TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Retenybės nudžiugino gamtininkus

2012 06 02 7:07

Šis pavasaris buvo dosnus gamtininkams. Jie Lietuvoje aptiko keletą naujų augalų, paukščių ir kitų gyvių rūšių. 

Dar 2009 metų pavasarį Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vyriausioji specialistė - ekologė dr. Ona Grigaitė aptiko ligi tol jos nematytą grybą. 

Gamtininkė jį parodė mikologui (grybų specialistui) profesoriui Ernestui Kutorgai. Šis nustebo - Lietuvoje dar nematytas. Mikologai pasiūlė jį vadinti kimininiu juodaausiu. Europoje šis grybas aptiktas tik keliose valstybėse ir visur labai retas. Auga pelkėse ant kiminų.

Mokslo pasaulyje yra taip: kad atradimas būtų oficialiai pripažintas, reikia dar kartą jį patvirtinti. Todėl šį pavasarį O.Grigaitė, pasikvietusi į talką mikologę dr. Redą Iršėnaitę, vėl susirengė ieškoti juodaausio. Tik po trijų dienų R.Iršėnaitei pagaliau pavyko aptikti šį slapuką. O vėliau O.Grigaitė jų rado net dvidešimt.

Apie kitus retuolius pranešė Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis. Gegužės pradžioje jis prie Amalvo pelkės pastebėjo būrelį Teminko bėgikų. Dar ketvertas šių paukščių ilsėjosi Kiaulyčios pelkės pakraštyje ant užmirkusio dirbamo lauko.

Pasak A.Pranaičio, į Žuvintą šie bėgikais pavadinti paukščiai tik užsuko skrisdami pro šalį. "Savo tėvynėje - Skandinavijos, Rytų Sibiro tundroje - jie yra įprasti paukščiai, o Žuvinte apsilanko ne kasmet. Pastarąjį kartą šiuos retus tilvikus matėme tik prieš keletą metų.

Teminko bėgikai migruoja dažniausiai naktimis, nedideliais pulkeliais, pasklisdami plačiu frontu per visą Europą. Į Lietuvą jie užklysta liepos-spalio mėnesiais migruodami į žiemavietes ir parskrisdami gegužės-birželio mėnesiais", - sakė gamtininkas.

Teminko bėgikai - vieni mažiausių tilvikų: vos žvirblio dydžio ir sveria tik apie 30 gramų. Rūšis pavadinta olandų gamtininko Coenraado Jacobo Temmincko garbei. Įdomus šių paukščių veisimasis. Dėl trumpo šiltojo sezono šiaurėje paukščiams svarbu kaip galima greičiau ir produktyviau pratęsti giminę.

Todėl kiekvienas iš tėvų peri atskiruose lizduose po keturis kiaušinius. Vos išauginusi jauniklius, pora skiriasi ir poruojasi su kitais partneriais. Taip per veisimosi laikotarpį Teminko bėgikai išaugina dvi ar net tris jauniklių vadas.

Mokytojas, gamtininkas Giedrius Švitra Anykščių regioniniame parke rado Lietuvoje labai retą vabzdžių rūšį - nykštukinę strėliukę. Tai mažiausia Europoje gyvenanti žirgelių rūšis, kurios kūno ilgis siekia apie 22 milimetrus. Veisiasi mažuose, stovinčiuose arba mažai pratakiuose, neužterštuose, viksvomis ar kitais vandens augalais apaugusiuose vandens telkiniuose, pelkių bendrijose, aukštapelkėse bei tarpinio tipo pelkėse. Rūšis labai lokali, o nyksta dėl pelkių ar šlapžemių sausinimo, augalijos pokyčių.

Aptikta retenybių ir Neries regioniniame parke. Pasak šio parko ekologo Aivaro Jefanovo, balandžio mėnesį rasta tuščiavidurių rūtenių bei grybo krateriškojo taurūnio naujų augaviečių, o gegužę parko gamtininkai išgirdo raudonpilves kūmutes. Tai į Raudonąją knygą įrašytas varliagyvis.

"Rūteniai - trumpai gyvenantys augalai (mokslininkai tokius vadina efemeroidais), žydintys balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje. Sunokinęs sėklas augalas nuvysta ir vėl pasirodo tik kitą pavasarį. Įdomu, kad rūtenių sėklas platina skruzdėlės. Šiam retam augalui labiausiai tinkamos augti vietos - plačialapiai ir mišrūs miškai, pamiškės, miškingi upių slėniai, šlaitai", - sakė A.Jefanovas.

Kiek anksčiau šio parko Dūkštos upelio slėnyje botanikas Almantas Kulbis rado nemažų tarpinio rūtenio sąžalynų. Lietuvoje tai nauja tokia gausi radimvietė. Iš viso krašte žinoma apie 20 šių rūtenių augaviečių, vienos gausiausių - Anykščių rajone. O tuščiaviduris rūtenis pastebėtas augantis Neries regioninio parko miško šlaite. Šis augalas už kitus savo giminaičius gerokai aukštesnis. Tuščiaviduriu vadinamas ne veltui - jo stiebagumbis tuščiaviduris. Lietuvoje žinoma apie 40 šio augalo radimviečių.

Retą bei saugomą grybą krateriškąjį taurūnį Neries regioninio parko darbuotojai pastebėjo Neries kilpa apsuptame Panerių miške. Šio grybo vaisiakūniai auga grupėmis ant dirvožemyje ar jo paviršiuje trūnijančių šakų ir šakelių. Pūstelėjus stipresniam vėjui ar kitaip jį užkliudžius, grybas paskleidžia tamsų kaip dūmas sporų debesį. Tai pirmoji šio grybo radimvietė parke, iš viso Lietuvoje ši rūšis randama tik maždaug dešimtyje vietų.

Stebina gamtininkus ir šio parko Dūkštų ąžuolynas - nedidelėje, apie 300 ha teritorijoje, jau rasta ne viena retųjų grybų, kerpių, augalų, vabzdžių, paukščių, žinduolių rūšis. Prieš savaitę A.Jefanovas šiame miške išgirdo raudonpilvių kūmučių "grojimą". Jos koncertavo ąžuolyno pakraštyje telkšančiame tvenkinuke, kuris atsirado dėl bebrų patvankos.

Neries regioniniame parke šis varliagyvis pastebėtas pirmą kartą. Dabar svarbu nesunaikinti bebrų užtvankos ir prižiūrėti, kad buveinė neužželtų lazdynais - raudonpilvės kūmutės veisiasi gerai saulės šildomuose vandens telkiniuose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"