau nei 24 trilijonų mylių. Mes galime pamatyti žvaigždes kaip intensyvius, blizgius „taškinius šviesos šaltinius“, nes jų fotonai kerta kosmines platybes ir atsitrenkia į mūsų akių tinklaines.

Visos žvaigždės, kurias matome naktiniame danguje, yra mūsų galaktikoje – Paukščių Take. Absoliučiai tolimiausias objektas, kurį matome plika akimi, yra ne mūsų galaktikoje: tai Andromedos galaktika, esanti už maždaug 2,5 milijono šviesmečių. Trilijono žvaigždžių Andromedos galaktika dėl itin tolimo atstumo danguje palieka tik neaiškų šviesos pluoštą. Tai rodo, kad Andromedos galaktika yra milžiniška – kalbant apie jos tariamą dydį, ji šešis kartus didesnė palyginus su mėnulio pilnaties pločiu, bet tik keli jos fotonai pasiekia mūsų akis, dėl to atrodo blankiai.

Kaip aiškiai galime matyti

Kodėl negalime matyti individualių žvaigždžių Andromedos galaktikoje? Tai priklauso nuo mūsų regėjimo skiriamosios gebos apribojimų ir regos aštrumo ribos. Regėjimo aštrumas yra gebėjimas įžvelgti detales, pavyzdžiui, taškus ir linijas atskirai vienus nuo kitų ir nesuliejant kartu. Vienas veiksnių, nustatančių regėjimo aštrumo ribas, yra tarpai tarp kūgio ir lazdelės formos ląstelių išdėstymo tinklainėje. Taip pat svarbi akies obuolio optika, kuri sulaiko fotonus ant fotoreceptoriaus ląstelių.

Teoriškai, kaip parodė tyrimai, kad geriausia, ką galime pamatyti – 120 dalelių, skirtų vienam lanko (kampinio matavimo vieneto) laipsniui. Tai galima padaryti rankos atstumu pirštų galiukais laikant po 60 horizontalių ir vertikalių, tarpusavyje baltai ir juodai besikeičiančių linijų, kurios sukurtų šachmatų lentos modelį. „Tai geriausias modelis, kurį galite pamatyti“, – teigia M. Landy.

Panašiu principu veikia regėjimo aštrumą nustatanti populiarioji Sneleno diagrama su palaipsniui mažėjančiomis raidėmis. Diagrama matuoja, kuriame taške nebegalime atskirti balto tarpo juodoje raidėje (pavyzdžiui, dėl to supainiojame F ir P raides). Šios aštrumo ribos padeda paaiškinti, kodėl negalime sutelkti dėmesio į vieną biologinę ląstelę, kuri yra vos mikrometro skersmens.

Parengė Sigita GUOGAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"