TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Reveransas Baltijos vilkams

2013 04 22 6:00
Girininkas komisijai nurodė, kad jo girininkijoje gyvena septyni vilkai. Tačiau svečiai teužfiksavo du vilkus - pagal tądien aptiktus pėdsakus. LŽ archyvo nuotrauka

Minimali vilkų populiacija - 208 gyvūnai. Toks neseniai Aplinkos ministerijos (AM) paskelbtas skaičius šokiravo ne tik pačios AM darbuotojus, bet ir mokslininkus, mat anksčiau vilkų būdavo priskaičiuojama gerokai daugiau.

"Pagaliau turime objektyvius duomenis apie vilkų populiacijos dydį. Galiu užtikrinti, kad ši apskaita - tiksliausia. Pirmiausia dėl to, kad ji buvo vykdoma ne tik valstybiniuose, bet ir privačiuose miškuose. Rezultatus apibendrino kompetentinga mokslininkų ir miškininkų komisija. Visą procesą stebėjo ir suklysti ar nuklysti neleido nevyriausybinių organizacijų atstovai", - komentuodamas vasario pabaigoje atliktos vilkų apskaitos rezultatus kalbėjo aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

208 gyvūnai. Šis skaičius reiškia, kad kitą sezoną medžiotojai negalės nukreipti ginklų į vilkus. O galbūt net penkerius metus, kol paaiškės naujos apskaitos duomenys.

Europos Sąjungoje (ES) vilkai yra saugomi Berno konvencijos. Tačiau Baltijos šalys turi teisę reguliuoti jų populiaciją. Lietuva yra įsipareigojusi išlaikyti mažiausiai 250 vilkų.

Pastarosios apskaitos duomenis pateikė Valstybinės miškų tarnybos (VMT) sudaryta komisija. Jos darbe dalyvavo ir gamtos apsaugos asociacijos "Baltijos vilkas" nariai. Būtent jie neleido "suklysti ar nuklysti" skaičiuojant vilkus.

Tačiau mokslininkai, dauguma gamtosaugininkų ir miškininkai įsitikinę, kad keliasdešimties gamtos mėgėjų asociacijai "Baltijos vilkas" buvo padarytas reveransas. Jie neabejoja, kad tikrasis minimalus vilkų skaičius buvo sąmoningai nuslėptas. Tokią išvadą diktuoja faktai: per apskaitą medžiotojai privačiuose miškuose aptiko 132 vilkų šviežius pėdsakus, miškininkai valstybiniuose miškuose - dar 222. Kaip atsitiko, kad šių skaičių suma virto 208?

Didelė dalis mokslininkų įsitikinę, kad vilkams Lietuvoje išnykimas negresia, todėl drausti jų medžioklės nereikėtų.

Naujoviška apskaita

VMT Valstybinių miškų kontrolės poskyrio vedėjas Sigitas Kvedaras LŽ teigė, kad pastaroji apskaita buvo pati tiksliausia, palyginti su visomis ankstesnėmis. "Anksčiau apskaitas vykdydavo medžiotojų būreliai arba klubai ir jas pateikdavo regioniniams aplinkos apsaugos departamentams. Jose paprastai atsispindėdavo ne tiek žvėrių, kiek jų yra medžioklės teritorijoje, bet tiek, kiek jų norima sumedžioti", - sakė jis. S.Kvedaro manymu, medžiotojai žvėrių, taip pat ir vilkų, skaičių padidindavo.

Tačiau jei medžiotojai žvėrių skaičių iš tikrųjų būtų linkę padidinti, dabar jų miškuose ir su žiburiu jau neaptiktume. O juk kasmet vis daugiau ūkininkų skundžiasi vilkų padaroma žala. Kita vertus, per pastaruosius kelerius metus medžiotojai šių plėšrūnų beveik nelietė - per praėjusį medžioklės sezoną (2012-2013 m.) jų patiesta vos 48. Prieš penkerius metus vilkų populiacija buvo ne mažesnė nei 400 gyvūnų. Kai kurie faktai rodo, kad jų galėjo būti ir gerokai daugiau.

Anot S.Kvedaro, šiemet vilkų apskaita atlikta pagal principą "iš kvartalo į kvartalą". Apskaitos dalyviai fiksavo, ar vilkas į miško kvartalą įbėgo, ar iš jo išbėgo, gal jame žvėris ir pasiliko, o komisijai teko rezultatus susumuoti naudojantis kvartaliniais miškų žemėlapiais.

"Jei iš kvartalo A vilko išbėgta į kvartalą B ir tenai pasilikta, vadinasi, aptiktas tik vienas vilkas. Jei pėdsakai veda ir į gretimą kvartalą C, tai - tas pats vilkas", - skaičiavimo metodiką, kai eliminuojami pasikartojantys pėdsakai, dėstė S.Kvedaras. Jo teigimu, anksčiau nebuvo naudojamasi žemėlapiais, todėl teigta, kad vilkų esama tiek, kiek rasta pėdsakų.

Dabar komisija iš aptiktų 354 pėdsakų nustatė, kad juos galėjo palikti mažiausiai 208 vilkai. Bet ar šių plėšrūnų negalėjo būti, tarkime, trigubai daugiau?

S.Kvedaro teigimu, apskaitą atliekantys miškininkai ir medžiotojai buvo įpareigoti kiek galima tiksliau sekti aptiktais pėdsakais ir bandyti išsiaiškinti, kiek iš tikrųjų vilkų prabėgo. Ar įmanoma buvo tai padaryti, juolab kad miškuose tuo metu buvo itin daug sniego?

...

Į sniegą neatsižvelgta

Štai ką apie Vilniaus rajono Pabradės girininkijoje vykusią apskaitą rašo joje dalyvavusi asociacijos "Baltijos vilkas" savanorė Minara Matulionytė: "Aptikome dviejų vilkų pėdsakus. Tik yra požymių, nebūdingų vilkų elgsenai. Bėgta ne miško keliuku, o kirtaviete ir įlįsta į tankmę, kur daug puraus sniego. Todėl čia ir atstumas tarp pėdsakų nedidelis. Pagal žemėlapį matyti, kad judėjimo kryptis galbūt veda tolyn nuo Pabradės gretimos Purviniškių girininkijos link. Atrodo, kad vilkai tiesiog kirto šią girininkiją, joje nuolat negyvena, kaip sakė girininkas."

Taigi apskaitos dalyviai aptiko vilkų pėdsakus, tačiau jiems "atrodo", kad vilkai išbėgo į gretimą girininkiją. Ar šie vilkai pateko tarp 208?

Nenorėjęs būti įvardytas vienas girininkas LŽ teigė žinantis, kad jo girininkijoje jau kelerius metus gyvena septyni vilkai. Komisijai jis tiek ir nurodė. Tačiau svečiai teužfiksavo du vilkus - pagal tądien aptiktus pėdsakus. "Retas vilkas iškritus puriam sniegui eina medžioti. Jis tūno guolyje, kol sniegas susislėgs", - sakė girininkas. Jo tikinimu, vilkų apskaita buvo atliekama esant ką tik iškritusiam gausiam sniegui.

Klaidina visuomenę?

Biržų miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Juozas Šuminas LŽ teigė, kad paskelbta statistika yra ne kas kita, kaip tik nuolaida asociacijai "Baltijos vilkas". "Tai visuomenę klaidinanti informacija. Kalbėjausi su ponu S.Kvedaru ir man pasidarė aišku, kad pagal atliktą apskaitą vilkų skaičius svyruoja nuo minimalaus 208 iki maksimalaus 354. Gal reikia išvesti vidurkį?" - sakė jis.

Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Žinduolių ekologijos laboratorijos vadovas Linas Balčiauskas taip pat nepasitiki minėta statistika. "208 - tai skaičius, kurį norima pasiekti. Jei trys vilkai išėjo iš kvartalo ir atėjo į gretimą, aišku, kad tai tie patys. Bet jei atėjo į C kvartalą, ar iš tikrųjų tai tie patys? Dar nepamirškime, kad būta ką tik iškritusio sniego", - kalbėjo jis.

Pasak L.Balčiausko, šiai plėšrūnų rūšiai Lietuvoje išnykimas negresia, todėl uždrausti vilkų medžioklę yra tikra nesąmonė. "Visoje Europoje, net Vakarų šalyse vilkų pastaruoju metu gerokai padaugėjo", - pabrėžė jis. Todėl L.Balčiauskas stebisi, kodėl Lietuvoje yra priešingai.

Mokslininkui tenka bendrauti su Latvijos, Estijos kolegomis. Jiems keista, kad Lietuvoje atsirado "vilkų problema", kurios iš tikrųjų nėra. "Latvijoje vilkų šaudymo kvota - 250, estai juos taip pat šaudo. Baltarusijoje jų kasmet patiesiama apie 400-600. Gal tik Lietuva bando skaičiuoti šiuos plėšrūnus, nors tiksliai to padaryti neįmanoma. Latvijoje, pavyzdžiui, galioja principas - jei vilkų sumedžiojama daug, vadinasi, didelė ir populiacija. Skirtingai negu Lietuvoje, kaimynai apie populiacijos galimą gausą sprendžia tirdami nušautus plėšrūnus - tokia apskaita galbūt net tikslesnė negu ieškant pėdsakų", - dėstė L.Balčiauskas. Jo teigimu, spręsti apie vilkų populiaciją vien pagal aptiktus pėdsakus netikslu ir todėl, kad medžioklės metu šis gyvūnas nubėga keliasdešimt kilometrų.

L.Balčiauskas: "Visoje Europoje, net Vakarų šalyse vilkų pastaruoju metu gerokai padaugėjo." /Piotro Romančiko (ELTA) nuotrauka

Peticija prezidentei

Praėjusių metų pabaigoje "Baltijos vilkas" prezidentei Daliai Grybauskaitei nusiuntė peticiją. Ją pasirašė daugiau kaip 7 tūkst. asmenų. Reikalauta atšaukti aplinkos ministro praėjusiųjų metų įsakymą, leidžiantį nušauti 50 vilkų. Teigta, kad sumedžiojimo limitas nustatytas nesilaikant patvirtinto Vilko populiacijos gausos reguliavimo plano.

Kadangi iš prezidentūros nesulaukta jokios reakcijos, "Baltijos vilkas" kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kad šis panaikintų ministro įsakymą. Asociacijos ieškinys buvo atmestas. Pagrindinis motyvas - pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad yra reali grėsmė vilkų populiacijai Lietuvoje.

Beje, tąkart teisme konstatuota, kad, vien miškininkų duomenimis, valstybiniuose miškuose aptikta mažiausiai 250 vilkų, o medžiotojai savo būrelių plotuose jų yra priskaičiavę beveik dvigubai daugiau.

Keistas entuziazmas

Gamtininką, biologą, televizijos laidų apie medžioklę autorių Eugenijų Tijušą stebina visuomeninių organizacijų aktyvumas. "Dėstau Vilniaus universitete, matau, koks jaunimas ateina studijuoti į Gamtos mokslų fakultetą. Formuojasi tokia visuomenės dalis, kuri domisi gamta, bet tik per mechanines priemones, dažniausiai gamtoje nebūnama, nematoma realių procesų. Tada einama gelbėti vilkų. Kodėl, kam? Į tai atsiliepia tūkstančiai", - sakė jis.

E.Tijušas prisipažino, kad jį taip pat nustebino skelbiamas minimalus vilkų skaičius. "Esu medžiotojas, remdamasis savo asmenine patirtimi tikėjausi, kad skaičius bus beveik 400. Neišgirdau argumentų, kur dingo vilkai", - sakė E.Tijušas.

Jam susidarė įspūdis, kad pastaraisiais metais visuomenininkai šokdina valstybės institucijas. "Iš kur atsiranda entuziazmas saugoti tai, ko nereikia saugoti? Tai prieštarauja mokslininkų nuomonei. Visuomenininkai kala prie kryžiaus Gamtos tyrimų centro specialistus, mokslininkus, kurie užsiima populiacijos tyrimais, aiškina, kad šie yra nekompetentingi", - kalbėjo E.Tijušas.

Paslaptinga asociacija

Gamtos apsaugos asociacija "Baltijos vilkas" įkurta 2007 metais. Ją įsteigė Jungtinės nevyriausybinės vilkų apsaugos tarybos aktyvistai Eglė Barkauskaitė, Andrejus Gaidamavičius ir Tomas Tarabilda. Asociacija turi kiek daugiau nei 20 oficialių narių ir dar apie 30 neoficialių aktyvistų.

LŽ paprašytas įvardyti, kokių specialybių žmonės sudaro organizaciją, "Baltijos vilko" atstovas Vaidas Balys teigė, kad "nuo teisininko iki matematiko". Pats V.Balys yra matematikos mokslų daktaras. Paprašytas įvardyti bent vieną asociacijos narį gamtininką, pašnekovas patikino, kad tokių taip pat esama, tačiau nesutiko jų įvardyti.

T.Tarabilda, kuris, Registrų centro duomenimis, yra faktiškas asociacijos vadovas, LŽ nesutiko atskleisti, kas asociaciją remia finansiškai.

Paprašytas įvertinti vilkų apskaitos rezultatus, V.Balys LŽ sakė, kad "rezultatai tokie, kokius buvo galima pasiekti iš tokių duomenų, kokie buvo surinkti". Jo teigimu, apskaitai buvo pateiktos sunkiai suprantamos anketos, kurias dalyviai galėjo pildyti skirtingai, nekokybiškai. "80 proc. fiksuotų pėdsakų atvejų yra pateikiama taip, kad atsiranda interpeliacijų galimybė", - sakė V.Balys.

Tačiau paklaustas, ar tai reiškia, kad vilkų apskaitos rezultatai nepatikimi, V.Balys tik prasitarė girdėjęs komisijos narius skundžiantis, jog "tokio sąvartyno, koks buvo anketose, jiems dar neteko matyti". Tačiau jis įsitikinęs, kad vilkų Lietuvoje šiuo metu yra maždaug tiek, kiek nustatyta. "Galima tik 10-20 gyvūnų paklaida", - aiškino asociacijos atstovas.

Nepamatuota žala

L.Balčiausko teigimu, reikėtų atsižvelgti ir į gamtai bei žmonėms vilkų daromą žalą. "Mokslininkų skaičiavimais, vienas vilkas per metus suėda 500-800 kilogramų grobio. Jei sutiksime, kad Lietuvoje dabar yra mažiausiai 208 vilkai, jie per metus suryja 100-160 tonų grobio. Žala - abstraktus dalykas, gal jos ir nėra. Vilkai - gamtos dalis. Man tik kyla klausimas, ar žmonėms priimtina, jei plėšrūnų skaičius pasieks, tarkime, kelis tūkstančius? Tiek šių plėšrūnų buvo vienu metu po karo. Pagal maisto išteklius ir dabar galėtų įsiveisti tiek vilkų. Pasikartosiu klausimu - ar žmonės gali susitaikyti su tokia žala, ir kas ją turėtų kompensuoti?" - kalbėjo jis.

AM bandė aiškintis, kokią žalą vilkai padarė ūkininkams 2011-aisiais ir praėjusių metų pirmąjį pusmetį. Duomenys buvo gauti tik iš 15 savivaldybių, nes kitos tokios statistikos neturėjo. Vilkai papjovė 55 karves, 159 avis, 21 ožką ir vieną šunį. Žinant, kad viena karvė kainuoja mažiausiai 2 tūkst. litų, o yra ir keturiskart brangesnių, nesunku apskaičiuoti vilkų padarytą žalą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"