TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Reikalauja uždrausti plastiko mikrogranules

2016 08 28 6:00
voices.nationalgeographic.com nuotrauka

Visame pasaulyje turėtų būti kuo greičiau uždrausta naudoti plastiko mikrogranules kosmetikai. Apie tokį britų parlamentarų reikalavimą pranešė BBC.

Aplinkos audito komitetas sakė, kad mažyčių plastiko dalelių, naudojamų dušo želė bei veido šveitikliams, galima rasti net Arkties jūros lede ir vandenyno dugne. Vyriausybė patikino, kad svarstys draudimą naudoti mikrogranules kosmetikai, jei Europos Sąjunga nepriims įstatymo prieš juos.

Tačiau parlamentarai nori tvirtesnės ministrų pozicijos dėl šios didėjančios problemos. Komiteto pirmininkė Mary Creagh sakė: „Trilijonai mažų plastiko dalelių kaupiasi pasaulio vandenynuose, ežeruose ir upių žiotyse, žaloja vandens gyvūnų gyvenimą ir patenka į maisto grandinę. Kartą išsimaudžius duše į vandenyną gali patekti 100 tūkst. plastiko dalelių. Neužtenka kosmetikos kompanijų savanoriško požiūrio pamažu atsisakyti plastiko mikrogranulių. Reikia įstatymu priimto draudimo.“

Mikrogranulės yra mažesnės kaip 5 mm plastiko dalelės. Gamintojai naudoja jas kosmetikai, taip pat ir dantų pastai, kad būtų tvirtesnė ir geriau šveistų. Be to, plastiko rutuliukus galima pagaminti vienodo dydžio ir kietumo.

Mažų plastiko dalelių vandenyne atsiranda ir iš gausos didesnių plastiko objektų – maišelių, butelių ar išmetamos žvejybos įrangos. Manoma, kad pasaulio vandenyne iš viso susikaupė nuo 15 iki 51 trilijono plastiko mikrodalelių. Jų iš kosmetikos gaminių, patenkančių į jūrinę aplinką, būtų tik 0,01–4,1 procento. Tačiau draudimas naudoti plastiko mikrogranules kosmetikai, komiteto teigimu, kaip maža didžiulės problemos sprendimo dalis rodytų įsipareigojimą kovoti platesniu mastu.

Lengva suvalgyti

Plastiko mikrodalelės gali būti dar žalingesnės aplinkai nei didesnės plastiko atliekos, nes labiau tikėtina, kad jas suės laukiniai gyvūnai. Be to, jų didesnis paviršiaus plotas toksinams pritraukti.

Ekseterio universiteto profesorė Tamara Galloway sakė: „Plastiko dalelių aptinkame kiekviename jūros vandens mėginyje, kad ir kur pasaulyje atliktume tyrimus. Daugelis jūrų gyvūnų ėda mikrogranules, painiodami jas su maistu. Plastiko dalelės gali patekti į gyvūnų žarnyną ir trukdyti jiems maitintis naudingu maistu. Vidutinio dydžio austrių geldelėje gali būti iki 50 plastiko dalelių. Neturime kol kas jokių įrodymų, kokios žalos jos gali padaryti, tačiau dauguma žmonių tikriausiai nenorėtų valgyti maisto su plastiko mikrogranulėmis.“

Parlamentarai perspėjo ir dėl sintetinių pluoštelių, naudojamų flisiniams (sintetinės vilnos) džemperiams gaminti. Jie taip pat kelia pavojų žuvims. Apskaičiuota, kad maždaug 1 900 atskirų pluoštelių gali išsiplauti iš vieno drabužio – ir galbūt 40 proc. jų išvengs nuotekų valymo įrenginių ir pateks į vandenyną.

Ironiška, kad flisiniai džemperiai yra gaminami iš išmestų plastikinių butelių, ir tai buvo laikoma plastiko atliekų problemos sprendimu. Apskaičiuota, kad vis dėlto didžiausias plastiko dalelių šaltinis yra automobilių padangų trintis ir kelio ženklinimas. Tačiau panašu, kad šią problemą kur kas sunkiau spręsti nei palyginti paprastu draudimu naudoti plastiko mikrogranules šampūnams, jei pakaitalai lengvai prieinami.

Nustatyta, kad per 280 jūros gyvūnų rūšių praryja plastiko dalelių, tačiau parlamentarai sakė, kad reikia daugiau plastiko taršos mokslinių tyrimų, kai tvyro toks didelis netikrumas dėl ekologinės rizikos.

„Esame įsipareigoję saugoti pasaulio jūras, vandenynus ir jūrų gyvenimą nuo taršos, todėl išsamiai išstudijuosime rekomendacijas, pateiktas šioje laiku parengtoje ataskaitoje, – sakė Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamento atstovė. – Daugelis pirmaujančių gamintojų jau ėmėsi savanoriškų veiksmų, siekdami pašalinti mikrogranules iš kosmetikos, grožio produktų ir dantų pastos. Apsvarstysime, kokie tolesni veiksmai būtų tinkslingi, ir pranešime.“

Parengė MILDA KNIEŽAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"