TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Retų žinduolių žiemavietes naikina vandalai

2007 12 07 0:00
Į Raudonąją knygą įrašyti Branto pelėausiai žiemoja kolonijomis - taip taupoma šiluma.
Autoriaus nuotrauka

Šikšnosparniai šaltąjį metų periodą praleidžia žiemodami. Mokslininkai šį reiškinį vadina hibernacija. Jos metu sustoja beveik visa žinduolio kūno medžiagų apykaita, tad užmigęs šikšnosparnis, gali visą žiemą gyvybę palaikyti iš vasarą sukauptų riebalų.

Didžiausias pavojus miegantiems šikšnosparniams kyla dėl žmonių, kurie lankosi žiemavietėse. Pažadinti gyvūnėliai dėl savo ypatingos sandaros nebegali išgyventi ir žūsta nesulaukę pavasario.

Lietuvoje iki šiol žinomos kelios dešimtys šikšnosparnių žiemaviečių. Pati didžiausia jų - buvęs geležinkelio tunelis Paneriuose. Šiame milžiniškame požemyje kasmet žiemoja maždaug 600-800 šikšnosparnių.

Saugomos teritorijos statusas negelbsti

Visoje Europos Sąjungoje saugomi Branto pelėausiai Panerių tunelyje žiemas leidžia jau keletą metų. Siekiant išsaugoti šiuos skrajūnus 2005 metų aplinkos ministro įsakymu ši teritorija buvo paskelbta Europinės svarbos saugoma teritorija "Natura 2000".

Tais pačiais metais nevyriausybinė organizacija Aplinkosaugos informacijos centras, gavusi paramą iš užsienio fondų, organizavo tunelio užtvaros darbus. Trijų metrų aukščio betoninė tvora su spygliuota viela viršuje, kuriam laikui sustabdė šikšnosparnių naikinimą ir baidymą.

Deja, nei saugomos teritorijos statusas, nei betoninė užtvara didžiausios Lietuvos šikšnosparnių žiemavietės šiuo metu negelbsti.

Sulaužyti inkilai ir negyvi šikšnosparniai

Po metų, kai buvo įrengta užtvara, žiemojančių žvėrelių buvo suskaičiuota beveik tris kartus daugiau nei iki tol. Apie 700 šikšnosparnių aptikę mokslininkai džiaugėsi, kad tunelis tapo didžiausiais šikšnosparnių namais Lietuvoje. Panašiai tiek pat jų aptinkama tik Kauno fortuose.

Deja, vietos jaunimas šiuos pokyčius sutiko nepalankiai. Netrukus spygliuota viela buvo nukirpta, o ją laikančios metalinės detalės nupjautos. Dabar čia vėl deginamos padangos, riogso išdaužyti gamtininkų iškelti inkilai, matyti savadarbių deglų ir degaus skysčio butelių likučiai.

Ne kartą šikšnosparnius tiriantys gamtininkai tunelyje rado negyvų kūnelių, kurie buvo nudaužti nuo sienos ar net apdeginti čia siautėjusių žmonių.

Žiemavietė pardavinėjama

Nuo vandalų šikšnosparniai kenčia ne vien Panerių geležinkelio tunelyje. Visi norintys gali patekti ir į šalia Pučkorių atodangos, Šeškinės kalne, Kauno fortuose ir kitose vietovėse esančias žiemavietes.

Šiuose požemiuose žiemoja ne vienas šimtas šikšnosparnių. Nemaža dalis šių žvėrelių priskiriama labai retoms rūšims, kurios yra saugomos Europos Sąjungos įstatymų.

Bene keisčiausia situacija susiklostė sostinės Šeškinės kalno požeminėse slėptuvėse. Viena iš čia žiemojančių šikšnosparnių rūšių - europiniai plačiausiai. Aplinkos ministerija privalo užtikrinti šių visame žemyne saugomų žvėrelių apsaugą. Bet tai nesutrukdė Valstybės turto fondui šiuos požemius įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą. Dvi iš penkių slėptuvių jau parduotos. Kitos laukia savo eilės.

Valdininkai nekalba

Aplinkos ministerijos darbuotojas Selemonas Paltanavičius, kurio vadovaujamas Biologinės įvairovės skyrius turėtų rūpintis šių žiemaviečių apsauga šia tema nelinkęs kalbėti.

Ministerijos darbuotojui užduoti klausimai nebuvo sudėtingi. Esminis klausimas, kiek lėšų ministerija per pastaruosius metus skyrė ar žada skirti šikšnosparnių bei jų žiemaviečių apsaugai. Valdininkas atsakymus į jam pateiktus klausimus per pokalbį atsisakė pateikti, į juos taip pat neatsakė ir elektroniniu paštu.

Šikšnosparnius tyrinėjantys gamtininkai džiaugiasi bent tuo, kad kai kuriomis žiemavietėmis rūpinasi keletas nevyriausybinių organizacijų. Jos nuolat prižiūri ir tvarko šikšnosparnių žiemojimo vietas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"