TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Reitingai parodo, kaip besimokantieji „balsuoja kojomis“

2015 05 06 13:39
Reitingavimo projektų vadovė, žurnalo "Reitingai" žurnalistė Jonė Kučinskaitė (kairėje), Lietuvos aukštųjų mokyklų bendram priėmimui organizuoti asociacijos prezidentas profesorius Pranas Žiliukas, žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas, Vilniaus privačios „Saulės“ gimnazijos direktorė Irena Baranauskienė. Rios Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Mokyklas vaikai palieka ne todėl, kad išvažiavo į kitą rajoną, miestą ar šalį. Priežastis greičiausiai būna prasta psichologinė atmosfera, patyčios, žemas akademinis lygis ir kai neatsižvelgiama į individualius besimokančiojo poreikius.

Lietuvoje pirmą kartą parengtas ir pristatytas pradinių mokyklų, progimnazijų ir pagrindinių mokyklų pasitenkinimo, tai yra mokinių nubyrėjimo reitingas. Jis turėtų padėti tėvams ir vaikiams renkantis švietimo įstaigą.

Kai kur nubyrėjimas didelis

Žurnalo „Reitingai“ žurnalistų atlikta analizė rodo, kad tik dalis visų pradinukų, pradėjusių lankyti vienos mokyklos pirmą klasę, baigia tos pačios mokyklos ketvirtą klasę. Tyrimų rezultatai nedžiuginantys. Žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė sakė, kad sulaukdavau klausimų, kodėl neparodome atmosferos mokyklose. Todėl atliekant tyrimą buvo domimasi "balsavimu kojomis". Tarkime, analizuojant pradinių mokyklų sektorių, paaiškėjo, kad apie du trečdaliai šių švietimo įstaigų prarado nuo dviejų iki 75 proc. pradinukų. Pagal šiuos rodiklius galima numanyti apie didelį nubyrėjimą kai kuriose mokyklose. Ir ne dėl vietinės migracijos, kai išvažiuojama gyventi į kitą rajoną ar miestą. Ir ne dėl emigracijos. "Greičiausiai dėl prasto psichologinio klimato, galbūt didelio patyčių masto, prastų akademinių rezultatų ir kad neatsižvelgiama į individualius vaiko poreikius. Dėl to vaikai su tėveliais "balsuoja kojomis", - kalbėjo J. Kučinskaitė.

Žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.

Panašus vaizdas ir progimnazijų bei pagrindinių mokyklų ir gimnazijų sektoriuje. Pasitenkinimo mokykla reitingas rodo, kad Lietuvoje turime mokyklų, kurių ketvirtas, aštuntas ar dešimtas klases baigia tik trečdalis visų mokinių. Kiti mokiniai nusiritusias mokyklas palieka taip pat dėl patyčių, prastos psichologinės atmosferos ar žemo akademinio lygio.

J. Kučinskaitė pažymėjo, kad taip pat yra puikių pradinių mokyklų, progimnazių, pagrindinių, vidurinių mokyklų ir gimnazijų. Šalyje veikia daugybė mokyklų, kurias baigia keliasdešimt procentų daugiau mokinių nei pradėjo mokytis pirmoje, penktoje, ar devintoje klasėse. Tai rodo, kad šios mokyklos yra stiprios ir naudingos, o atmosfera jose - gera. Pasitenkinimo mokykla reitingas turėtų būti aktualus visiems būsimiems pirmokams, penktokams, devintokams ir jų tėvams.

Motyvacija mokytis

Antrasis reitingas – institucinis gimnazijų reitingas. "Šiemet jis, mano vertinimu, dar aukštesnės prabos", - teigė žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas. Vertindami gimnazijas ir vidurines mokyklas žurnalo „Reitingai“ žurnalistai pirmą kartą mokinius atsirenkančias mokyklas atskyrė nuo mokyklų, priimančių mokytis visus mokinius, kurie gyvena jų teritorijoje. Geriausios mokinius atsirenkančios mokyklos yra: 1. Vilniaus licėjus, 2. KTU gimnazija ir 3. Vilniaus jėzuitų gimnazija, o geriausios mokyklos, nedarančios mokinių atrankų: 1. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija, 2. Vilniaus Š. Aleichemo ORT gimnazija ir 3. Privati „Saulės“ gimnazija (Vilnius).

"Saulės" gimnazijos direktorė Irena Baranauskienė.

"Saulės" gimnazijos direktorė Irena Baranauskienė sakė, kad į jos vadovaujamą švietimo įstaigą gali ateiti tik 4-5 vaikai stipendininkai ir mokytis nemokamai, o visi kiti privalo mokėti už mokslą. Nemažai šeimų savo atžalų negali leisti į privačias mokyklas. O valstybė pastarosioms neskiria reikiamų lėšų. Todėl lyginti valstybines ir privačias mokyklas sudėtinga. "Saulės" gimnazijos direktorė kalbėjo motyvaciją mokytis. Viena problema labai opi: atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, vaikai matė, kad norint gerai gyventi, mokslo nereikia, jis nebebuvo laikomas vertybe. Jie užaugo su tokiu požiūriu ir dabar į mokyklas atvedė savo vaikus. Jiems rūpi, kad vaikai galėtų nedaryti to, ko nenori, ir pagal sprendžia, į kokią mokyklą leisti.

I. Baranauskienės nuomone, geros švietimo įstaigos nebūtų be komandos ir įdėto darbo. Ji mano, kad mokytojams turėtų būti mokama už rezultatą, o ne tai, kad vaikai ateina į mokyklą.

Kai kurios mažos savivaldybės nenusileidžia

Žurnale „Reitingai“ taip pat pristatomi dalies mokyklų, dalyvavusių standartizuotame ketvirtų ir aštuntų klasių mokinių testavime bei nepabūgusių viešai skelbti šių testų rezultatų duomenys. Standartizuoti testai rodo pradinių mokyklų ir progimnazijų indėlį į vaikų akademinę sėkmę.

Pirmą kartą žurnalas „Reitingai“ pristato ir savivaldybių reitingą, pagal abiturientų išlaikytų visų valstybinių brandos egzaminų (2013 ir 2014 metų) rezultatus. Įdomu tai, kad kai kurios mažos savivaldybės lenkia didmiesčius. Šis savivaldybių reitingas rodo, kad dalies rajoninių savivaldybių gimnazijos yra išties konkurencingos ir jų pedagogai bei mokiniai niekuo nenusileidžia didmiesčių moksleiviams. Šitai pasakytina apie Druskininkus, Palangą, Marijampolę, Mažeikius, Zarasus. Na, o geriausių savivaldybių trejetukas atrodo štai taip: 1. Vilnius (71,42 taško), 2. Kaunas (59,99 taško), 3. Druskininkai (58,86 taško).

G. Sarafinas skirtumus savivaldybėse vadino stulbinamais. Juk reitingas parodo ir tai, kad vieta, kurioje vaikas gimė ir auga, didžia dalimi gali nulemti jo ateitį.

Akcentuotas universitetų moksliškumas ir studijų kokybė

Kartu žurnalas „Reitingai“ pristato ir naujus institucinius universitetų bei kolegijų reitingus. Valstybinius ir privačius universitetus vertino atskirai. Geriausių valstybinių universitetų ketvertukas atrodo taip: 1. Vilniaus universitetas (74,3 taško), 2. Kauno technologijos universitetas (57,3 taško), 3. Vytauto Didžiojo universitetas (52,2 taško), 4. vieta (dalijasi du universitetai): Vilniaus Gedimino technikos universitetas (48,6 taško) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (48,2 taško) Geriausi nevalstybiniai universitetai: 1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas (53,7 taško), 2 vieta (dalijasi du universitetai) LCC Tarptautinis universitetas (34,02 taško), Europos humanitarinis universitetas (33,3 taško).

Šiemet vertinant universitetus dar labiau akcentuotas universitetų moksliškumas ir studijų kokybė, todėl greta ankstesniais metais naudotų kriterijų įtrauktas dar ir naujausią MOSTA atlikto universitetų mokslo palyginamosios veiklos tyrimo duomenis, taip pat Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) universitetų studijų programų kokybės vertinimo duomenys, tai yra, kiek visų kiekvieno universiteto vertintų studijų programų gavo aukštus įvertinimus ir buvo akredituotos maksimaliam šešerių metų laikotarpiui.

Universitetus žurnalas „Reitingai“ vertino pagal 7 kriterijus, kuriuose buvo 60 pokriterijų. Patys universitetai teikė tik 8 duomenis, susijusius su jų finansais, o likę 52 duomenys buvo gauti iš oficialių institucijų: daugiausia ŠMM ITC, Lietuvos darbo biržos, SKVC, taip pat iš tradicinių žurnalo „Reitingai“ partnerių: sociologinių tyrimų bendrovės „Prime consulting“ ir Lietuvos studentų sąjungos (LSS).

Tiesa, du valstybiniai universitetai Mykolo Romerio ir Lietuvos edukologijos, taip pat nevalstybinis VU Tarptautinio verslo mokykla atsisakė teikti duomenis. Kadangi 87 proc. duomenų apie šiuos universitetus buvo gauta iš oficialių šaltinių, o į šiuos universitetus stoja daugybė Lietuvos abiturientų, taigi jie yra įdomūs stojantiesiems, todėl buvo įtraukti į reitingą. Tačiau 8 duomenų nepateikimas galėjo turėti šiokios tokios įtakos šių universitetų vietai galutiniame bendrame reitinge.

Tenka kompensuoti vidurinio išsilavinimo spragas

Remiantis žurnalo „Reitingai“ universitetų reitingo partnerio Lietuvos studentų sąjungos 2015 metais atlikta apklausa, studentai labiausiai patenkinti studijomis šiuose valstybiniuose universitetuose: Vilniaus universitete, Kauno technologijos universitete, Šiaulių universitete, Vytauto Didžiojo universitete ir Mykolo Romerio universitete; taip pat šiuose nevalstybiniuose universitetuose: ISM Vadybos ir ekonomikos universitete ir LCC Tarptautiniame universitete.

Profesorius Pranas Žiliukas, Lietuvos aukštųjų mokyklų bendram priėmimui organizuoti asociacijos prezidentas, teigė, kad aukštosios mokyklos ir kolegijos turi rimtą problemą - kokie ateina stojantieji, tokios ir sėkmės galima tikėtis. Joms tenka spręsti, ką daryti su jaunuoliais, kurie neatitinka reikalavimų. Daugiau nei pusė mokyklų, teikiančių vidurinį išsilavinimą, nepajėgia parengti moksleivių tokiu lygmeniu, kad jie galėtų konkuruoti dėl aukštojo mokslo valstybinio finansavimo. O būna, kad pirmu metu aukštosioms mokykloms ir kolegijoms tenka kompensuoti vidurinio išsilavinimo spragas.

Pagrindinė naujovė dėl kolegijų

Kolegijų vertinimo pagrindinė naujovė – Studijų kokybės vertino centro duomenų, (tai yra, kiek visų kiekvienos kolegijos vertintų studijų programų gavo aukštus įvertinimus ir buvo akredituotos maksimaliam šešerių metų laikotarpiui) įtraukimas į reitingą. Kolegijos buvo vertintos pagal 5 kriterijus, kuriuose yra 42 skirtingi pokriterijai. Vertinant kolegijas taip pat daugiausia buvo remtasi oficialiais duomenų šaltiniais, pačios kolegijos teikė tik 8 duomenis, susijusius su jų finansais.

Taigi geriausių valstybinių kolegijų penketukas: 1. Vilniaus kolegija (63,2 taško), 2. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (60,7 taško), 3. Kauno technikos kolegija (59,1 taško), 4. Kauno kolegija (56 taškai), 5. Šiaulių valstybinė kolegija (49 taškai). Geriausių nevalstybinių kolegijų trejetukas: Vilniaus dizaino kolegija (61,1 taško), 2. Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla (57,1 taško), 3. Socialinių mokslų kolegija (54,6 taško).

Gidas abiturientams

Pirmą kartą žurnalo „Reitingai“ žurnalistai parengė ir pateikia gidą abiturientams, ką šiuo metu studijuoja visi 150 tūkst. Lietuvos studentų; koks kiekvienos profesijos atlyginimų vidurkis, kokių profesijų atstovų atlyginimai yra didžiausi, kokių mažiausi, kokių profesijų atstovai lengviausiai įsidarbina, kokių profesijų (2014 metų alumnai) dažniausiai kreipėsi į Lietuvos darbo biržą, kokių profesijų atstovų yra daugiausia tarp ilgalaikių bedarbių. Šios analizės pridėtinė vertė: kokią pasirinkti profesiją, kad nereikėtų gailėtis po ketverių ar šešerių studijų metų. Pirmą kartą žurnalas „Reitingai“ pristato dar ir išsamų visų Lietuvos profesinių mokyklų vertinimą.

O iš viso naujame 188 puslapių žurnalo „Reitingai“ numeryje: 10 skirtingų švietimo ir aukštojo mokslų įstaigų reitingų, taip pat keliasdešimt straipsnių apie tai kaip auklėti vaikus, kaip motyvuoti juos mokytis, kaip padėti jiems pasirinkti profesiją bei daug kitų naudingų įžvalgų mokiniams, studentams, jų tėvams, darbdaviams ir visai švietimo bendruomenei.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"